- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- eB2-1201-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02209-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Bugasta
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl 2021 m. spalio 28 d. BUAB „Bugasta” kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Projektana“ pateikė skundą (civilinė byla Nr. B2-3224-560/2021), kuriuo prašė panaikinti BUAB „Bugasta“ 2021 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl taikos sutarties su P. V. sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021.
2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. įvyko bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės antruoju klausimu buvo svarstomas taikos sutarties su P. V. sudarymas, c. b. Nr. e2-2344-643/2021. Kreditorius šiuo klausimu balsavo „prieš“, tačiau kitų kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas „pritarti taikos sutarties sudarymui su P. V. civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021, pagal kurią P. V. sumokėtų 25 000 Eur sumą UAB „Bugasta“. Teigia, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civ. byla Nr. e2-2344-643/2021 pagal BUAB „Bugasta“ ieškinį atsakovui P. V. dėl 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo - grąžinant bankrutuojančiai bendrovei 205 874,54 Eur vertės reikalavimo teisę į likviduojamą UAB „Statytų garantas“, trečiasis asmuo LUAB „Statybų garantas“. Bankrutuojančios bendrovės kreditorius informavo, kad gautas P. V. taikos pasiūlymas, pagal kurį P. V. sutinka sumokėti 25 000 Eur, jeigu BUAB „Bugasta“ atsisakys ieškinio. Administratorius nurodė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, BUAB „Bugasta“ gautų 25 000 Eur lėšų sumą, kuri būtų skirta kreditorių reikalavimams tenkinti vietoje 205 874,54 Eur dydžio reikalavimo teisės į LUAB „Statybų garantas“. Administratorius bendrovės kreditoriams siūlė pritarti taikos sutarties pasiūlymui.
3. Nurodė, jog kreditorių susirinkime priimtas nutarimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, yra ekonomiškai nenaudingas, pažeidžia bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, prieštarauja pagrindiniam bankroto proceso tikslui - kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. P. V. siūloma suma yra net 8 kartus mažesnė lyginant su reikalavimo dydžiu. Administratorius nepagrįstai neįvertina aplinkybių, kad bankrutuojančiai bendrovei atgavus 205 874,54 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „Statybų garantas“, yra galimas ne tik finansinio reikalavimo dalinis padengimas LUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje, tačiau ir tokios reikalavimo teisės perleidimas tretiesiems asmenims bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams naudingomis sąlygomis. P. V. pasiūlyta suma yra nepakankama, o pritarimas tokiam pasiūlymui akivaizdžiai pažeidžia bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus ir mažina jų galimybes didesne dalimi patenkinti savo finansinius reikalavimus. Administratorius nepateikė duomenų, kad dėl P. V. pasiūlytos sumos dydžio derėjosi ir dėjo pastangas suderinti didesnę gautiną sumą. Antruoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu „už“ balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro tik 18,5 % nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, atėmus P. V., kaip suinteresuoto asmens, finansinį reikalavimą.
4. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė skundą (civilinė byla Nr. eB2-1201-560/2022), kuriuo prašė panaikinti BUAB „Bugasta“ 2021 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais.
5. Nurodė, kad iš BUAB „Bugasta” nemokumo administratoriaus pateikto protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendra reikalavimų suma sudarė 2 347 932, 93 Eur, t. y. 50,98 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Iš viso BUAB „Bugasta” kreditorių reikalavimai, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo nutartimis, sudaro 4 605 882,45 Eur, t. y. 100 proc., tačiau MB „Renema“ įgaliotas asmuo Justinas Stasiškis, pažeisdamas JANĮ nuostatą, kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimą skaičiavo kaip pakartotiniame kreditorių susirinkime nuo dalyvavusių kreditorių susirinkime kreditorių, o ne nuo kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Vietoj 205 874,54 Eur reikalavimo teisės, kurią BUAB „Bugasta“ kreditoriai atgautų teismui panaikinus 2018 m. spalio 2 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį su P. V. yra siūloma sudaryti taikos sutartį su P. V. civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021, pagal kurią P. V. sumokėtų tik 25 000 Eur sumą UAB „Bugasta“. P. V. yra buvęs vienintelis UAB „Bugasta“ akcininkas ir yra didžiausias hipotekos kreditorius, turintis 1 210 366 Eur kreditorinį reikalavimą. Nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas 78,34 proc. balsų dauguma, iš kurių P. V. sudaro 51,55 proc. balsų.
6. Trečiuoju darbotvarkės klausimu VMI prie FM nepritarė BUAB „Bugasta“ nemokumo administratoriaus pateiktam pasiūlymui „parduoti 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Statybų garantas“ ne varžytynėse apie pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (paskutinė galiojusi pardavimo kaina pagal 2020-11-03 kreditorių susirinkimo nutarimą). Nepardavus reikalavimo teisės per 14 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos įsiskolinimą nurašyti“. Pats nemokumo administratorius prie pateikto kreditoriams nutarimo projekto trečiuoju darbotvarkės klausimu pažymi, kad 2021 m. liepos 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje ir kad teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjos 120 250 Eur dydžio finansinio reikalavimo (be palūkanų), kildinamo iš 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 14 d. mokėjimų nurodymų, ir jo nuomone apeliacinis teismas šiuo aspektu netinkamai ištyrė įrodymus ir faktiškai neanalizavo, ar UAB „Virdesa“ tikrai gavo kokias nors lėšas, tačiau šios nutarties kasacine tvarka neskundžia ir nurodo, kad nutarties apskundimas padidintų administravimo išlaidas. BUAB „Bugasta“ kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui ir 2021 m. liepos 29 d. nutarties apskundimas kasacine tvarka nepadidintų administravimo išlaidų, o jei padidintų tai neženkliai ir žymiai mažiau, nei prašoma nurašyti nepatvirtinta 137 517,57 Eur dydžio reikalavimo teisė į UAB „Statybų garantas“. Nemokumo administratoriaus pasiūlymas pažeidė kreditorių teises ir teisėtus reikalavimus. Nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu turėjo būti nepriimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro tik 1 893 242,95 Eur t. y. 41,10 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
7. 2021 m. spalio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, VMI prie FM nepritarė BUAB „Bugasta“ nemokumo administratoriaus pateiktam pasiūlymui „realizavus reikalavimo teises į UAB „Statybų garantas“ bei UAB „Mano unijos kapitalas“, užbaigus civilinę bylą Nr. e2-2344-643/2021 ir gavus bei paskirsčius visas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos“. 2021 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo protokole Justinas Stasiškis teigia, kad informacija apie bendrovės sudarytus sandorius pateikta administratoriaus ataskaitoje pirmojo kreditorių susirinkimo metu, tačiau nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo Justinas Stasiškis protokole pateikia neteisingus duomenis, nes pirmojo kreditorių susirinkimo metu pateiktos ataskaitos 6 dalyje „Bendrovės sandorių patikrinimas“ 53 psl. pats nurodo, kad sandorių analizės pabaiga numatyta 2019 m. liepos 28 d. ir kad teismas nutartimi šį terminą gali pratęsti (esant poreikiui). Pirmojo kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratoriaus pateiktoje ataskaitoje yra formaliai išvardytos tik sudarytos sutartys per 36 mėn. laikotarpį, tačiau nėra pateikta sandorių analizė tiek ekonominiu tiek ir teisiniu aspektu, ypač tarp susijusių bendrovių BUAB „Statybų garantas“, UAB „Saulės kalvos“, UAB „Mircon“ ir UAB „Virdesa“. JANĮ 99 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratorius turi parengti galutinę bankroto ataskaitą, kurią vadovaujantis JANĮ 99 straipsnio 4 dalimi tvirtina kreditorių susirinkimas, todėl nemokumo administratoriaus pateiktas pasiūlymas spręsti bendrovės pabaigą nepateikus aukščiau minimos kreditoriams informacijos pažeistų tiek JANĮ tiek ĮBĮ nuostatas. Nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu turėjo būti nepriimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro tik 1 893 242,95 Eur t. y. 41,10 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi šios civilinės bylos buvo sujungtos.
