Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1401-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
2S-1401-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43788-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
E. G.
Kreditorius
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1401-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43788-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., išieškotojas V. K. personalinė įmonė „Vidkolina“, AB SEB bankas, UAB „Egvisma”

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę B. P. su skundu, prašydama atnaujinti skundžiamo 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto apskundimo terminą ir panaikinti 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktą. Skunde nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 2 d. priimtas turto arešto aktas nebuvo išsiųstas pareiškėjai CPK nustatyta tvarka, o pateiktas tik AB SEB bankui. Apie skundžiamą turto arešto aktą pareiškėja sužinojo tik 2016 m. lapkričio 11 d., gavusi dokumentus kitoje civilinėje byloje. Pareiškėja prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis, atnaujinti skundžiamo turto arešto akto apskundimo terminą ir panaikinti skundžiamą antstolės padėjėjos E. M. turto arešto aktą, kuriuo areštuotas AB SEB bankui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pasak pareiškėjos, melagingai nurodyta, kad areštuojamas turtas priklauso pareiškėjai. Tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Egvisma” 2010 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta lizingo reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu lizingo gavėja (pareiškėja) teises ir pareigas perleido trečiajam asmeniui UAB „Egvisma”, įvykdžiusiam visus lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus.

2. Antstolė B. P. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą. Antstolės nurodyta, kad pareiškėjos skundas pateiktas praleidus 20 dienų terminą skundui paduoti, skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti. Antstolės teigimu, ji visus veiksmus atliko tinkamai, ėmėsi būtinų priemonių, informuodama suinteresuotus asmenis apie bylos eigą ir priimamus sprendimus. Pati skolininkė elgiasi nesąžiningai, teikdama pakartotinius skundus, taip klaidindama teismą, ir visomis priemonėmis siekia užkirsti kelią vykdomosios bylos vykdymui. Antstolė taip pat nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto akte areštuojama turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, kylanti iš lizingo (finansinės nuomos) 2005 m. gegužės 31 d. sutarties, sudarytos su lizingo gavėja E. G., ir šios turtinės teisės savininkė yra skolininkė E. G..

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Egvisma” pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundžiamus antstolės dokumentus panaikinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja E. G. 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašė lizingo reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu lizingo gavėjos teises ir pareigas perleido trečiajam asmeniui UAB „Egvisma“. UAB „Egvisma“ įvykdė visas savo, kaip naujo lizingo gavėjo pareigas, t. y. iki 2016 m. birželio 2 d. įvykdė visus lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Teismas nurodė, kad:

4.1. CPK 604 straipsnyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 644 straipsnio 2 punkto nuostatą skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

4.2. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad, atlikus pirminius vykdymo veiksmus, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą vykdomajame dokumente nurodytoje skolininkės gyvenamojoje vietoje, skolininkė antstoliui nenurodė kitos savo gyvenamosios ar korespondencijos įteikimo vietos. Skolininkė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos. Todėl vykdymo procese priimti ir skolininkei siųsti vykdymo proceso dokumentai (turto arešto aktas, patvarkymas dėl draudimo atlikti veiksmus ir kt.) pagal nurodytą teisinį reguliavimą laikytini įteiktais praėjus penkioms dienos nuo jų išsiuntimo. Teismas nurodė, kad pati skolininkė neužtikrino tinkamo antstolės siųstų dokumentų įteikimo ir priėmimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomojoje byloje ankstesni procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti skolininkei, teismas sprendė, jog skolininkė žinojo apie vykdomąją bylą.

4.3. Teismas taip pat pažymėjo, kad areštas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre 2015 m. lapkričio 2 d., nuo įregistravimo registre momento jis yra laikomas tinkamai paskelbtu, todėl skolininkei yra žinoma apie taikomą areštą (CPK 675 straipsnio 4 dalis). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas skolininkės nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis atnaujinti skundžiamo turto arešto akto apskundimo terminą.

4.4. Dėl pareiškėjos skundžiamo 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja klaidingai supranta turto arešto akte nurodytus duomenis, teigdama, jog areštuotas AB SEB bankui nuosavybės teise priklausantis turtas priklauso pačiai skolininkei. Teismas pabrėžė, kad skundžiamame turto arešto akte areštuojama turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, kylanti iš lizingo (finansinės nuomos) 2005 m. gegužės 31 d. sutarties, sudarytos su lizingo gavėja E. G.. Šios turtinės teisės savininkė yra skolininkė E. G.. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro pažyma, kurioje nenurodyta jokių įrašų apie sudarytą 2010 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo teisės sutartį bei pasikeitusias sutarties šalis.

4.5. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad antstolė, 2015 m. lapkričio 2 d. surašydama turto arešto aktą, nepažeidė CPK 675, 678, 679 straipsnių, 681 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, todėl pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti turto arešto aktą nėra.

