- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-58-768/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Manvydo Šivicko skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. M. atstovo advokato skundą dėl M. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. M. atstovas advokatas Manvydas Šivickas skundu kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. T. atžvilgiu pagal BK 154 str. 1 d. Skunde nurodė, kad M. T. 2015-06-08 elektroniniu paštu Pasvalio rajono savivaldybės merui G. G., vicemerui P. B., specialistei D. G., statybos techninę priežiūrą vykdančiam V. P., UAB ,,S.“ direktoriui E. Z. paskleidė apie A. M. tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., bei padarė 725,40 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. M. atstovo advokato skundą M. T. atžvilgiu, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad M. T. rašytame elektroniniame laiške išdėstytais teiginiais apie A. M. nebuvo paskleista itin negatyvi, laiško gavėjų akyse jį diskredituojanti informacija, o pavartoti tik kai kurie jam nepalankūs išsireiškimai apie jo darbinę veiklą, be to, apylinkės teismo vertinimu, A. M. nebuvo pažemintas jokiais labai užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais, todėl šio elektroninio laiško surašymas ir išsiuntimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. M. atstovas advokatas Manvydas Šivickas pateikė skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka M. T. atžvilgiu ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, šališka, nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Minėtoje teismo nutartyje yra tik formaliai nurodytos teisės normos, tačiau teismas nevertino A. M. nurodytų motyvų ir M. T. žodžių konteksto bei jų atitikties tikrovei, taip pat liko neįvertinti prie skundo pridėti įrodymai. Nepradėjus baudžiamojo proceso, neįmanoma nustatyti ir atlikto nusikaltimo aplinkybių, faktų bei požymių. Pareiškėjo vertinimu, elektroniniame laiške nurodyta informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. M. T. apšmeižė A. M. nurodydamas, kad šis nekokybiškai atlieka darbus, daro spaudimą, pažeidinėja nustatytus reikalavimus. Ši tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista plačiam žinomų bendruomenėje asmenų ratui, todėl atlikti veiksmai yra objektyviai pavojingi ir turi būti pripažinti nusikaltimu. Parašytais žodžiais buvo siekiama apkalbėti A. M., pažeminti jo garbę. Visos šios išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. T. elektroniniame laiške nurodyti teiginiai vertintini kaip žinia, neatitinkanti tikrovės ir galinti paniekinti bei pažeminti A. M.. M. T., realizuodamas savo saviraiškos laisvę, peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė privataus kaltintojo teises į garbę ir orumą. M. T. suprato, kad skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir norėjo taip veikti. Pareiškėjas skunde taip pat cituoja teismų praktiką, susijusią su BK 154 str. 1 d. taikymu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus.
Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo M. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., dėl to, kad jis 2015-06-08 elektroniniu paštu Pasvalio rajono savivaldybės merui G. G., vicemerui P. B., specialistei D. G., statybos techninę priežiūrą vykdančiam V. P., UAB ,,S.“ direktoriui E. Z. išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: ,,Iš anksto informuoju, jog eilinį kartą prašysiu A. M. atlikti kokybiškai darbus, ko pasekoje gali vėl pasipilti nepasitikėjimai manimi, kaip administratoriumi. Asmuo (pasilieku sau teisę kreiptis į SPSC dėl jo kvalifikacijos), naudodamasis savo padėtimi, daro spaudimą dėl vieno objekto, kitame pažeisdamas reikalavimus. Neaukosiu gyventojų gerovės, renovacijos naudos ir kvalifikacijos atestatų dėl vieno asmens. Prašau techninio prižiūrėtojo atsakingai pažiūrėti į objektą, o rangovo, eilinį kartą, rasti galimybę paskirti tinkamą darbų vadovą“. Pareiškėjo teigimu, tokio turinio laišku apie A. M. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jo garbę ir orumą.
BK 154 str. apibrėžia šmeižimo, kaip kriminalinio nusikaltimo, požymius. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015 ir kt.).
Visų pirma baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį, ar dėstomi aiškiai neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad M. T. surašytas elektroninis laiškas, kuriame kalbama apie A. M. atliekamų darbų kokybę bei šio asmens kvalifikaciją, nelaikytinas šmeižimu BK 154 str. 1 d. prasme. Minėtame laiške kalbama apie tikrovėje atliktus pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kuriems vadovavo A. M. ir kurių kokybę kaip daugiabučio namo, kuriam atliekami minėti darbai, administratorius subjektyviai įvertino M. T.. Iš bylos medžiagos aišku, kad dėl susiklosčiusios situacijos ir dėl skirtingai vertinamos atliktų darbų kokybės privataus kaltinimo bylos proceso šalys turi skirtingas nuomones. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad išsiųsdamas elektroninį laišką, M. T. siekė ne paskleisti melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, o šiame laiške tiesiog išdėstė savo neigiamą subjektyvią nuomonę apie A. M., kaip darbų vadovą.
Pareiškėjas teigia, kad D. T. rašytame elektroniniame laiške išsakyti teiginiai niekina ir žemina A. M., tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laiške išdėstyti teiginiai nelaikytini galinčiais tiek paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat nelaikytini tiek užgauliai, šiurkščiai pažeidžiantys kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2A-3/2012 pažymėjo, jog siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. T. paskleidė tokią informaciją, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o tiesiog išreiškė savo nuomonę, kuri nėra priimtina privačiam kaltintojui, todėl A. M., būdamas įsitikinęs, kad buvo pažeistos jo teisės ir siekdamas apginti jas, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Garbės ir orumo gynimą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi pagrįstai buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti A. M. atstovo advokato Manvydo Šivicko skundą ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.