Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (2020 m. spalio 15 d. bausmę atliko),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2020 m. lapkričio 4 d. apie 12 val., būdamas kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė ant stalo gulėjusį jo motinai V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 11“, kurio vertė 165,25 Eur, su jame buvusia „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), neturinčia materialinės vertės, ir išėjo iš kavinės patalpų, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, taip padarė nukentėjusiajai V. B. 165,25 Eur dydžio turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad sunkiai prisimena, kas atsitiko, bet kiek pamena, jie su mama buvo parduotuvėje, kažkur turėjo važiuoti ir užėjo į kavinę. Jis paėmė mamos telefoną, nes norėjo parodyti, kad gali užstatyti telefoną ir už gautus pinigus nupirkti maisto; tačiau pinigus, susitikęs su negera kompanija, pragėrė. Mano, kad negerai padarė, mamos atsiprašė. Sutinka atlikti viešuosius darbus, nors turi lengvą protinį atsilikimą, tačiau fizinius darbus dirbti gali.

Nukentėjusioji V. B., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad sūnui pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš, nes telefonas jai buvo grąžintas. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, jie kartu gyvena. Buvo pikta, labai nusivylusi. Ji mano, kad jos sūnus iki galo savo veiksmų nesupranta, todėl viskas buvo padaryta spontaniškai, neapgalvotai. Po to įvykio jos sūnumi galima pasitikėti. Jis turi protinę negalią, kuri jam nustatyta nuo gimimo. 3 ar 5 kartus jis gulėjo psichiatrinėje.

Kadangi kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji V. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ir vietoje D. B. be leidimo paėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, pasinaudojo juo ir vėliau išėjo iš picerijos. Aptariamą daiktą pirko maždaug prieš metus parduotuvėje (duomenys neskelbtini) už 165,25 Eur (t. 1, b. l. 8–16, 28–29).

Iš 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad D. B. nuo stalo be V. B. leidimo paėmė jai priklausantį mobilųjį telefoną ,,Huavei P smart“, kurio vertė 165,25 Eur, jai paklausus, kur jos telefonas, jis atsistojo ir pabėgo (t. 1, b. l. 8-11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. 23.18 val. gautas pranešimas, jog pranešėjos išgėręs sūnus tranko duris, puola (t. 1, b. l. 7).

Iš 2020 m. lapkričio 10 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad V. B. atpažino jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Pridėtos nuotraukos. Telefonas nukentėjusiajai grąžintas (t. 1, b. l. 32, 35–36, 38).

Iš 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra kavinė (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (t. 1. b. l. 40-41, 43-46).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio R. S. 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. apie 23.15 val. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja V. B., kuri paaiškino, kad šiandien buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), su sūnumi D. B.. Jis be leidimo paėmė jos telefoną „Huawei P 11“, kurio vertė yra 165,25 Eur. Jai pasiteiravus, kur jos telefonas, jis atsistojo ir pabėgo. Bendraujant su D. B., jis pripažino, kad minėtą telefoną nunešė į lombardą (t. 1, b. l. 48).

Iš 2020 m. lapkričio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo (duomenys neskelbtini) pardavėja kasininkė pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ ir kvito kopiją (t. 1, b. l. 50–51, 54).

Iš 2020 m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 55–56, 58-60).

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš „Can Can Pizza“ (t. 1, b. l. 67-70).

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas K59_ch6_20201104151301_20201104151743, gautas el. paštu iš (duomenys neskelbtini) lombardo (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Vaizdo įrašė matosi lombardo salė, į kurią užeina klientai ir stalas, prie kurio sėdi lombardo darbuotojas, kuris bendrauja su klientais, prekystalis. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu . Vaizdo įraše užfiksuoti trys asmenys – jaunuolis, panašus į D. B., asmuo, neturintis reikšmės tyrimui, ir lombardo darbuotojas. Ekrane yra nurodyta data 2020 m. lapkričio 4 d. bei laikas. Vaizdo įrašas prasideda 15:13:01. Jaunuolis, panašus į D. B., stovi prie prekystalio, lombardo darbuotojui duoda mobilaus ryšio telefoną, padėdamas jį ant prekystalio. Tarp jų vyksta pokalbis, tačiau nesuprantamas, nes salėje kalba asmuo, nesusijęs su tyrimu, ir girdisi jo balsas, kuris reikšmės tyrimui neturi. Lombardo darbuotojas pildo dokumentus, po ko jaunuolis, panašus į D. B., pasirašo, lombardo darbuotojas jam duoda 50 eurų nominalo kupiūrą ir kažkokį popieriaus lapelį, galimai kvitą. Po to jaunuolis, panašus į D. B., išeina (t. 1, b. l. 73-74).

Iš alkoholio matuoklio kvito nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 5 d. 01.18 val. D. B. nustatytas 0,44 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 76).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-385/2021 nustatyta, kad D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (t. 2, b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė jo motinai V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 11“, kurio vertė 165,25 Eur.

Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdyje, pripažino pagrobęs jo motinai V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 11“, nes reikėjo pinigų. Tokią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esantys vaizdo įrašų apžiūros protokolas, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršyti 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra 165,25 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pagrobto daikto verte, su ja taip pat sutiko kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad D. B. pagrobė didesnės negu 3 MGL, bet mažesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. B., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad vagia mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį V. B., kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad D. B. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja advokatė, taip pat nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas advokatas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Prokuroras šio prašymo nepalaikė ir nurodė, kad šiuo atveju BK 38 straipsnio taikymas negalimas, nes nėra pagrindo manyti, jog D. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta nukentėjusiajai V. B., tačiau nukentėjusioji nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė.

Taigi byloje nustatytos trys BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų pirma, ši abejonė grindžiama aplinkybe, kad kaltinamasis aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (2020 m. spalio 15 d. paleistas atlikęs bausmę); taigi naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad jis po 2020 m. lapkričio 4 d. nusikalstamos veikos padarė daug administracinių nusižengimų, taip pat yra baustas ir už analogiško pobūdžio nusižengimą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (už vagystę iš parduotuvės). Taip pat matyti, jog 2021 m. gruodžio 12 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą prieš mamą, t. y. V. B., 2022 m. sausio 4 d. priimtas nutarimas nubausti jį bauda (nutarimas neįsiteisėjęs).

Visos šios pirmiau minėtos aplinkybės teismui neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis ateityje vėl nepažeis įstatymų, pokytis jo elgesyje nestebimas, kaltinamasis reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąją susitaikė, tai savaime nepagrindžia sąlygos, nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, buvimo.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). D. B. pagrobto turto vertė 165,25 Eur, nežymiai viršija 3 MGL (150 Eur) vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 34-39). Be to, D. B. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Be minėtų aplinkybių, susijusių su D. B. asmenybe (jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn skaičiumi, teistumo neišnykimu ir nepanaikinimu įstatymų nustatyta tvarka), teismas taip pat vertina kitas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis labai daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimą nuosavybei (t. 2, b. l. 24-33), nedirbantis, iš dalies darbingas (t. 1, b. l. 146, 187). Byloje yra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse (t. 2, b. l. 62). Kaltinamajam anksčiau skirtos laisvės atėmimo ir laisvės apribojimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, taigi, matyti, kad kaltinamasis anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaltinamasis anksčiau teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą – vagystę, po šioje byloje nagrinėjamo įvykio vėl ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, o 2021 m. gruodžio 12 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą prieš mamą, t. y. V. B., 2022 m. sausio 4 d. priimtas nutarimas nubausti jį bauda (nutarimas neįsiteisėjęs). Visa tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, anksčiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Nors nukentėjusioji teigia, kad laisvės atėmimo bausmė neigiamai veikia jos sūnų, jo elgesys tik grįžus iš įkalinimo įstaigos buvo dar blogesnis, tačiau teismas pažymi, kad tai yra tik nukentėjusiosios subjektyvi nuomonė, be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo elgesys iš pirmiau aptartų aplinkybių praėjus daugiau nei vieneriems metams po bausmės atlikimo nesikeičia – jis sistemingai ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Taigi, priešingai nei teigia nukentėjusioji, kaltinamojo elgesio negalima sieti su jam paskirta ankstesne laisvės atėmimo bausme, tai, kad jis nuolat ir sistemingai daro nusižengimus yra nuoseklus jo gyvenimo būdo, priešingo teisei, pasekmė ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią.

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, skirti jam švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra tikslinga, tokia bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Faktas, jog bausmė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar skirti kitos rūšies švelnesnę bausmę. Be to, nagrinėjamu atveju taikant prevencines priemones ir kaltinamojo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Kaltinamojo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Be to, teismo manymu, kaltinamajam neskirtina ir laisvės apribojimo bausmė, nes, kaip matyti, iš pirmiau paminėtų aplinkybių, kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, taip pat nesilaikė ir jam skirtų įpareigojimų, kurie jam buvo skirti, anksčiau atidedant bausmės vykdymą (o ir laisvės apribojimo bausmės esmę taip pat sudaro teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų visuma), už jų nesilaikymą jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad D. B. skirtina 24 parų arešto bausmė, t. y. jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. BPK 140 straipsnyje tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 00.15 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 15.40 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 81, 82). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 109-110). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Gydymo įstaigų VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Centro poliklinikos, VšĮ VUL Žalgirio klinikos, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atsiųsti kaltinamojo D. B. medicinos dokumentai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. B. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 00.15 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 15.40 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gydymo įstaigų VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Centro poliklinikos, VšĮ VUL Žalgirio klinikos, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atsiųstus D. B. medicinos dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.