Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejo pareiškejos R. S. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-11-06 nutarimo palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo valdybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS) vyr. tyrejo 2008-10-02 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Be to, skunde nurodyta, jog tyrimo metu turetu buti nustatyta kokiu budu iš pareiškejos gautos lešos buvo naudojamos investicinems programoms ir iš viso, ar buvo naudojamos minimoms programoms. R. S. nuomone, jeigu O. Š. imdavo pinigines lešas, tai perduodama jas turejo gauti atitinkamas atžymas apie šiu piniginiu lešu priemima. Tokiu veiksmu ir patikrinimo atlikti negalima nepradejus ikiteisminio tyrimo.

Skunde taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad analogiškai nuo O. Š. veiksmu nukentejo V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), taciau pagal jos pareiškima yra pradetas ikiteisminis tyrimas. Todel pareiškejai visiškai nesuprantama, kodel pagal viena pareiškima pradedamas ikiteisminis tyrimas, o pagal kita atsisakoma ji pradeti.

Teismo posedyje nei pareiškeja, nei prokurore nedalyvavo. Apie teismo posedžio vieta ir laika joms buvo pranešta istatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos skundas tenkintinas.

Skunda nagrinejantis teismas, susipažines su medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria paliktas galioti prokurores 2008 m. lapkricio 6 d. nutarimas nenaikinti Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS vyr. tyrejo 2008-10-02 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteiseta ir nepagrista, kaip ir pamineti tyrejo bei prokurores priimti nutarimai.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes. Tai reiškia, kad tik tuo atveju, kai skunde, pranešime ar pareiškime nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo, ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras priima sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nagrinejamu atveju, neatlikus ikiteisminio tyrimo, o tik ivertinus pareiškejos R. S. pareiškime, protokole – pareiškime bei prie pareiškimo pridetuose dokumentuose esancius duomenis, iš anksto konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, negalima. Tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus ir ivertinus informacija, galima spresti ar pakanka duomenu pareiškime nurodytiems faktams patvirtinti ir atlikus ikiteismini tyrima byla perduoti teismui, ar tyrimas turi buti nutrauktas.

Kaip matyti iš teismui skundo nagrinejimui pateiktos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškeja R. S. 2008-09-24 su pareiškimu kreipesi i Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, prašydama O. Š. atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 182, 186 straipsniuose.

Sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaules suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui, manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turincias reikšmes savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo, ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” 2, 3 punktai).

Skunda nagrinejantis teismas daro išvada, kad apylinkes teismas nepagristai konstatavo, jog byloje nera duomenu, kad O. Š. pareiškejos atžvilgiu butu panaudojusi apgaule. Kaip matyti iš pareiškejos pareiškime bei protokole – pareiškime išdestytu aplinkybiu, ji paskutini karta, t.y. 2008 m. kovo 5 d., O. Š. sumokejo dar 90 000 Lt, taciau jokie dokumentai surašyti nebuvo, nes O. Š. skubejo išvažiuoti i Gruzija pas dukra. Po keliu dienu pareiškeja iš pažistamu sužinojo, kad imone (duomenys neskelbtini) jau apie menesi neveikia. Po keliu savaiciu grižus O. Š. , R. S. pasiteiravo pas pastaraja apie imones (duomenys neskelbtini) veikla. O. Š. patvirtino, kad imone iš tikruju jau uždaryta, o paskutini karta paimti pinigai buvo reikalingi atsiskaityti su kreditoriais, nes nurodyta suma yra uždirbta per paskutini menesi ir kažkodel ji turejo apmoketi išlaidas. Esant šioms aplinkybems bei nenustacius kur yra ir kaip buvo panaudoti R. S. O. Š. paskutini karta sumoketi 90 000 Lt, O. Š. veiksmuose galima ižvelgti apgaule, kuri pasireiškia pareiškejos suklaidinimu nutylint esmines aplinkybes apie imones (duomenys neskelbtini) veikla, turincias reikšmes pastarosios apsisprendimui del minetu piniginiu lešu sumokejimo O. Š. . Be to, pagal pareiškejos paaiškinimus pati O. Š. patvirtino, jog imone (duomenys neskelbtini) iš tikruju jau uždaryta, o paskutini karta paimti pinigai buvo reikalingi atsiskaityti su kreditoriais.

Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsni sukciavimas – tai tik tiesiogine tycia padaroma nusikalstama veika. Nusikalstama veika kvalifikuojant kaip sukciavima butina nustatyti, kad kaltininkas suvoke, jog apgaudineja turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numate, kad veikdamas tokiu budu suklaidins turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, ir del to pastarasis jam perduos turta arba teise i turta. Kartu kaltininkas sukciavimo atveju nori butent apgaules budu igyti svetima turta ar teise i ji. Taip, sprendžiant pagal medžiagoje esancius duomenis, pareiškeja laisva valia sudare sutartis su Rusijos imone (duomenys neskelbtini), kuriu pagrindu imoneje investavo savo pinigines lešas, taciau atkreiptinas demesys ir i tai, kad pagal pareiškejos protokole – pareiškime pateiktus duomenis, O. Š. paskutini karta iš R. S. paimdama pinigines lešas (90 000 Lt) ne tik nesudarinejo sutarties, bet ir žinojo, jog imone (duomenys neskelbtini) jau nebeveikia, taciau samoningai šias aplinkybes nutylejo tikslu iš R. S. išvilioti pinigus.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad neaišku kokiu duomenu pagrindu apylinkes teismas nustate, jog imone (duomenys neskelbtini) buvo iregistruota ir veike Rusijoje. Šias aplinkybes, aplinkybes, ar piniginiu lešu (90 000 Lt) priemimo dienai imone (duomenys neskelbtini) vykde veikla, ar O. Š., priimdama iš R. S. bei kitu asmenu pinigines lešas, veike kaip minetos imones igaliota atstove (medžiagoje nera jokiu ši fakta patvirtinanciu arba paneigianciu duomenu), skunda nagrinejancio teismo nuomone, galima nustatyti tik atlikus ikiteismini tyrima.

Teismas pažymi, kad pagal LR BK 183 straipsni atsako tas, kas pasisavino jam patiketa ar jo žinioje buvusi svetima turta ar turtine teise. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patiketa ar jo žinioje esanti turta ar turtine teise tycia neteisetai ir neatlygintinai pavercia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žala turto savininkui (kasacines nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007). Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai užvaldžius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti (Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Baudžiamoji atsakomybe už turto pasisavinima galima tik esant tiesioginei tyciai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetima turta ar turtine teise neteisetai pavercia savu turtu, numato, kad del to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, šio straipsnio pagrindu nagrinejamu atveju ikiteisminis tyrimas negalejo buti pradetas, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu apie tai, kad R. S. sutarciu pagrindu imoneje (duomenys neskelbtini) investuotos pinigines lešos buvo patiketos O. Š. ar jos buvo pastarosios žinioje. Taip pat medžiagoje nera duomenu apie tai, jog aptariama turta O. Š. butu tycia neteisetai ir neatlygintinai pavertusi savo turtu.

Baudžiamoji atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. gali iškilti kai apgaule vengiama atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiama privalomu imoku, del ko kitam asmeniui padaroma turtines žalos. Pagal medžiagoje esancius duomenis, Vilniaus apygardos teismo nuomone, nagrinejamu atveju ikiteisminis tyrimas aptariamo straipsnio pagrindu taip pat negaletu buti pradetas, kadangi iš R. S. išviliotos pinigines lešos nera šio nusikaltimo objektas. Be to, apgaule, vengiant atsiskaitymu ir mokejimu, pasireiškia tuo, kad subjektas visomis pastangomis stengiasi išvengti perduoti turta nukentejusiajam ir sutaupyti nuosavas lešas. Baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi visi nusikalstamos veikos požymiai, nesant bent vienam iš ju, ikiteisminis tyrimas negali buti pradetas.

Kita vertus, ivertinus aukšciau išdestyta, pažymetina, jog nagrinejamu atveju, neatlikus ikiteisminio tyrimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., nera pagrindo ir išvadai, jog tarp pareiškejos ir Rusijos imones (duomenys neskelbtini) sudarytu sutarciu pagrindu susikloste civiliniai teisiniai santykiai neperaugo i baudžiamuosius teisinius santykius.

Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad tyrejo, prokurores bei ikiteisminio tyrimo teisejos šioje medžiagoje priimtu sprendimu nepagristuma patvirtina ir pareiškejos skunde nurodyta bei pasitvirtinusi informacija, jog pagal V. M. pareiškima del analogišku O. Š. veiksmu, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., yra pradetas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ivertinant išdestyta, pareiškejos skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atmestas pareiškejos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-11-06 nutarimo nenaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo valdybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus vyr. tyrejo 2008-10-02 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, naikinama kaip neteiseta ir nepagrista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-12-02 nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo valdybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus vyr. tyrejo A. K. 2008-10-02 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores J.Kancauskienes 2008-11-06 nutarima nenaikinti Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS vyr. tyrejo 2008-10-02 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis galutine ir neskundžiama.