Atsiliepimas
9. BUAB „Bugasta“ pateikė atsiliepimą į kreditorių skundus, kuriuo prašė skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VMI savo skunde teigia, jog BUAB „Bugasta“ administratorius netinkamai taikė JANĮ 51 str. 1 d. nuostatas skaičiuodamas susirinkime dalyvavusių kreditorių balsus, todėl Susirinkimo nutarimai 2-uoju, 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais yra naikintini dėl šios aplinkybės. VMI skunde pateikia nuomonę, jog susirinkimo metu nutarimas turėjo būti laikomas priimtu, kai už jį balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. VMI pateikta balsų skaičiavimo formuluotė yra taikoma skaičiuojant susirinkimo kvorumą, jis apskaičiuojamas vertinant visų byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus, tačiau kreditorių balsai susirinkime balsavimo metu skaičiuojami vertinant susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimus. Tokia balsų skaičiavimo tvarka, kokią skunde pateikia VMI buvo reglamentuota iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame įmonių bankroto įstatyme.
12. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu įmonės likvidavimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, sprendimas dėl įmonės pabaigos taip pat priimamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-03 nutartis, c. b. Nr. e2A-1072-798/2020). Administratorius neturi teikti kreditoriams tvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, todėl jos nesudarymas nėra kliūtis teismui priimti sprendimui dėl bendrovės pabaigos. Kiekvienas kreditorius turi teisę gauti informaciją apie bankroto procesą, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie piniginių lėšų panaudojimą, administravimo išlaidas, kreditorių reikalavimų tenkinimą, gauti pirminius išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar sąskaitų išrašus. Administratorius į teismą dėl bendrovės pabaigos kreipiasi savo nuožiūra ir kreditorių susirinkimo nutarimas tam apskritai nėra reikalingas.
Atsiliepimas
13. Kreditorius P. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriuo prašo skundus atmesti. Nurodo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 78,34 proc. šiame susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma, kas atitinka JANĮ 51 straipsnio 1 dalį. Nenustatyti jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų lemti nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumą. Esant kvorumui, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu balsus skaičiuojant ne nuo visų kreditorių patvirtintos, o nuo kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių turimos reikalavimų sumos. Nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, yra ekonomiškai naudingas bendrovei, kreditoriams ir nepažeidžia jų interesų. BUAB „Bugasta“ bankroto procesas jau tęsiasi daugiau nei trejus metus, bendrovė nuo 2019 m. liepos 22 d. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. LUAB „Statybos garantas“ neturi pakankamai lėšų iš kurių galėtų bent iš dalies padengti 205 874,54 Eur vertės įsiskolinimą, todėl jos realizavimas / pardavimas už didesnę nei 25 000 Eur sumą praktiškai neįmanomas. Taip pat atsisakius sudaryti taikos sutartį bankroto procedūros nepagrįstai užsitęstų.
Skundai netenkinami.
18. 2021 m. spalio 28 d. įvyko bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės antruoju klausimu buvo svarstomas taikos sutarties su P. V. sudarymas civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021 ir buvo priimtas nutarimas „pritarti taikos sutarties sudarymui su P. V. civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021, pagal kurią P. V. sumokėtų 25 000 Eur sumą UAB „Bugasta“. Trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta „parduoti 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Statybų garantas“ ne varžytynėse apie pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (paskutinė galiojusi pardavimo kaina pagal 2020-11-03 kreditorių susirinkimo nutarimą). Nepardavus reikalavimo teisės per 14 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos įsiskolinimą nurašyti“. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta „realizavus reikalavimo teises į UAB „Statybų garantas“ bei UAB „Mano unijos kapitalas“, užbaigus civilinę bylą Nr. e2-2344-643/2021 ir gavus bei paskirsčius visas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos“.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei anksčiau galiojusiame ĮBĮ, JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu. Iš esmės tokie patys kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimo principai buvo suformuoti teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, todėl nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, ši teismų praktika yra aktuali ir sprendžiant kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo klausimą pagal JANĮ nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012). Šiuo atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog būtų pažeista kreditorių informavimo apie susirinkimą tvarka. Tokiu būdu daroma išvada, jog įvykęs kreditorių susirinkimas atitinka JANĮ nuostatas ir procedūrinius reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Dėl antrojo darbotvarkės klausimo
