- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1792-450/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. C.
- Skolininkas
- S. S.
- Kreditorius
- A. C.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. S. ir suinteresuoto asmens A. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria S. S. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos skolininkės S. S. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., išieškotojas A. C., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja S. S. skundu prašė pripažinti antstolės A. S. 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00744 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 15 d. iš A. C. el. laišku gavo antstolės patvarkymą dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje A. C. bendravimui su dukra užtikrinti - skirti psichologą L. S.. Mano, kad antstolės veiksmai yra neteisėti būtent dėl to, kad antstolė tinkamai neįteikė 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo dėl psichologo skyrimo. Ji iki šiol nėra gavusi iš antstolės patvarkymo, kurį elektroniniu paštu jai persiuntė dukros tėvas. Taip pat galiojančios sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 25 p. numatyta, kad antstolio patvarkymu kviečiamas (o ne skiriamas) psichologas, todėl šiuo atveju nėra tikslai ir teisingai suformuotas pats patvarkymas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dukrai P. C. paskirta teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė, todėl psichiatro išankstinis dalyvavimas ir toks netinkamas bei grubus elgesys su vaiku gali paveikti ir paveiks (įtakos) ekspertizės objektyvumą, rezultatus. A. C., dalyvaujant VTAS specialistams, bendrauja su dukra, bando atstatyti prarastą ryšį su vaiku. Teismas, nagrinėdamas A. C. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo sumažinimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatė, kad A. C., su P. C. gali bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, vieną kartą per savaitę ir susitikimų trukmė derintini betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, kas ir yra daroma. Taigi antstolio priimtas patvarkymas nesiderina su vaiko interesais ir teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos S. S. skundo dėl antstolės veiksmų.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-3167-817/2015) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete P. C. nustatymo bei pakeisti priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad A. C. su P. C. gali bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, vieną kartą per savaitę, pirmąjį A. C. ir nepilnametės P. C. susitikimą skiriant 2015 m. rugsėjo 17 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val. Nustatė, kad A. C. ir P. C. tolesnių susitikimų laikas ir susitikimų trukmė derintini betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, A. C. ir S. S., atsižvelgiant į P. C. poreikius. Įpareigojo S. S. užtikrinti nepilnametės P. C. dalyvavimą susitikimuose su A. C. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi paliko teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad išieškotojas A. C. kreipėsi į antstolę su pareiškimais dėl kiekvienos bendravimo su dukra numatytos dienos. Pareiškimuose nurodoma beveik ta pati negalėjimo bendrauti su dukra priežastis – motina atsisakė išeiti iš salės; mergaitė buvo prisišliejusi prie motinos; motina sėdėjo su vaiku atokiau ir pan., dėl ko, išieškotojo nuomone, nėra pagrindo toliau tęsti bendravimo. Taip pat išieškotojas ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugo skyrių su prašymais įgyvendinti jo teisę susitikti su dukra, nes esami susitikimai yra žalingi vaiko sveikatai, VTAS specialistai yra nepakankamai kompetentingi spręsti šią situaciją. Taip pat vykdomojoje byloje yra pateiktas S. S. atsakymas (2015 m. lapkričio 12 d.) antstolei, kuriame nurodoma, jog A. C. pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes būtent dėl A. C. netinkamo elgesio jų dukra nebenori susitikti su tėvu, pasilikti su juo viena, paniškai bijo tėvo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikiamoje informacijoje antstolei pažymima, jog visuose tėvo susitikimuose su dukra dalyvauja ir motina. Skolininkės teigimu, A. C. nesugeba tinkamai bendrauti su vaiku, neranda bendros kalbos su vaiku, ir bando daryti vaikui ir jai psichologinį spaudimą. Antstolė A. S., įvertinusi konfliktiškus šalių santykius, aiškiai išreikštą vaiko nenorą bendrauti su tėvu, taip pat tai, kad skolininkė iš esmės nededa jokių pastangų atkurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, jų bendravimą - nors būtent ji, kiekvieną dieną bendraudama su vaiku, turėdama vaiko pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui, į tai, kad tiesioginis bendravimas nevyksta, 2016 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00744 A. C. bendravimui su dukra užtikrinti skirti psichologą L. S..
