Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-44-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-44-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04682-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
Ž. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-44-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04682-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui D. B., kuriuo ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Ž. B. ir D. B. priklausantį butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 1) atsakovui priteisti ieškovei priklausančią ½ buto dalį; 2) ieškovei iš atsakovo priteisti 211 900 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos turto dalį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi pasiūlė atsakovui iki 2019 m. lapkričio 12 d. pateikti konkretų (konkrečius) ginčo buto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą (variantus).

4. 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė ginčo buto padalijimo į du butus variantus ir prašymą prijungti pateiktus dokumentus prie bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą 2019 m. lapkričio 12 d. prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti jo paties parengti brėžiniai nelaikytini projektais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovas D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad pateikti ginčo buto atidalijimo variantai suprojektuoti paties atsakovo.

6.2. Bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka, atsakovo atžvilgiu nusistačiusi priešiškai, todėl verčia atsakovą atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti.

6.3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad butas negali būti atidalintas natūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsakovas buvo įpareigotas pašalinti prašymo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos

9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019-11-18 architekto M. M. raštą ir įrodymą, patvirtinantį, kad šis architektas yra įtrauktas į atestuotų architektų sąrašą. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti ir prijungti naujus įrodymus prie bylos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti nurodytus dokumentus prie bylos (CPK 314 straipsnis).

10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariami įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas juos priima, prijungia prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

11. Apeliantas nurodė, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka, atsakovo atžvilgiu nusistačiusi priešiškai, todėl verčia atsakovą atlikti veiksmus, kurių jis negali atlikti, t. y. parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo/nešališkumo jau buvo nagrinėjamas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje konstatuota, jog jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, nėra.

13. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktą). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

15. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad iš pateiktų projektų nematyti, kas juos atliko, kad projektas yra suderintas ir atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, t. y. neatitinka formalių dokumentui keliamų reikalavimų bei nėra atidalijimo projektas, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis), kuris šiuo atveju turėjo būti pateiktas. Tokiai pozicijai pagrįsti teismas nenurodė nei teisės normos, reikalaujančios tokio projekto, nei atitinkamos teismų praktikos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad apelianto pateikti įrodymai neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. yra be datų, nepasirašyti, tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė architekto M. M. pasirašytą raštą, iš kurio galima spręsti, jog atsakovo pateikti projektiniai pasiūlymai buvo parengti šio architekto. Be to, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas ne tik projektas, bet ir projektinis pasiūlymas, kuriam nėra keliami tokie patys reikalavimai, kokie yra keliami projektui. Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai, taip pat ir argumentai dėl galimybės ginčo butą atidalinti natūra, nagrinėjant atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumų klausimą, teisiškai yra nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymo pagrindimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė