Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, teistas:

1) 2014-10-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 2015-09-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2016-01-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - 20 parų areštas; 2016-08-28 paleistas iš Šiaulių Tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;

3) 2017-01-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendžiu ir 2016-01-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; 2017-11-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2018-10-01 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus laisvės atėmimo bausmę;

4) 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2020-11-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 2022-07-18 paleistas iš Alytaus pataisos namų lygtinai prieš terminą, neatlikus 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2022-12-23 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2023-09-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2024-08-18 apie 15.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam R. G. vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės ir jam bandant keltis, spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė nenustatytą kiekį kartų kumščiais į veido ir galvos sritis, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės žandinių ančių sienelių lūžius, kraujosruvas dešinės ir kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės žandinių ančių sienelių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2024-09-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą „PSS-20240819-080224UTC+0300“ matoma, kad įrašo trukmė 8 min. 54 s. Įraše fiksuojama, kad 2024-08-19 apie 8 val. 2 min. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai eina į gyvenamojo namo kiemą, iš namo išeina nukentėjusysis R. G. Pareigūnui pasiteiravus, kur įvyko konfliktas, R. G. rodo, kad čia - gyvenamojo namo kieme. Vaizdo įraše girdėti, kad R. G. sako, jog miegojo, kaimynas atėjo ir prasidėjo konfliktas, negali paaiškinti kodėl. Pareigūnas pasiteirauja, kada įvyko konfliktas, R. G. atsako, kad vakar po pietų. Matoma, kad R. G. veidas sutinęs, matomos kraujosruvos. Matyti, kaip pareigūnas patikrina R. G. blaivumą, nustatoma 0,00 prom. Vaizdo įraše matyti, kad atvykę GMP medikai apžiūri R. G. Pareigūnui nuėjus į gretimą gyvenamąjį namą, duris pradaro moteris A. A., kuri nurodo: „vakar grįžom iš (duomenys neskelbtini) ir radom kieme primėtyta daug „skarbonkių“, balius buvo kieme ir kraujo klanas, R. G. visas sudaužytas. Buvo moteris R., miegojo ant kėdžių, liepiau dingt iš kiemo“. Pareigūnas paprašo A. A., kad pakviestų savo draugą L. Matoma, kad atėjęs draugas L. nurodo, kad grįžo namo 17-18 val. ir jau buvo įvykis įvykęs, jie sėdėjo trise prie namo. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „PSS-20240819-080223UTC+0300“, matoma, kad įrašo trukmė 10 min. 49 s. Filmuota kito pareigūno kūno kamera, įrašas analogiškas prieš tai esančiam vaizdo įrašui. Papildomai fiksuojama, kad kai policijos pareigūnas pasiteirauja R. G., ar buvo dar draugų kompanijoje, R. G. nurodo: „buvo atėję mano sugyventinės sesuo su draugu, kieme išgėriau savo normą ir nuėjau miegoti“. Į pareigūno klausimą, kas jam trenkė, R. G. nurodo, kad tas, kur čia gyvena, jie buvo išvažiavę ir grįžo, ir tas jaunas jam trenkė. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „PSS-20240819-081120UTC+0300“, matyti, kad įrašo trukmė 2 min. 28 s. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „PSS-20240819-082207UTC+0300“, matyti, kad įrašo trukmė 2 min. 26 s. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnus pasitinka R. G. sugyventinė R. T.. Į pareigūno klausimą, ar matė kaip įvyko konfliktas, R. T. nurodo: „aš miegojau, tik atsikėlus pamačiau, kad pilna kraujo pritaškyta ir nežinau, kodėl jie susipyko. O mušė jį L. Mes išgėrinėjome, buvo sesuo atėjus su draugu. Jie išvažiavo ir jie grįžo. Mes sėdėjome prie jų stalo, gal supyko“. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „PSS-20240819-082214UTC+0300“, matyti, kad įrašo trukmė 2 min. 20 s. Įrašas darytas kito pareigūno kūno kamera, įrašas analogiškas prieš tai esančiam vaizdo įrašui. (1 t., b. l. 46-48).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. 2024-09-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32468-24 reikalinga apklausti liudytoją N. P., todėl su ja buvo susisiekta telefonu, kad suderinti atvykimo datą ir laiką. Pokalbio metu N. P. paaiškino, kad jau yra išvykusi į Švediją, į Lietuvą grįš tik po 3 mėnesių, nuotoliu jos apklausti nėra galimybių, nes neturi el. pašto ir galimybių. Pokalbio metu ji paaiškino, kad, kai buvo grįžusi į Lietuvą atostogų, ji 2024-08-18 lankėsi pas savo seserį R. T., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Būnant svečiuose, ji su seserimi vartojo alkoholinius gėrimus namo kieme. Sesers sugyventinis R. alkoholio nevartojo. Ji matė, kad po kiemą laksto kaimynų šuo, kuris žaidė su jos atsivestu šuniuku. Kol ji buvo svečiuose, sesers kaimynų nematė, išėjo į namus apie 17 val., tikslaus laiko pasakyti negalėjo. Kai išėjo, viskas buvo gerai, R. buvo sveikas, ant jo kūno matomose vietose sumušimo žymių nematė, o ir R. niekuo nesiskundė. Jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, tik jie trise. Einant jai į namus, ją su šuniuku pasekė sesers kaimynų šuo, bet paskui nuėjo kitu keliu. Ryte paskambino sesuo ir pranešė, kad R. sumušė kaimynas vardu L. (1 t., b. l. 30-31).