Teismas pažymėjo, jog ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str.). Taip pat teismas pažymėjo, kad patvarkymo pavadinimas nekeičia jo esmės, jei jis atitinka CPK reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad skundžiamu patvarkymu yra keičiama teismo nustatyta su vaiku bendravimo tvarka. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas patvarkymas laiku ir tinkamai nebuvo įteiktas pareiškėjai. Susipažinus su vykdomąją byla ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjos ar jos vaiko teises, teisėtus interesus, todėl pareiškėjos skundo netenkino.
Teismas nustatė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1239-862/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkos su vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei S. S., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi paskyrė nepilnametės P. C. kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę, todėl, teismo manymu, šiuo atveju tolesnis psichologo dalyvavimas vykdomojoje byloje yra perteklinis ir jau netikslingas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jos skundą.
1) Antstolė tinkamai neįteikė 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo dėl psichologo skyrimo. Susitikimas, kuriame dalyvavo paskirtasis psichiatras, vyko 2016 m. kovo 15 d., tačiau registruotas laiškas su pranešimu apie tokį sprendimą pareiškėjai įteiktas tik 2016 m. balandžio 1 d.
2) Antstolė patvarkymu pakvietė ne psichologą, o psichiatrą, tokiu būdu netiksliai ir neteisingai suformavo patvarkymą ir viršijo savo įgaliojimus, iš esmės pakeisdama vykdymo tvarką. Be to, P. C. nėra nustatyta jokio psichinės sveikatos sutrikimo, kuriam būtų reikalinga psichiatro kompetencija.
3) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje c. b. Nr. e2-1239-862/2016 P. C. paskirta teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė, todėl nepagrįstas A. C. parinkto pažįstamo psichiatro išankstinis dalyvavimas gali paveikti ir paveiks (įtakos) ekspertizės objektyvumą, rezultatus.
4) Teismas nagrinėdamas A. C. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo sumažinimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatė, kad A. C., su P. C. gali bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, vieną kartą per savaitę ir susitikimų trukmė derintini betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, kas ir yra daroma. Taigi, antstolės priimtas patvarkymas nesiderina su vaiko interesais ir teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
5) Civilinėje byloje, kurioje antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos pareiškėjai skyrimo, teismas konstatavo, kad S. S. yra įpareigota tik užtikrinti nepilnametės dukters dalyvavimą susitikimuose su tėvu, tačiau tai nereiškia, jog ji kaip motina privalo parengti vaiką bendravimui su tėvu, ar užtikrinti, kad mergaitė noriai bendrautų su tėvu. Taip pat konstatuota, jog motina, ne trukdo, o priešingai, deda pastangas, siekdama atkurti dukters ir tėvo darnius tarpusavio santykius, todėl nesuprantami antstolės paaiškinimai, kad mama nededa pastangų.
6) Abejonių kelia psichiatro L. S. nešališkumas, jo ir A. C. ryšys - pastebėtina, jog šie asmenys yra vienas kito kontaktų sąrašuose socialiniame tinkle Facebook, dalyvauja vienose laidose ir t. t. Šias aplinkybes patvirtino tiek A. C., tiek A. S. c. b. Nr. e2-1239-862/2016, pripažindami, kad yra pažįstami iš seniau, dalyvauja vienose laidose ir t.t.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotojas A. C. su juo nesutiko, prašė skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Apeliantė skunde niekaip nepagrindžia, kad patvarkymas buvo neįteiktas laiku ir tinkamai, kokias teisės aktų nuostatas dėl patvarkymo įteikimo antstolė pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad patvarkymą pats išieškotojas 2016 m. kovo 15 d. pateikė skolininkei el. paštu, taigi, apie patvarkymo priėmimą apeliantei buvo žinoma.