4.6. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir pareiškėja neįrodė, kad antstolės veiksmai pažeidžia įstatymo reikalavimus, be to, skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas atmetė skundą dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėja E. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Pareiškėja nuo 2005 m. birželio 2 d. asmeninės nuosavybės teise jokio turto neturi ir neketina turėti, taip pat neturi jokių turtinių teisių. Skundžiamu turto arešto aktu antstolės padėjėja areštavo AB SEB bankui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodydama, jog turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

5.2. Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti motyvuoja tuo, kad 2015 m. lapkričio 2 d. priimtas turto arešto aktas nebuvo išsiųstas pareiškėjai CPK numatyta tvarka. Dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto argumento, kad turto arešto aktas nuo įregistravimo registre momento laikomas tinkamai paskelbtu, pareiškėjos pažymėta, jog ji dėl socialinės padėties neturi galimybės naudotis internetinėmis prieigomis.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Egvisma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Pareiškėja neturi turtinių teisių, susijusių su 2005 m. gegužės 31 d. Finansinio lizingo sutartimi. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolė suklaidino teismą, teigdama, kad pareiškėja pasirašė Finansinės nuomos sutartį, ko niekada nebuvo ir nėra pasirašiusi.

6.2. Antstolė ir teismas, vadovaudamiesi CPK 604 straipsniu, nepagrįstai darė prielaidą, kad procesiniai dokumentai skolininkei yra įteikti praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, ir atmetė pareiškėjos prašymą, motyvuodami tuo, jog skolininkė nepateikė duomenų bei nenurodė priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsiliepime nurodyta, kad tiek antstolei, tiek teismui buvo pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėja neturėjo galimybės gyventi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), dėl S. G. mirties, kuri buvo leidusi pareiškėjai gyventi bute anksčiau.

7. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu areštuota skolininkės E. G. turtinė teisė į negyvenamąsias patalpas – parduotuvę (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 2 d. priimtas patikslintas turto arešto aktas, kuriuo tikslinamas turtinės teisės areštas bei arešto mastas pagal pirminį 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktą. Pareiškėjos minima lizingo reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. po to, kai buvo priimtas 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktas.

7.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalimi (nuomininke) nurodyta E. G.. Registre nėra jokių išrašų apie sudarytą perleidimo sutartį bei pasikeitusias sutarties šalis.

7.3. Skundžiamas 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktas buvo išsiųstas skolininkei vykdomajame dokumente nurodytu adresu registruota pašto siunta, kuri grįžo neįteikta, nes nurodytu adresu adresatas nerastas. Antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei tinkamai jas taikė, areštuodama skolininkės turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą. Skolininkė, pakartotinai teikdama skundą dėl turto arešto akto, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kurios pažeidžia išieškotojo interesus, vilkina procesą, pažeidžia proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis).

7.4. CPK 675 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ir apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. turtinė teisė areštuota 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu, manytina, jog 2010 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. G. skundas dėl antstolės B. P. veiksmų. Atskirajame skunde teigiama, kad antstolė nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, be to, skundžiamas turto arešto aktas yra neteisėtas, nes pareiškėja nuosavybės teise neturi jokių turtinių teisių.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkės E. G. turtinę teisę į negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 31 d. tarp pareiškėjos E. G. ir UAB „Egvisma“ sudaryta kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria E. G. perleido naujajam kreditoriui UAB „Egvisma“ reikalavimo teisę į visą kreditorinį Lizingo reikalavimą UAB „SEB VB lizingas“, kildintą iš 2005 m. birželio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutarties. Kaip nurodyta antstolės, skundžiamu 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu patikslintas turtinės teisės areštas bei arešto mastas. Pareiškėja 2016 m. birželio 16 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti, kad pareiškėjos ir UAB „Egvisma“ pasirašytos 2010 m. gruodžio 31 d. Lizingo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu lizingo gavėjos – E. G. – teisės ir pareigos perėjo naujam lizingo gavėjui UAB „Egvisma“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį ir ex officio (savo iniciatyva) pripažino 2010 m. gruodžio 31 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia. Sprendimas nėra įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-738-232/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2016 m. lapkričio 16 d. skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja kreipėsi į antstolę B. P., prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktą.

Dėl termino skundui paduoti

12. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

13. Pažymėtina, kad skundžiamas turto arešto aktas priimtas 2015 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjos skundas antstolių kontoroje gautas daugiau negu po metų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d. Konstatuotina, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi devyniasdešimties dienų terminą, kuris yra naikinamasis ir kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Pabrėžtina, kad praleistas naikinamasis terminas negali būti teismo atnaujinamas, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių terminas praleistas.

14. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su antstoliu. Skolininko pareigos yra išdėstytos CPK 644 straipsnyje. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad skolininkas turi pareigą antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų praleidusi naikinamojo devyniasdešimties dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, jos nurodytos termino praleidimo priežastys negalėtų būti laikomomis svarbiomis.

15. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Dėl skundžiamo 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto

16. Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

17. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu areštuota skolininkės E. G. turtinė teisė į patalpas (duomenys neskelbtini). Antstolė, tikslindama dar 2008 m. gegužės 19 d. areštuotos pareiškėjos turtinės teisės arešto mastą skundžiamu 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu, neturėjo duomenų, kad skolininkė yra perleidusi savo turtinę teisę kitam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos nurodomas 2010 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sandoris nebuvo išviešintas.

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtinės teisės areštas reiškia draudimą tokią teisę perleisti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į turto arešto paskirtį ir esmę, antstolė neturėjo pagrindo manyti, kad 2008 m. gegužės 19 d. areštuota turtinė teisė gali būti perleista.

19. Įvertinus antstolės veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė, priimdama skundžiamą turto arešto aktą, nepažeidė CPK nustatytų reikalavimų, todėl pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti turto arešto aktą nėra.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė