- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e1S-258-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12812-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorei baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. 2024 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje Ž. Ž. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymu.
1.1. Ž. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. kovo 31 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms už 700 eurų įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 159,742 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – 6,655 g laikė prie savęs kelnių kišenėje iki 2023 m. balandžio 10 d. 21.10 val., kuomet (duomenys neskelbtini) esančiame riedlenčių parke, asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą pas jį surado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį - 153,087 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. balandžio 10 d. 23:20 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.2. Be to, Ž. Ž. kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip - 1,51 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią neteisėtai laikė prie savęs iki 2024 sausio 11 d. 23.20 val., kuomet (duomenys neskelbtini) namo, šią narkotinę medžiagą pas jį dėvimos striukės kišenėje surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorei ir nustatė dviejų mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog tokį narkotinės medžiagos kiekį (153,087 g) asmuo laikė namuose paslėpęs ir buvo paruošęs smulkiomis dozėmis savo reikmėms, kyla pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, ir antra Ž. Ž. inkriminuota nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes Ž. Ž. su savimi turėjo 1,51 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Rekomendacijos), ne daugiau kaip 5 g kanapių, atitinka nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Tai laikytina esminiu ikiteisminio tyrimo ir atitinkamai prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumu, kurio negalima būtų pašalinti perdavus bylą nagrinėti teisme, kadangi teismas tokio veiksmo (kvalifikuoti nusikalstamą veiką) teisminio nagrinėjimo metu negali, o prokuroras tokį veiksmą (kvalifikuoti nusikalstamą veiką) turėjo atlikti ikiteisminio tyrimo stadijoje. Šis trūkumas laikytinas esminiu bei trukdančiu nagrinėti bylą teisme.
II. Skundo argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Šiulys skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje. Atkreipiamas dėmesys į BPK 423 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose yra numatytas teismui kilusių abejonių pašalinimo būdas - bylos nagrinėjimas teismo posėdyje pagal bendrąsias teisminio nagrinėjimo taisykles.
3.2. Dėl antrosios Ž. Ž. inkriminuojamos veikos - neteisėto disponavimo narkotine medžiaga - 1,51 g kanapių dervos, teismas nepagrįstai nurodė, jog veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Rekomendacijose kanapės (antžeminės dalys) ir kanapių derva įrašytos į atskiras eilutes. Pagal Rekomendacijas ne daugiau kaip 0,25 g kanapių dervos atitinka nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį, didelis kiekis yra daugiau kaip 25 g. Kadangi pas Ž. Ž. rastas kanapių dervos kiekis yra 1,51 g, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio skundas tenkinamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga ir prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymas, priešingai nei teigiama skunde, suteikia teismui teisę spręsti klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui ir tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-16-1020/2024). Tačiau nagrinėjamoje situacijoje toks sprendimas negalėjo būti grindžiamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
6. Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorei grindė tuo, kad nustatytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą, t. y., kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl Ž. Ž. inkriminuotos pirmosios nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o antroji Ž. Ž. inkriminuota nusikalstama veika pagal neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekį turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šių trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme, kadangi perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas gali tik pakeisti veikos kvalifikavimą ir / ar veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o ne kvalifikuoti nusikalstamą veiką savo iniciatyva. Dėl to grąžino baudžiamąją bylą prokurorei. Visgi sutikti su šiais skundžiamos nutarties argumentais nėra pagrindo.
7. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.
8. Prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir kaltinamuoju aktu, asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, dėl kurio pagrįstumo, vadovaudamasis BPK XXXI skyriaus „Bylų supaprastintas procesas“ nuostatomis, vėliau pasisako teismas, priimdamas vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų. Dėl šios priežasties prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinys privalo atitikti aiškumo, konkretumo ir teisinio pagrįstumo reikalavimus, jis turi būti surašomas itin kruopščiai, dėl pareiškimo turinio neturi kilti kliūčių teisingo sprendimo priėmimui. Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pirmosios instancijos teismui yra BPK 420 straipsnyje numatytų galimų priimti procesinių sprendimų krypties orientyras bei esminis šių procesinių sprendimų ribas nustatantis kriterijus, todėl tiek pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir jame asmeniui pareikštas kaltinimas privalo būti aiškus, suprantamas ir teisiškai pagrįstas.
9. Tinkamas prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Kaltinimas atitinka aiškumo ir konkretumo kriterijus tada, kai tiksliai nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų kaltininkui inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje.
10. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. Ž. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymu. Tačiau apylinkės teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą ir atkreipdamas ypatingą dėmesį į kratos metu rastų daiktų pobūdį, teismų praktikoje paprastai liudijantį apie narkotinių medžiagų platinimą, suabejojo Ž. Ž. inkriminuojamų aplinkybių pagrįstumu. Teismo nuomone, Ž. Ž. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o kalbant apie antrąją nusikalstamą veiką, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
11. Šiame kontekste, visų pirma, pastebėtina, kad pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad šios funkcijos priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir šio tyrimo kontrolė yra iš esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas. Prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė, todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi, teismas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties ir negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, kuriems priskiriamas ir prokuroro sprendimas dėl kaltinimų pareiškimų ir bylos perdavimo teismui, taip pat ir kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, apibrėžiant ir asmeniui pareikšto kaltinimo apimtį ir ribas.
12. Tuo tarpu teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir baudžiamąją bylą teismui perdavus su kaltinamuoju aktu, yra betarpiškai saistomas BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti visiškai naujo kaltinimo, tačiau taip pat pastebėtina, jog siekiant, kad baudžiamojoje byloje asmeniui būtų pareikšti konkretūs nauji kaltinimai, įstatymas teismui nesuteikia teisės ir įpareigoti prokurorą savo pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pareikšti tokius kaltinimus, kurių pagrįstumu pats prokuroras netiki. Priešingu atveju, būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-16-1020/2024). Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami ne tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, bet ir bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Kadangi šiuo atveju, kalbant apie pirmąją Ž. Ž. inkriminuotą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, teismui kilus abejonių dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės, inkriminuojant papildomą faktinę aplinkybę – tikslą platinti, ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismui kilusios abejonės iš tiesų svarbios, tačiau įstatyme, t. y. jau minėtoje BPK 423 straipsnio 1 dalyje, yra numatytas ir tokio pobūdžio abejonių pašalinimo būdas – bylos nagrinėjimas teismo posėdyje pagal bendrąsias teisminio nagrinėjimo taisykles (tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme).
14. Kalbant apie antrąją Ž. Ž. inkriminuotą nusikalstamą veiką, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad kaltinamasis disponavo nedideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, todėl jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad Ž. Ž. 2024 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) laiptinėje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip - 1,51 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią neteisėtai laikė prie savęs iki 2024 sausio 11 d. 23.20 val., kuomet (duomenys neskelbtini) namo šią narkotinę medžiagą pas jį dėvimos striukės kišenėje surado ir paėmė policijos pareigūnai. Prokuroro skunde teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad Rekomendacijose kanapės (antžeminės dalys) ir kanapių derva įrašytos į atskiras eilutes. Pagal Rekomendacijas ne daugiau kaip 0,25 g kanapių dervos atitinka nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį, didelis kiekis yra daugiau kaip 25 g. Kadangi pas Ž. Ž. rastas kanapių dervos kiekis yra 1,51 g, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą prokurorei dėl esminių ikiteisminio tyrimo ir atitinkamai prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumų negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismui kilusias abejones nagrinėjamoje situacijoje apylinkės teismas gali išspręsti išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, todėl skundžiama nutartis perduoti bylą prokurorei yra nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.