20. Antruoju klausimu buvo svarstomas taikos sutarties su P. V. sudarymas civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021 ir buvo priimtas nutarimas „pritarti taikos sutarties sudarymui su P. V. civilinėje byloje Nr. e2-2344-643/2021, pagal kurią P. V. sumokėtų 25 000 Eur sumą UAB „Bugasta“. Kreditoriai, skųsdami šį nutarimą, nurodo, kad P. V. siūloma suma yra net 8 kartus mažesnė lyginant su reikalavimo dydžiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo su P. V. laimėjimo atveju UAB „Bugasta“ negautų 205 874,54 Eur dydžio piniginių lėšų, o gautų tik tokio dydžio reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Statybų garantas“, kas nėra tapatu, taip pat ir nėra garantijos, kad šią pinigų sumą pavyks atgauti. Kaip atsiliepime į kreditorių skundus nurodė nemokumo administratorius bendra šiuo metu UAB „Statybų garantas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 662 tūkst. Eur, tame tarpe UAB „Bugasta“ reikalavimas sudaro 372 tūkst. Eur. Paminėtina, kad ginčijamų reikalavimų suma UAB „Statybų garantas“ bankroto byloje sudaro 545 tūkst. Eur, o tokius ginčijamus kreditorių reikalavimus sudaro VMI antros eilės reikalavimas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dublike nurodė, jog tik 2021 m. gruodžio 8 d. pranešimu Nr. 21-BUG-87 nemokumo administratorius papildomai nurodė reikalavimo teisės atgavimo perspektyvas iš BUAB „Statybų garantas, kas leidžia daryti išvadas, jog su šia informacija kreditorė yra susipažinusi. Taigi, nors taikos sutartimi siūloma sumokėti suma ir yra mažesnė, tačiau tai yra garantuotai ir operatyviai gautinos lėšos. Teismo vertinimu, šis taikos sutarties sudarymas atitinka įmonės kreditorių interesus, kadangi sudarius taikos sutartį, įmonė gaus pinigines lėšas, kurios bus nukreiptos kreditoriniams reikalavimams padengti ir įmonės nemokumo procesas nebus tęsiamas nepagrįstai ilgą laiką.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kreditorius nurodo, jog yra galimas reikalavimo teisės perleidimas tretiesiems asmenims bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams naudingomis sąlygomis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kas nors būtų susidomėjęs tokios reikalavimo teisės įsigijimu. Kaip nurodo nemokumo administratorius, iki šiol jokių siūlymų dėl reikalavimo teisės į UAB „Statybų garantas“ perleidimo nebuvo gauta, nors reikalavimo teisė buvo parduodama tiek varžytynėse, tiek laisvuose pardavimuose, iš kurių paskutinį kartą buvo parduodama už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Duomenų, kad egzistuoja reali galimybė šią reikalavimo teisę perleisti UAB „Bugasta“ naudingomis sąlygomis į bylą nepateikė ir kreditoriai.
22. Kreditorius skunde nurodė, kad nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas 78,34 proc. balsų dauguma, iš kurių P. V. sudaro 51,55 proc. balsų. Situacija, kai dominuojantis kreditorius susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimą, gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir šio kreditoriaus interesų konfliktą, nulemti įmonės ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 46 punktas). Šiuo atveju teismas, susipažinęs su kreditorių susirinkimo protokolu, mato, jog nemokumo administratorius, siekdamas išvengti interesų konflikto, suskaičiavo kreditorių balsus neįtraukęs P. V. balso. Neįtraukus P. V. balso gaunama, jog už nutarimo priėmimą balsavo 55,29 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių, kas paneigia šį skundo argumentą.
23. Teismas atsižvelgia į tai, kad ginčai byloje tikėtina tęsis dar mažiausiai iki 2022 m. pabaigos, kas labai ištęstų ir taip jau ilgai vykstantį UAB „Bugasta“ bankroto procesą. UAB „Bugasta bankroto byla tęsiasi jau nuo 2018 m. lapkričio 27 d., siekiant užtikrinti bankroto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus ir neužvilkinti jau ir taip ilgai besitęsiančio šios įmonės bankroto proceso, nesant įrodymų, kad taikos sutarties sudarymas prieštarautų viešajam interesui ar neatitiktų kreditorių interesų teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės punktu yra priimtas pagrįstai.
