- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7884-233/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00599-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybės, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Rokiškio rajono savivaldybė, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktu pareiškimu (b. l. 1-2) prašo nustatyti faktą, nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis, A. D., įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas nuo 1983-10-18 gyvena bute Nr. 2, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas jam buvo paskirtas darbovietės, kolūkio „Tikruoju keliu“ (vėliau – žemės ūkio bendrovė), kuriame jis dirbo traktorininku. Butas priklausė minėtam kolūkiui, vėliau žemės ūkio bendrovei. Likviduojantis ŽŪB „Tikruoju keliu“, 1993 m. kovo 18 d. priėmimo – perdavimo aktu žemės ūkio bendrovė „Tikruoju keliu“ gyvenamąjį namą, statybos metai 1967, kurio I bute (taip nurodyta akte) gyvena D. A., perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei, tačiau jos balanse šio buto apskaityta nebuvo. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2018-06-07 pateikė raštą, jog duomenų, kad minėtas butas būtų perleistas A. D. nuosavybėn neturi. Kas šiai dienai yra buto savininkas duomenų neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašų apie nuosavybės teise į šį butą nėra. Butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjas valdo ir juo naudojasi, jame gyvena, prižiūri, tvarko, remontuoja, moka mokesčius už sunaudotą elektrą, vandenį, t. y. šį butą valdo kaip savo. Pareiškėjas nuo 1983-10-18 gyvena šiame bute ir nebuvo iš jo išsikėlęs. Nuo kolūkio bendrovės iširimo iki 2018-05-07 mokėjo už suvartotą vandenį (duomenys neskelbtini) bokšte, o 2018-05-07 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Rokiškio vandenys“ ir toliau mokės už vandenį šiai bendrovei. Nuo 2001-12-14 sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir iki šiol reguliariai už ją atsiskaito. Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų Utenos biuro 1992-07-10 sudarytoje garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini) savininku 1992 m. įrašytas pareiškėjas D. A.. Tačiau į šį butą Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėjas į savivaldybę dėl buto įsigijimo nesikreipė, aukščiau aprašytos aplinkybės įrodo, kad šiuo atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 str. 1 d. sąlygos nuosavybės teisei į butą įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti bei nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvaus draudimo, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės įgijimo į butą Nr.2, esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi fakto patvirtinimo.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad „Tikruoju keliu“ kolūkiui suteikus jam butą 1983 m., jis tame bute gyveno visą laiką ir iki šiol gyvena. Nurodė, kad už butą nuomos mokestį mokėjo kolūkiui. 1992 m. buvo atlikta buto inventorizacija, vėliau seniūnijoje dirbęs V. G. buvo paėmęs buto inventorizacinę bylą ir jos negrąžino. Kolūkiui iširus, už butą nuomos mokestį mokėjo (duomenys neskelbtini) sen., šį mokestį mokėjo iki 2001 m., vėliau buvusi seniūnė pasakiusi, kad nebereikia mokėti ir nuomos mokesčio nebemokėjęs. Paaiškino, kad kai apsigyveno minėtame name jame buvo keturi butai, vėliau du buvo sujungti į vieną, todėl seniūnija pakeitė butų numeraciją. Paaiškino, kad žinojo, kad kiti namo gyventojai kreipėsi į savivaldybę ir nusipirko butus, kuriuose gyvena, jam niekas nepasiūlė pirkti ir jis pats niekur nesikreipė. Prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjo atstovas nurodė, pateiktą pareiškimą esant pagrįstu. Pareiškėjas nuomos mokesčio savivaldybei nebemokėjo nuo 2001 m., tuometei (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei pasakius, kad mokesčio mokėti nebereikia, todėl daro prielaidą, kad nuomos mokestis iš pareiškėjo galimai buvo imamas nepagrįstai. Minėta seniūnija pateikė duomenis , kad neturi duomenų, kas yra buto, kuriame gyvena pareiškėjas, savininkas, nekilnojamo turto registre duomenys apie minimo buto savininką neįregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 18) bei rašytinius paaiškinimus (b. l. 23), kuriuose nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą ir Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą. 1993 m. kovo 18 d. ŽŪB „Tikruoju keliu“ priėmimo-perdavimo aktu perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei 5 gyvenamuosius butus, esančius (duomenys neskelbtini) Kodėl nė vienas iš perduotų butų nebuvo įtrauktas į Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą ir nebuvo registruotos nuosavybės teisės įjuos, duomenų neturi. Sprendimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo prašo priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 19-20) nurodydamas, jog pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruotos nuosavybės teisės. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs 1993-03-18 priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo likviduojamas ŽŪB „Tikruoju keliu“ perdavė butus, įskaitant pareiškėjo valdomą butą, (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei. Kodėl perduoti butai nebuvo tinkamai įtraukti į savivaldybės apskaitą ir įregistruotos daiktinės teisės į juos duomenų byloje nėra. Šiuo klausimu paaiškinimus turi pateikti Rokiškio rajono savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jeigu, pareiškėjui pateikus papildomus įrodymus, teismui pakaktų duomenų pagrįstai konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Prašo pareiškėjo A. D. pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybės įmonės Turto banko išdėstytą poziciją, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 28-29), kuriame nurodė, kad pareiškėjo A. D. pareiškimas šioje civilinėje byloje galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto buto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia. Vadinasi, pareiškėjas, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškime nurodytą butą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjas pateikė teismui 1993 m. kovo 18 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ŽŪB „Tikruoju keliu“ perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei 5 gyvenamuosius butus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis faktas rodo, kad minėto buto valdymas neatitinka nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, nustatytos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje - įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Rokiškio rajono savivaldybė nėra įregistravusi nuosavybės teisės į minėtą butą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 408/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybė gali pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis teisiškai įregistruoti turtą viešame registre, termino teisinei registracijai atlikti įstatyme nenustatyta. Įvertinus aplinkybę, kad 1993 m. kovo 18 d. ŽŪB „Tikruoju keliu“ priėmimo-perdavimo aktu perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei 5 gyvenamuosius butus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos jos nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo, bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas negali būti pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti, todėl ir statiniai, kurie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn (privatizuoti), vertintini kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 67/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, Rokiškio rajono savivaldybė prieštarauja pareikštam reikalavimui nustatyti faktą, kad A. D. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoto asmens Rokiškio rajono savivaldybės atstovė D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) negali būti įgytas įgyjamosios senaties būdu, kadangi butas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei. Minėto buto valdymas neatitinka nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, nustatytos CK 4.69 str. 3 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo perduotas butas jam nuosavybės teise, privatizuotas ar panašiai, todėl įgyjamąja senatimi šis turtas negali būti įgytas. Savivaldybė 1993-03-18 priėmimo perdavimo akto pagrindu turi teisę įregistruoti nuosavybės teisę į butą, kuriame gyvena pareiškėjas, terminas turto teisinei registracijai nėra nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas netenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena nuo 1983-10-18, ir kuris jam buvo paskirtas tuometinės jo darbovietės- „Tikruoju keliu“ kolūkio.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos archyvų skyriaus 2018-04-23 rašte Nr. IP-206 (b. l. 3) nurodoma, kad archyvų skyriuje saugomuose kolūkio (vėliau - ŽŪB) „Tikruoju keliu“ dokumentų fonduose, 1992 m. „Gyvenamųjų namų, butų pardavimo sutartys ir įkainojimo aktai“ byloje nėra sutarties tarp A. D. ir ŽŪB „Tikruoju keliu“ apie parduotą - pirktą butą.
Iš byloje esančių duomenų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 3), 1993 m. kovo 18 d. ŽŪB „Tikruoju keliu“ priėmimo-perdavimo akto (b. l. 3), garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos (b. l. 5-8)) matyti, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1967 m. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 1964 m. Civilinio kodekso 102 straipsnyje (1964-07-07 įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994-06-09) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010).
Iš byloje esančio 1993 m. kovo 18 d. ŽŪB „Tikruoju keliu“ priėmimo-perdavimo akto (b. l. 3) matyti, kad ŽŪB „Tikruoju keliu“ perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybei 5 gyvenamuosius butus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nors suinteresuoti asmenys Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir Rokiškio rajono savivaldybė nurodo, kad nei vienas iš perduotų butų nebuvo įtrauktas į Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą ir nebuvo registruotos nuosavybės teisės į juos, ką Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 3), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-06-07 raštas Nr. R2-78 (b. l. 4), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 408/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas viešuosiuose registruose, tačiau sutiktina su suinteresuoto asmens Rokiškio rajono savivaldybės atstovė nurodytu argumentu, kad termino teisinei registracijai atlikti įstatyme nenustatyta, todėl savivaldybė gali pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis teisiškai įregistruoti turtą viešame registre.
Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, pareiškėjo pareiškimas laikytinas nepagrįstu , todėl netenkintinas.
Iš pareiškėjo valstybei priteistina 3,80 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. D. pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; bylinėjimosi išlaidų kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.