2) Pagrindo, kad antstolė paskyrė ne psichologą, o vaikų psichiatrą, apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė, todėl atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
3) Lietuvos Respublikoje nėra priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, nėra reglamentuota, kas šiuo atveju turėtų būti laikomas psichologu, galinčiu dalyvauti vykdomojoje byloje. Akivaizdu, kad vaikų ir paauglių psichiatras turi kompetenciją ir gebėjimus užtikrinti vaiko teises ir interesus vykdomojoje byloje, o jo žinios ir kompetencija yra platesnė nei psichologo. Psichiatro kompetencija, žinios ir gebėjimai apima ir psichologo kompetenciją, žinias ir gebėjimus. Vaikų psichologas ir psichiatras geba konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vaiko raidos, elgesio, emocijų sutrikimus, teikti psichoterapinę pagalbą, kas yra platesnė sąvoka nei psichologinė pagalba. Be to, specialistas buvo pasirinktas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto sąrašo, nurodyto 2016 m. birželio 5 d. rašte.
4) L. S. išieškotojas nebuvo pažįstamas. Teismo posėdyje duodant paaiškinimus buvo nurodyta, kad TV laidoje išieškotojas ir L. S. dalyvavo vieną kartą ir į ją pateko visiškai atsitiktinai, socialiniuose tinkluose nėra bendravę ir kas kurį įtraukė į socialinio tinklo draugus nežinoma, o L. S. pats net nekontroliuoja savo Facebook paskyros ir kt. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad L. S. būtų netinkamai vykdęs jam priskirtas funkcijas, pažeidęs kokius nors reikalavimus, viršijęs pareigas, elgęsis šališkai ir pan. Be to, specialisto dalyvavimas vykdomojoje byloje niekaip negali įtakoti ekspertizės objektyvumo ir rezultatų, nes būtent ekspertizės įstaiga turi atlikti ekspertizę objektyviai.
5) Antstolė pagrįstai paskyrė psichiatrą vykdomojoje byloje, nes įvertino šalių konfliktiškus santykius, aiškiai išreikštą vaiko nenorą bendrauti su tėvu, kad skolininkė nededa pastangų vaiko ir tėvo bendravimui. Būtent pačios skolininkės veiksmai skundžiant antstolės patvarkymą pagrindžia jos nebendradarbiavimą.
6) Nutartis dėl baudos konstatuota, kad nutartis yra nevykdoma, tačiau teismas vertino pažeidimo pobūdį ir trukmę, priežastis, dėl kurių skolininkė nevykdė nutarties, vaiko norus ir poreikius, kad antstolė dėl baudos kreipėsi pirmą kartą.
Šalies argumentai
Apeliantė S. S. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens A. C. atsiliepimo, kuriuose nurodė, kad:
1) 2016 m. kovo 15 d. antstolės patvarkyme dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje nėra nurodytas tinkamas teisinis pagrindas skirti psichiatrą.
2) Antstolė jokio raginimo dėl tariamo teismo sprendimo nevykdymo nuo 2015 lapkričio mėn. pateikusi nebuvo, teismo sprendimą ji vykdė, tėvas su dukra niekada išskirtas nebuvo, matėsi pagal teismo numatytą tvarką visus 2014 m. - 2015 m., kol pats to norėjo. Jokios jos kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo niekada nustatyta nebuvo.
3) Priešingai nei nurodo A. C., apeliantė pirmoje instancijoje buvo nurodžiusi, jog antstolė paskyrė ne psichologą, o psichiatrą.