Dėl trečiojo darbotvarkės klausimo
24. Trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta „parduoti 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Statybų garantas“ ne varžytynėse apie pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (paskutinė galiojusi pardavimo kaina pagal 2020-11-03 kreditorių susirinkimo nutarimą). Nepardavus reikalavimo teisės per 14 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos įsiskolinimą nurašyti“.
25. Kreditorius nurodo, jog nemokumo administratorius Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties neskundžia, kadangi nutarties apskundimas padidintų administravimo išlaidas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-913-407/2021Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį pakeitė ir BUAB „Bugasta“ pareiškimą tenkino iš dalies ir patvirtino 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi BUAB „Bugasta“ kasacinį skundą atsisakė priimti. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos balsavimo raštu biuletenyje nurodė, jog siūlo teikti kasacinį skundą ir BUAB „Statybų garantas“ reikalavimo teisės pardavimą atidėti iki kol bus išnagrinėta byla kasacine tvarka. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nemokumo administratorius kasacinį skundą teikė ir jį buvo atsisakyta priimti, todėl šie kreditoriaus skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
26. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nurodo, jog nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu turėjo būti nepriimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro tik 1 893 242,95 Eur t. y. 41,10 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, kreditorius nepagrįstai nurodo, jog balsus reikia skaičiuoti nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Nemokumo administratorius tinkamai apskaičiavo balsų skaičių ir darė pagrįstą išvadą, jog ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti, kadangi už juos balsavo didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas ir pagrindo jo naikinti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skunde nurodytais argumentais, nėra.
Dėl ketvirtojo darbotvarkės klausimo
28. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta „realizavus reikalavimo teises į UAB „Statybų garantas“ bei UAB „Mano unijos kapitalas“, užbaigus civilinę bylą Nr. e2-2344-643/2021 ir gavus bei paskirsčius visas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos“. Kreditorius nesutinka su šiuo nutarimu, kadangi JANĮ 99 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratorius turi parengti galutinę bankroto ataskaitą, kurią vadovaujantis JANĮ 99 straipsnio 4 dalimi tvirtina kreditorių susirinkimas, todėl nemokumo administratoriaus pateiktas pasiūlymas spręsti bendrovės pabaigą nepateikus aukščiau minimos kreditoriams informacijos pažeistų tiek JANĮ tiek ĮBĮ nuostatas.
29. Lietuvos apeliacinio teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020 nurodė, kad įmonės likvidavimo procedūrą pradėjus galiojant ĮBĮ, įmonė likviduojama vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020 ginčas kilo dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. minėtoje byloje bendrovės nemokumo administratorė jau po JANĮ įsigaliojimo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės pabaigos, tačiau bendrovės likvidavimo procedūra buvo pradėta galiojant ĮBĮ. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos yra bendrovės likvidacinių procedūrų dalis, o ne savarankiška nauja bankroto proceso procedūra, todėl tokiais atvejais, kai įmonės likvidavimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, šios procedūros užbaigimas taip pat vykdomas pagal ĮBĮ. Šiuo atveju, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pripažino UAB „Bugasta“ bankrutavusia ir likvidavo ją dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 31 d., t. y. likvidavimo procedūra prasidėjo galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl turi būti užbaigta vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, todėl reikalavimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo šiuo atveju netaikomas.
30. Kreditorius taip pat nurodo, jog nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu turėjo būti nepriimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro tik 1 893 242,95 Eur t. y. 41,10 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Kaip jau minėta, JANĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, kreditorius nepagrįstai nurodo, jog balsus reikia skaičiuoti nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Nemokumo administratorius tinkamai apskaičiavo balsų skaičių ir darė pagrįstą išvadą, jog ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti, kadangi už juos balsavo didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas ir pagrindo jo naikinti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skunde nurodytais argumentais, nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atmetus UAB „Projektana“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, yra pagrindas tenkinti nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus P. V. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti UAB „Bugasta“ naudai lygiomis dalimis iš pareiškėjų 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o P. V. naudai lygiomis dalimis iš pareiškėjų priteisti 2 178 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų UAB „Projektana“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl 2021 m. spalio 28 d. BUAB „Bugasta” kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų UAB „Projektana“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos BUAB „Bugasta“ naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 600 Eur)
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų UAB „Projektana“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos P. V. naudai 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 1 089 Eur).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.