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos M. D.2024-10-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. pavedimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kaimynus, gal kas matė, girdėjo, kalbėjosi apie įvykį, kai L. Ž. 2024-08-18 apie 15.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam R. G. vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės ir jam bandant keltis, spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiais į veido ir galvos sritis, bei gal kaimynai gali pasakyti, kada į namus grįžo L. Ž. su savo sugyventine, ar jiems grįžus R. G. jau buvo sumuštas ir pan., 2024-10-29 apie 13.40 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Namo duris atidarė moteris, kuri prisistatė esanti L. G. L. G. nurodė, kad negirdėjo jokių muštynių garsų, trenksmų ar šauksmų, teigė, kad nematė, kad kas nors muštųsi, paaiškino, kad iš jos namų nesimato (duomenys neskelbtini) namo kiemo, taip pat nematė ir kada į namus grįžo kaimynai. L. G. nurodė, kad kaimynų nestebi, nesidomi jais, negirdėjo, kad kas nors šnekėtų apie tai, kad būtų sumuštas koks kaimynas bei paaiškino, kad daugiau papildomai nieko nurodyti neturi. Greta (duomenys neskelbtini) namo, yra kitas namas, ant jo nebuvo namo numerio. Pabeldus į duris, namo duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė esantis R. R.. R. R. nurodė, kad jo namas priklauso adresui (duomenys neskelbtini). R. R. paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) namo kaimynais jis nebendrauja, iš jo namo (duomenys neskelbtini) namo kiemas nesimato, jis nemato, kada kaimynai išvyksta ar grįžta, tad negali nurodyti, nes nematė, kada grįžo kaimynai 2024-08-18. R. R. teigė, kad kaimynystėje kas nors ką nors būtų sumušę nematė, negirdėjo jokių šauksmų, riksmų, muštynių garsų negirdėjo. R. R. nurodė, kad su kaimynais apskritai mažai bendrauja, jam kaimynai nieko nepasakojo, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme būtų sumuštas kaimynas, nurodė, kad daugiau pasakyti neturi ką. Šalia (duomenys neskelbtini), dar buvo keli namukai, nepažymėti numeriais, buvo belsta į duris, tačiau niekas namų durų neatidarė. Taip pat (duomenys neskelbtini), namo durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), namo gyventoja, prisistačiusi R. T., nurodė, kad ji jau buvo policijos įstaigoje ir davė parodymus, papildomai nieko nurodyti negali. (1 t., b. l. 36-38).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo L. Ž. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis L. Ž. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę neigė, nurodydamas, kad jis prieš nukentėjusįjį R. G. nesmurtavo, jam smūgių nesudavė, grįžus į namus R. G. jau buvo sužalotas. Šiuos kaltinamojo L. Ž. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. G. parodymai, jog įvykio dieną kilus triukšmui dėl kaltinamojo šuniuko, kurį turėjo prižiūrėti jo sugyventinė R. T., kaltinamasis jam sudavė smūgius, nuo kurių nugriuvo, paršliaužė į namus, rytą supratęs, kad yra sužalotas, kvietėsi pagalbą. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, liudytojai R. T. Nors kaltinamasis L. Ž. ir liudytoja A. A. tvirtina, kad jiems kartu su I. F. ir A. F. grįžus į namus nukentėjusysis R. G. jau buvo sužalotas, tai paneigia teisme apklausto liudytojo A. F. parodymai, kad jis parvežė į namus kaltinamąjį L. Ž. ir jo sugyventinę A. A., matė iš savo namų išėjusį nukentėjusįjį R. G. ir matė, kad tuo metu R. G. nebuvo sužalotas – ant jo veido sužalojimo žymių nebuvo. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. G. sužalojimai padaryti smūgiuojant bukais kietais daiktais į veidą ir nėra būdingi griuvimo ar kritimo traumai. Dėl visų šių aplinkybių netikėti nukentėjusiojo R. G. parodymais nėra pagrindo, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, patvirtinamais kitais byloje surinktais įrodymais, o kaltinamojo L. Ž. ir liudytojos A. A. parodymus laiko neatitinkančiais tikrovės, duotais siekiant L. Ž. išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis L. Ž. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. G. padarė jam sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo L. Ž. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. Ž., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis teistas (1 t., b. l. 181-192), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 198-199). Šiuo metu kaltinamasis L. Ž. dirba. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis L. Ž. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam L. Ž. skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ar paskyrus švelnesnę bausmę. Bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis subendrintina su bausme, neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-21 nuosprendį. Kaltinamasis L. Ž., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis kaltinamasis L. Ž. pripažintinas recidyvistu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-165). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 139,37 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam R. G., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 56-63).

