Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui T. R., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui T. R. ieškinys su priedais įteiktas 2024-10-21. Tą dieną jis parašė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Prieš teismo posėdį atsakovas elektroniniu laišku pranešė, kad sutinka su ieškiniu bei sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-12-04 pateikė išvadą, kuriose nurodė, kad ieškovė augina nepilnametę dukrą P. R.. Ieškovė su dukra ir nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės tėvui priklausančioje namo dalyje, kurios plotas apie 100 m². Šeimos namuose yra trys gyvenamieji kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambarys, visi būtini baldai, vandentiekis, nuotekų sistema. Būstas šildomas krosnimi, malkomis. Šeimos namuose tvarkinga ir švaru. Vaikui sudarytos sąlygos augti, ugdytis, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu pastebėtas šiltas mergaitės ir mamos ryšys. Su atsakovu susisiekti nepavyko. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ugdymo įstaigos pedagogai nurodė, kad bendrauja tik su vaiko mama. Vaiko tėvas grupėje nėra lankęsis, nedalyvauja jokioje su vaiku susijusioje veikloje. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko P. R. interesus. Iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaiku. Nesant duomenų, kad betarpiškas tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, skyriaus vertinimu ieškovės reikalavimas dėl atsakovo ir vaiko bendravimo atitinka vaiko interesus. Išvadoje nurodoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis 350 Eur atitinka nepilnametės P. R. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė gyvena erdviame name, kuriame yra viso sąlygos augti vaikui. Matomas šiltas vaiko ir mamos ryšys. Ieškovė tinkamai užtikrina vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos tarp šalių ginčai nebuvo kilę. Prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo įrašo matyti, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Jos mama yra D. J., tėvas T. R..

Ieškovė prašo nustatyti dukros P. R. gyvenamąją vietą su ja, nes ji dukrą augina nuo gimimo, jų ryšys yra artimas. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai matė, kad P. ryšys su mama yra artimas. Teismas sprendžia, kad vaiko socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris su vaiku bendrauja gana retai. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka P. R. teises ir teisėtus interesus.

Dėl bendravimo tvarkos.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnis reguliuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: kiekvieną dieną po 2 val., atsakovo pasirinktu laiku nuo l7 val. iki 20 val.; nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovas galės bendrauti dienomis su dukra be jokių apribojimų, jo pasirinktu laiku. Atsakovas turi prieš parą informuoti D. J. apie dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką, buvimo vietą; šventinėmis dienomis atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pusę švenčių laiko pagal susitarimą su D. J.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra buvę konfliktų dėl bendravimo su dukra, ieškovė neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukra, ieškovės teigimu atsakovas kartais aplanko dukrą, todėl nėra būtina nustatyti konkretesnį bendravimo laiką, tenkintinas prašymas nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros P. R. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį nuo 2024-07-01 dienos, kai atsakovas išsikėlė iš ieškovės gyvenamosios vietos. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų neišreiškė. Iš ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, ieškovės pasisakymų apie pajamas, Sodra duomenų bazės duomenų matyti, kad D. R. nedirba, augina vaiką. Tai įrodo, kad ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti dukrą. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Atsakovas T. R. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismas išreikalavo duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko apie asmens darbovietę. Iš išrašo apie atsakovo darbovietes matyti, kad nuo 2024-01-01 iki 2024-08-23 atsakovas dirbo, keitė darbovietes. Atsakovo pajamos nėra žinomos. Ieškovės teigimu atsakovas yra sveikas ir darbingas, jų bendro gyvenimo metu jis uždirbdavo daugiau nei 1000 Eur kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Tuo labiau, kad kasdiene vaiko priežiūra rūpinasi ne atsakovas, bet ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nesirūpina kasdiene vaikų priežiūra, todėl gali laisvai dirbti pasirinktą darbą. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, toks išlaikymo poreikis yra savaime suprantamas ir papildomai neįrodinėtinas, todėl daroma išvada, jog atsakovas turi galimybę gauti pakankamą darbo užmokestį, bei yra pajėgus mokėti prašomą priteisti išlaikymą savo nepilnametei dukrai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovės paaiškinimais ir institucijos išvadoje pateiktais duomenimis pripažįstama įrodyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2024 metų liepos 1 dienos. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis išlaikymo dydis iš atsakovo jo dukrai P. R. po 350 eurų per mėnesį, pripažintinas būtinu vaiko išlaikymu iš tėvo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes.

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – motinai D. J., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei D. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024-08-08 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo atleista, todėl, ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo T. R. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 205 Eur dydžio žyminio mokesčio (110 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo; 95 Eur (350 Eur x 12 mėnesių x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę V. P., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 337,50 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti P. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo dukros P. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

- kiekvieną dieną, po 2 val., atsakovo T. R. pasirinktu laiku nuo l7 val. iki 20 val.;

- nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovas T. R. galės bendrauti dienomis su dukra be jokių apribojimų, jo pasirinktu laiku. Atsakovas turi prieš parą informuoti D. J. apie dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką, buvimo vietą;

- šventinėmis dienomis atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra pusę švenčių laiko pagal susitarimą su D. J..

Priteisti iš T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo dukrai P. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikui turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Nustatyti, kad D. J. dukrai P. R. skirtas lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86ct.) išlaidas, susijusias su dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662),

- 337,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 50 ct.) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.