Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R.K. gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 259 str. 2 d.,

G.V., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., V. Š., V. B., M. K. ir G. V. kaltinami, kad jie, veikdami grupe, savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. R. K. dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: jos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kitaip tariant, padarytos nusikalstamos veikos esmė.

LR Aukščiausiasis Teismas savo 2011-11-29 nutartyje Nr. 2K-575/2011 pažymėjo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas taip, kad iš jo turinio būtų galima spręsti apie realiai atliktus kaltinamųjų ir kitų asmenų veiksmus, jų tikrąjį vaidmenį.

Proceso dalyvių teisės aktų suteiktos procesinės teisės suponuoja jų teisę žinoti, kuo, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu kaltinami kiekvienas atsakomybėn trauktinas asmuo. Ne mažiau svarbu kaltinimo esmę suvokti ir pačiam teismui, kad jis galėtų pradėti bylos nagrinėjimą ir sėkmingai atlikti surinktų įrodymų tyrimą. Taigi kaltinimas turi būti išdėstytas logiškai proceso dalyviams ir pačiam teismui suprantama forma.

Teismo vertinimu šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas tokių reikalavimų neatitinka, nes viso kaltinimo turinio neįmanoma suvokti: pvz., kiekvienam kaltinamajam pareikšto kaltinimo pirmas sakinys sudaro 48-50 eilučių, kurias perskaičius suvokti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis, kokie kaltinime nurodyti veiksmai inkriminuojami kiekvienam konkrečiam kaltinamajam, galimybės nėra.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. Į veiksmų, inkriminuotų jam pagal šią normą, ratą įtrauktas nenustatyto narkotinės medžiagos kanapių kiekio suvartojimas, tačiau Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvioji pusė narkotinių medžiagų vartojimo nenumato. Kaltinamajame akte rašoma, kad R. K. „pasiliko“ 0,234 g kanapių iš to kiekio, kurį A. A. buvo įgijęs iš S. P.. Tokia dviprasmiška kaltinimo konstrukcija neleidžia suprasti, ar kaltinamas R. K. kanapių neteisėtu įgijimu jų „pasilikimo“ forma, ar šis kaltinimas siaurinamas iki kanapių neteisėto laikymo ir gabenimo, nors narkotinės medžiagos gavimas vieno asmens iš kito asmens reiškia tokios medžiagos įgijimą ją gavusio asmens ir platinimą – ją perdavusio asmens.

Teismo nuomone šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, ir tai trukdo pradėti bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje. Dėl to ši byla grąžintina prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė

šią baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams, nurodytiems šios nutarties aprašomojoje dalyje, pašalinti per penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.