Nukentėjusysis R. G. pareiškė 1320 eurų civilinį ieškinį dėl 320 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, nes jam nebuvo mokama nedarbingumo pašalpa dėl to, kad nebuvo išdirbęs 3 mėnesių, ir dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111).

Ieškiniai tenkintini.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui buvo sužalota sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusįjį R. G. tyčia smurtaudamas sužalojo kaltinamasis L. Ž.. Nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteiktos gydymo paslaugos, žala apmokant nukentėjusiojo gydymo paslaugas padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ją atstovauja Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, padaryta žala priteistina iš kaltinamojo L. Ž. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nukentėjusysis R. G. turtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo nedarbingas dėl tyčinių kaltų kaltinamojo L. Ž. veiksmų ir jam nebuvo išmokėta nedarbingumo pašalpa. Nors turtinės žalos dydis nepatvirtintas pateiktais dokumentais, tačiau prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra realus. Taip pat nukentėjusysis R. G. dėl tyčinių kaltinamojo L. Ž. veiksmų patyrė skausmą, pažeminimą, buvo gydomas, dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo L. Ž. jam priteistina 1320 eurų suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės A. J. 2024-12-02 nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo R. G. 1320 eurų ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 139,37 eurų civilinius ieškinius, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo L. Ž. turtui - piniginėms lėšoms 1459,37 Eur sumai, esančioms: (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur (1 t., b. l. 170-173).

Civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. G. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-21 nuosprendžiu, neatlikta dalimi, tai yra, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėti dalį bausmės, neatliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-21 nuosprendį, ir galutinę bausmę L. Ž. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią L. Ž. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę L. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, L. Ž. pripažinti recidyvistu.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. Ž. 139,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 37 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajam R. G. sveikatos priežiūros paslaugas. (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. Ž. nukentėjusiajam R. G. 320 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės A. J. 2024-12-02 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo L. Ž. turtui - piniginėms lėšoms 1459,37 Eur sumai, esančioms: (duomenys neskelbtini)AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur, palikti galioti iki žalos nukentėjusiajam R. G. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.