- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2484-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28475-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- I. S.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:
jis 2019 m. liepos 6 d., apie 19.58 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau negali paaiškinti, kaip, būdamas neblaivus, atsidūrė automobilyje. Nagrinėjamo įvykio dieną jis po darbo norėjo truputį išgerti ir eiti miegoti. Gėrė viskį ir trauktinę „Trejos devynerios“. Tuo metu jo sugyventinės N. P. nebuvo namuose. Jam kažkas paskambino ir pakvietė į gimtadienį. Jis sutiko atvažiuoti, nutarė vykti su taksi. Jis išėjo iš namų, bet įsėdo į automobilį, nuvažiavo porą kilometrų, pravažiavo dvi sankryžas ir sukėlė eismo įvykį. Iš pradžių jis galvojo, kad tai į jo automobilį kažkas stuktelėjo, tačiau išlipęs iš automobilio pamatė, kad tai jis sukėlė avariją. Tada jis pradėjo skambinti ir klausti, ką jam daryti. Kito automobilio vairuotojo, į kurį jis atsitrenkė, nematė. Policijos pareigūnus iškvietė kiti asmenys. Atvykus policijos pareigūnams jis stovėjo prie automobilio. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Jis negali paaiškinti, kodėl sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, nes vairuotojo pažymėjimą brangina, jis jam reikalingas darbui, kadangi automobiliu vežiojasi darbo įrankius į objektus. Šuo metu jam kol kas padeda vežioti įrankius vaikinai. Netekus vairuotojo pažymėjimo jam bus sunku išlaikyti šeimą, mokėti skolas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti N. P. nurodė, kad yra I. S. sugyventinė, jie pažįstami yra trejus metus, augina pusantrų metų vaiką. Iki šio įvykio jie gyveno puikiai, I. S. yra atsakingas ir nuoširdus žmogus. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tą pačią dieną, t.y. liepos 6 d. Ji tuo metu buvo pas mamą, jai paskambino I. ir pasakė, kad padarė avariją, detalių nepasakojo. Jis pats labai stresavo, nieko nesuprato, sakė, kad atsisėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Kitą dieną jie kalbėjo apie tą įvykį, I. pasakė, kad nieko neatsimena. Jis iki šiol labai pergyvena dėl to, kas įvyko, po šio įvykio alkoholio apskritai nevartoja. Anksčiau išgerdavo per šventes, kartais šeštadieniais, po darbo išgėrimų nebūdavo. I. jos klauso ir ji mano, kad galėtų jam daryti teigiamą įtaką. Ji dirba vyr. virėja (duomenys neskelbtini) restorane, šiuo metu augina vaiką, turi vairuotojo pažymėjimą. Jų bendros šeimos pajamos yra apie 800 eurų per mėnesį. Ji prašo atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirti ją laiduotoja, kadangi ji tiki, kad daugiau panašūs atvejai nepasikartos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. 2019 m. liepos 6 d., apie 17 val. namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie 500 g kokteilio su viskiu, trauktinės „Trejos devynerios“- 50 gr. Kaip jis išvažiavo, vairuodamas automobilį Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų nežino ir kur važiavo nežino. Jis turėjo važiuoti su taxi, kodėl važiavo, pats nežino. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve padarė eismo įvykį, kaip įvyko įvykis paaiškinti negali. Pirmą kartą vairavo, būdamas neblaivus, netoleruoja neblaivių vairuotojų, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl savo poelgio (b.l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. P. parodė, kad automobilis Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji pirko šį automobilį už savo pinigus. Automobiliu leido naudotis savo sugyventiniui I. S.. 2019 m. liepos 6 d. jos nebuvo namuose ir ji nežinojo, kad jos sugyventinis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Jam leisdavo naudotis automobiliu, automobilio rakteliai buvo namuose. Jai automobilis reikalingas važinėti į darbą. Prašo leisti paimti automobilį iš mokamos aikštelės. I. S. dėl sugadinto automobilio pretenzijų neturi (b.l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas – policijos pareigūnas D. M. parodė, kad 2019 m. liepos 6 d., apie 20:00 val. iš OVS buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., kuriame dalyvavo galimai neblaivus vairuotojas. 20:10 val. atvykus į įvykio vietą, rado du susidūrusius automobilius - DODGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad automobilio DODGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Automobilio DODGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. S. savo kaltę pripažino, jam dėl eismo įvykio surašytas ANK protokolas. Paklausus, ar I. S. šiandien vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,93 promilių ir vėliau 2,08 promilių girtumas. Automobilis DODGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nugabentas į saugomą aikštelę. (b.l. 20).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 6 d., 19:58 val. buvo įregistruotas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., prie pėsčiųjų tilto susidūrė du automobiliai, nukentėjo 54 metų moteris, skauda širdį, automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2).
2019 m. liepos 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis D. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis (b.l. 5-7).
Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 8).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Dodge (USA) Grand Caravan SXT (2008 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 4590 eurų (b.l. 14-16).
Iš 2019 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA 0039 patikrinus I. S. neblaivumą 2019 m. liepos 6 d., 20.05 val. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas. Patikrinus I. S. neblaivumą 2019 m. liepos 6 d., 20.22 val., jam buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas (b.l. 35). Šiame akte užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA 0039 rodmenys (b.l. 36-38).
Bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat buvo pateiktas gimimo įrašą liudijantis išrašas, iš kurio matyti, kad N. P. ir I. S. augina dukterį, gimusią (duomenys neskelbtini). Pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad I. S. iš pirmosios santuokos taip pat turi nepilnametę dukterį E. S., gimusią (duomeny neskelbtini). Teismui pateikta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka patvirtina, kad už eismo įvykį, kurio metu I. S. vairavo neblaivus, jis privalo atlyginti 3045 eurų dydžio turtinę žalą, kurią moka dalimis po 85 eurus kas mėnesį, paskutinė žalos mokėjimo data – 2021 m. vasario 28 d. I. S. pateikta metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad jo pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki liepos mėnesio buvo 3150 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad I. S. 2019 m. liepos 6 d., apie 19.58 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno D. M. parodymai, taip pat 2019 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo aktas ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA 0039 rodmenys, iš kurių matyti, kad patikrinus I. S. neblaivumą 2019 m. liepos 6 d., 20.05 val. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas. Patikrinus I. S. neblaivumą pakartotinai, maždaug po 20 minučių, t.y. 2019 m. liepos 6 d., 20.22 val., jam buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad I. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas, pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Pastebėtina, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, kad I. S. automobilį vairavo ties (duomenys neskelbtini) laikytina rašymo apsirikimu, kadangi kiti byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad nagrinėjama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini), (b. l. 2, 10), pastebint, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) yra visai kitame rajone, nei kaltinime nurodyta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Taigi nurodytas rašymo apsirikimas taisytinas, kadangi tai nekeičia kaltinimo esmės.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl I. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b.l. 39), du kartus 2016 ir 2017 metais buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios (b. l. 40-41), vykdo individualią veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas N. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos, t. y. N. P. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad I. S. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena nuo 2016 metų, veda bendrą ūkį, augina dukterį K. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio I. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei jai paaiškino, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio prarado savo veiksmų kontrolę bei nesuvokė savo veiksmų pasekmių. Pastaruoju metu I. visiškai nevartoja alkoholio, daug dirba, siekdamas sukaupti lėšas ir atlyginti padarytą žalą. Mano, kad jis padarė tinkamas išvadas ir auklėjamuosius tikslus galima pasiekti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. N. P. taip pat nurodo, kad I. S. šeimoje yra rūpestingas ir atsakingas, gerbia ją, rūpinasi vaikais. Mano, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ji pati ilgą laiką dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. virėja, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos šiuo metu nėra didelės, yra paėmusi paskolą butui. Darbovietėje charakterizuojama teigiamai.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę I. S. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (asmuo pripažįstamas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą, jei jis anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Nors sąlyga, nurodyta minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte šiuo atveju nėra aktuali, visgi pastebėtina, kad iš pateiktos taikos sutarties dėl žalos atlyginimo regreso tvarka dalimis matyti, jog jis yra sudaręs sutartį su draudimo kompanija dėl žalos, padarytos jam sukėlus eismo įvykį, mokėjimo dalimis, kas vertintina kaip teigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju I. S. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per paskutiniuosius penkerius metus tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (automobilio palikimą sustoti draudžiamoje vietoje ir automobilio pastatymą stovėjimo vietoje, kurioje taikoma vietinė rinkliava), nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas, visiškas alkoholio nevartojimas) – leidžia teismui vertinti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog I. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie N. P. (neteista, administracine tvarka nebausta), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbovietės, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui I. S. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl bendro gyvenimo su kaltinamuoju, jų santykių ir pan.
Todėl teismas sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad N. P. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina I. S. laiduotoja. Atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo I. S. bei jo laiduotoja skirtinos N. P. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė I. S.. Taigi I. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
I. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis nustato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones). Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,93 promilės neblaivumo laipsnis, pakankamai reikšmingai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto K. G. 2019 m. liepos 6 d. nutarimais, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, I. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimas (b.l. 32, 33-34). Atsižvelgiant į tai, kad I. S. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2019 m. liepos 6 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones turinį, teismas sprendžia, jog I. S. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 6 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis šia specialia teise.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad neblaivaus I. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su kitu automobiliu. Pats I. S. teigė, kad alkoholį vartojo grįžęs po darbo, po to su taksi norėjo važiuoti pas draugą į gimtadienį, tačiau kaip atsidūrė sugyventinės automobilyje ir jį vairavo, pasakyti negali, nes nieko neatsimena. Tokie I. S. paaiškinimai rodo, kad padidinto pavojaus šaltiniu jis naudojosi visiškai nesusimąstydamas apie keliamą pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams ir tik atsitiktinumo dėka jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrus su kitu automobiliu, nekilo pasekmių žmonių sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad net ir atleidus I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. P. (b.l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu N. P. nurodė, kad minėtą automobilį ji pirko už savo pinigus ir leido juo naudotis sugyventiniui I. S. (b.l. 18). Bylos nagrinėjimo teisme metu N. P. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog apsvarsčiusi su I. S. visas savo finansines galimybes, jie nusprendė, kad I. S. negalės sumokėti valstybei konfiskuotino turto vertės, todėl prašo konfiskuoti automobilį. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek N. P. prašė konfiskuoti ne automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste akcentuotina BK 72 straipsnio 5 dalis, pagal kurią tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta aktuali nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o jo sugyventinei N. P. (partnerystė įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota), šiam turtui netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos 15 skyriuje numatytas sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas, taip pat atsižvelgus į tai, kad I. S. turi du nepilnamečius vaikus, jo gaunamos darbinės pajamos nėra didelės, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia iš I. S. konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės, t.y. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM, t.y. 3794 eurus (b.l. 14). Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog dėl asmens nusikalstamo elgesio automobilis, t.y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis) buvo sugadintas ar apgadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino automobilio vertę nustatyti pagal jo būklę po eismo įvykio (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra (b.l. 33-34).
Kaltinamajam I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus, naikintina (b.l. 32).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. S. (I. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą I. S. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 6 d.
Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš I. S. automobilio Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 3794 (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis) eurus.
Kaltinamajam I. S. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, I. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
Išaiškinti I. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti N. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.