Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant apeliantės I. M. atstovams V. N., advokatui Vytautui Merkšaičiui, atsakovo A. B. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, trečiojo asmens 270-osios DNSB pirmininkui Laimiui Uogintui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-435-713/2010 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui 270-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl patalpos perdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos apžiūrai prijungta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1943-435/2006, nagrinėjamojoje byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-55-260/2007 (b.l.80-85), iš kurios seka, kad tarp ieškovės ir 270-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos yra išnagrinėtas ginčas dėl palėpės patalpų, kuriame ieškovė reiškė reikalavimus priteisti kompensaciją už negautas palėpės patalpas. Ieškovės I. M. su 270-ąja gyvenamojo namo statybos bendrija 1995-11-07 sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kokios patalpos jai atiteks pastačius bendrijos gyvenamąjį namą V.Krėvės pr. 104 A , t.y. butas antrame aukšte, be palėpės ir garažo, į kurias teises po 1995-08-24 sutarties sudarymo turėjo A. Č.. Bendrijos nariai šios sutarties sudarymo metu jau buvo pasiskirstę jiems teksiančiomis patalpomis, ieškovė I. M. įgijo teisę statomame name gauti tik butą. Šios sutarties ji taip pat neginčijo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. patvirtinti „Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai“ nedraudė bendrijos nariams susitarti, kaip jie pasiskirstys patalpomis statomame name. Ieškovės I. M. 1995-11-07 sutartis su tuometine 270-ąja gyvenamojo namo statybos bendrija, net jei bendrijoje iki šios sutarties sudarymo būtų buvę priimti neteisėti nutarimai, gali būti tik nuginčyta. Teisėjų kolegija nenustatė, kokiems įstatymams akivaizdžiai prieštarauja 1995-11-07 sutartis, pagal kurią ieškovė perėmė iš bendrijos konkretų butą už 43351 Lt įnašą (b.l. 84-85). Ieškovė 1995-11-07 sutarties neginčija, kadangi yra įsitikinusi, jog sutartis teisėta ir pagrįsta, tačiau jai palėpės patalpa priklauso pagal įstatymą. Teismo nuomone, ieškovė taip manydama klysta, Kauno apygardos teismas aukščiau aptartoje nutartyje jau yra išdėstęs savo nuomonę šiuo klausimu. Kauno apygardos teismui nustačius aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą nagrinėjamojoje byloje, teismas pakartotinai jų neanalizavo. Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovė neginčija 1995-11-07 sutarties (b.l.37), sudarytos tarp jos ir bendrijos, kuria ieškovė perėmė buvusio bendrijos nario A. Č. statomą keturių kambarių butą, kurio bendra kvadratūra sudarė 106 kv.m. (b.l.37). Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad į butą neįeina palėpinė patalpa ir garažas, už butą ieškovė bendrijai sumokėjo 43351 Lt. Nustatyta, kad D. J. 1996-05-21 pareiškimu paprašė išbraukti jį iš bendrijos dėl pinigų stokos (b.l.72). Atsakovas A. B. 1996-10-28 sutartimi perėmė buvusį bendrijos nario D. J. statomą 4 kambarių butą Nr. 68, kurio bendra kvadratūra 106 kv.m., ir į butą įeina palėpinė patalpa ir garažas (b.l.73), už butą atsakovas bendrijai sumokėjo 52571 Lt, šių dviejų sutarčių ieškovė taip pat neginčija. Ieškovės teisės yra kildinamos iš buvusio bendrijos nario teisių ir pareigų, kurių iš dalies A. Č. buvo atsisakęs D. J. naudai, t.y. iš teisių į palėpės patalpas. Atsakovas įgijo visas teises, kurias turėjo bendrijos narys D. J.. Butas, esantis V. Krėvės pr. 104A-68, Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. B. (b.l. 70), buto teisinis statusas neginčijamas ir nenuginčytas, todėl teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai įgijo ir teises į palėpės patalpas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė I. M. 1995-11-07 su 270-ąja gyvenamųjų namų statybos bendrija sudarė preliminarią sutartį (b.l.74), pagal kurią ieškovei turėjo būti suteiktas butas name, esančiame V. Krėvės pr. 104 A, Kaune. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad į butą neįeina palėpinė patalpa ir garažas. Dėl lėšų stygiaus I. M. pusės statomo buto atsisakė, apsiribojo dviejų kambarių butu Nr. 65, kurio bendras plotas 56,84 kv. m. Ieškovė minėtos sutarties, kaip ir 1996-10-28 sutarties, kuria atsakovas A. B. perėmė bendrijos nario D. J. statomą 4 kambarių butą Nr. 68, į kurį įeina palėpinė patalpa ir garažas, neginčija. Kadangi atsakovui A. B. atiteko butas su palėpės patalpa ir garažu, už jį buvo sumokėtas ne 43351 Lt, kaip kad už keturių kambarių butą be palėpės patalpos ir garažo buvo įnešęs A. Č., o 52571 Lt įnašas. Taigi ieškovė ir atsakovas įgijo nevienodus butus ir perėmė nevienodas teises, kurias turėjo gyvenamojo namo statybos bendrijos nariai, dėl ko ji pretenduoti į palėpės patalpas neturi teisės. Atsakovui priklausančio buto teisinis statusas nenuginčytas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai įgijo ir teises į palėpės patalpas.

Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2A-55-260/2007 jau yra išnagrinėtas ginčas dėl palėpės patalpų, joje teismas konstatavo, jog ieškovės I. M. visos teisės į butą ir su juo susijusioms teisėms turi būti kildinamos iš prieš tai buvusio bendrijos nario A. Č. teisių. Nei Kauno miesto apylinkės teismas 2006-09-26 sprendimu, nei Kauno apygardos teismas 2007-03-05 sprendimu nenustatė, kad būtų pažeistos ieškovės teisės dėl to, kad A. Č. kito nario D. J. naudai atsisakė palėpės. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje yra nustatytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą šioje byloje, dėl ko pirmosios instancijos teismas pakartotinai jų neanalizavo pagrįstai, pripažindamas, kad aukščiau paminėta 1995-11-07 sutartis gali būti tik nuginčyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000 m. liepos 1 d., Nr. VIII-1864, 34 straipsnyje numatyta, kad bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Šiuo metu galiojančio civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalis nustato, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąją daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Lietuvos Respublikos CK 4.48 straipsnio 2 dalis nustato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Ieškovės teisės yra kildinamos iš buvusio bendrijos nario teisių ir pareigų, kurių iš dalies A. Č. buvo atsisakęs D. J. naudai, tai yra iš teisių į palėpės patalpas. Atsakovas A. B. įgijo visas teises, kurias turėjo bendrijos narys D. J.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtomis civilinio kodekso nuostatomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, kadangi būtent šių normų pagrindu bendraturčiams priklausančios bendro naudojimo patalpos gali būti perleidžiamos jų tarpusavio susitarimu. Perleisti bendrojo naudojimo patalpų negalima, jeigu perleidimas trukdys naudotis butais ar kitomis patalpomis pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybės, kad patalpų perleidimas trukdo jai naudotis butu, neįrodinėja, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, laikytinas nepagrįstu.

1995-02-21 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 20 straipsnyje numatyta, kad bendro naudojimo patalpos nuosavybės teise priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai nuosavybes teise jam priklausančių patalpų plotui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teisės aktas nedraudė savininkui atsisakyti ar perleisti patalpas, kurios priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kitam bendraturčiui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teise (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.