4) Vaikų psichologai ir vaikų bei paauglių psichiatrai mokomi skirtingų dalykų pagal skirtingas programas, tai dvi skirtingos specialybės. Psichiatras yra medikas. Negali būti lyginamos psichiatro ir psichologo kompetencijos. Psichiatrai dirba su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, psichologai dirba su vaikais ir tėvų konfliktų, psichologinių krizių, santykių tarp tėvų ir vaikų srityje. Be to, L. S. susitikimo metu elgėsi šališkai ir nekompetentingai, darė esmines klaidas, bendravo išimtinai tik su mergaitės tėvu.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus: „Teismas 2016-02-02 nutartimi paskyrė nepilnametės P. C. kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad tolesnis psichologo dalyvavimas vykdomojoje byloje yra perteklinis ir jau netikslingas.“
1) Ekspertizės atlikimas c. b. Nr. e2-1239-862/2016 ir bendravimo tvarkos pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį vykdymas yra du skirtingi procesai ir negali būti susieti. Ekspertizės atlikimas negali būti laikomas bendravimo tvarkos dalis ar jos vykdymas ir eksperto funkcija nėra padėti šalims spręsti kylančius sunkumus dėl bendravimo tvarkos pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį vykdymo, o tokią funkciją atlieka vykdomojoje byloje paskirtas psichologas. Todėl teismas išreiškė nepagrįstą nuomonę, kad tolesnis psichologo dalyvavimas yra netikslingas ir perteklinis dėl ekspertizės atlikimo. Būtent nebedalyvaujant psichologui vykdomojoje byloje neliktų specialisto, kuris padėtų spręsti kylančius sunkumus dėl bendravimo tvarkos vykdymo, o tai neatitinka vaiko teisių ir interesų.
2) Ekspertizė c. b. Nr. e2-1239-862/2016, kurioje turėjo dalyvauti vaikas ir tėvai, jau įvyko 2016 m. gegužės 12 d., truko vieną dieną. Todėl, akivaizdu, kad tik dėl vienos dienos ekspertizės atlikimo nėra pagrindo psichologui nebedalyvauti vykdomojoje byloje dėl bendravimo tvarkos vykdymo, kuris yra tęstinis procesas.
3) Pirmosios instancijos teismas neturėtų reikšti papildomos nuomonės dėl tolesnio psichologo dalyvavimo tikslingumo ar reikalingumo, nes tai turėtų spręsti antstolė - skirdama psichologą, ar jį atšaukdama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
4) 2016 m. gegužės 11 d. atvedusi vaiką į numatytą susitikimą, pareiškėja nurodė, kad teismas yra pasakęs, jog tolesnis psichologo dalyvavimas yra netikslingas ir perteklinis, todėl tol, kol dalyvaus paskirtas psichologas, neleis vaikui bendrauti su tėvu. Taigi, būtina panaikinti nurodytus motyvus, kurie nors ir nepagrįstai, tačiau pareiškėjai leidžia manipuliuoti 2015 m. rugsėjo 3 d. bendravimo tvarkos vykdymu.
Skolininkė S. S. atsiliepimo į suinteresuoto asmens A. C. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
S. S. atskirasis skundas atmestinas, A. C. atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliacinės instancijos teismui S. S. 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo. Šiuo prašymu apeliantė prašo prijungti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Vadovaujantis CPK 179 str. 3 d., teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės teikiami duomenys yra registruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės papildomai pateikto įrodymo prijungimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-3167-817/2015) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete P. C. nustatymo bei pakeisti priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad A. C. su P. C. gali bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, vieną kartą per savaitę, pirmąjį A. C. ir nepilnametės P. C. susitikimą skiriant 2015 m. rugsėjo 17 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val.; A. C. ir P. C. tolesnių susitikimų laikas ir susitikimų trukmė derintini betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, A. C. ir S. S., atsižvelgiant į P. C. poreikius; įpareigojo S. S. užtikrinti nepilnametės P. C. dalyvavimą susitikimuose su A. C. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. Antstolė A. S. vykdydama 2015 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00744 A. C. bendravimui su dukra užtikrinti, paskiriant psichologą L. S..
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl patvarkymo dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje panaikinimo.
Dėl S. S. atskirojo skundo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. numatyta, jog sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi CPK 764 str. nustatyta tvarka. Vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
Pažymėtina, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškotojas A. C. kreipėsi į antstolę su pareiškimais dėl kiekvienos bendravimo su dukra numatytos dienos, kuriuose nurodė beveik tas pačias negalėjimo bendrauti su dukra priežastis – motina atsisakė išeiti iš salės; mergaitė buvo prisišliejusi prie motinos; motina sėdėjo su vaiku atokiau ir pan., dėl ko, išieškotojo nuomone, nėra pagrindo toliau tęsti bendravimo. Taip pat išieškotojas ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugo skyrių su prašymais įgyvendinti jo teisę susitikti su dukra, nes esami susitikimai yra žalingi vaiko sveikatai, VTAS specialistai yra nepakankamai kompetentingi spręsti šią situaciją. S. S., atsakydama į išieškotojo priekaištus, 2015 m. lapkričio 12 d. antstolei pateikė raštą, kuriame nurodė, jog A. C. pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes būtent dėl jo paties netinkamo elgesio jų dukra nebenori susitikti su tėvu, pasilikti su juo viena, paniškai bijo tėvo. Skolininkės teigimu, A. C. nesugeba tinkamai bendrauti su vaiku, neranda bendros kalbos su vaiku, ir bando daryti vaikui ir jai psichologinį spaudimą. Vaiko teisių apsaugos skyrius teikiamoje informacijoje antstolei pažymėjo, jog visuose tėvo susitikimuose su dukra dalyvauja ir motina. Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, atsižvelgdama į konfliktiškus šalių santykius, aiškiai išreikštą vaiko nenorą bendrauti su tėvu, taip pat tai, kad skolininkė iš esmės nededa jokių pastangų atkurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, jų bendravimą - nors būtent ji, kiekvieną dieną bendraudama su vaiku, turėdama vaiko pasitikėjimą, galėtų labai padėti šio ryšio atstatymui, į tai, kad tiesioginis bendravimas nevyksta, bei remdamasi nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, pagrįstai priėmė 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą dėl psichologo skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00744 A. C. bendravimui su dukra užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, nurodydamas, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismas irgi yra nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Kaip jau minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. įtvirtina antstolio teisė, užtikrinant vaiko teisių apsaugą, patvarkymu kviesti psichologą, todėl pareiškėjos argumentas, kad antstolė, pakviesdama vykdomojoje byloje dalyvauti psichologą, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė vykdymo tvarką, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad bendravimo tvarka per psichologą sukelia apeliantei ir vaikui tam tikrų nepatogumų, beje kaip ir suinteresuotam asmeniui A. C., tai gali sukelti neigiamas emocijas, tačiau negalima spręsti, jog tokie susitikimai daro žalą nepilnamečio vaiko interesams (nepilnamečio vaiko gyvenime dažnai vaiko norai/nenorai nesutampa su jo interesais, galimybėmis ir pan.). Priešingai, antstolė, įtraukdama į vykdymo procesą psichologą, siekė užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus, jo teisę žinoti, pažinti savo tėvus, gauti iš jų paramą, pagalbą ir rūpestį. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius itin sudėtingus ir konfliktiškus santykius, kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad priimtas antstolės patvarkymas nesiderina su vaiko interesais ir teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat laikosi nuomonės, kad siekiant kokybiškai atkurti emocinius santykius/įveikti vaiko nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, reikalinga tarpininko (psichologo ar psichoterapeuto) pagalba buvusiai šeimai.
Nors pareiškėja nurodo, kad ginčo patvarkymas jai nebuvo tinkamai įteiktas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad patvarkymą dėl psichologo skyrimo pats išieškotojas 2016 m. kovo 15 d. išsiuntė S. S. elektroniniu laišku, todėl apie minėto patvarkymą priėmimą skolininkei buvo žinoma. Be to, patvarkymas skolininkei buvo įteiktas ir registruotu laišku 2016 m. balandžio 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad antstolė nepagrįstai paskyrė psichiatrą, o ne psichologą, nes psichiatrai dirba su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, o psichologai dirba vaikų ir tėvų konfliktų, psichologinių krizių, santykių tarp tėvų ir vaikų srityje. Kaip teisingai nurodė išieškotojas, vaikų psichiatras geba konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vaiko raidos, elgesio, emocijų sutrikimus, teikti psichoterapinę pagalbą, kas yra platesnė sąvoka nei psichologinė pagalba. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. birželio 6 d. rašto matyti, kad Skyrius psichiatrą L. S. nurodo, kaip specialistą, į kurį rekomenduoja kreiptis S. S., A. C. bei jų dukrai. Nei nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje, išskyrus pareiškėjos deklaratyvius teiginius, nėra konstatuotų duomenų, kad psichiatras L. S. savo veiksmais būtų daręs neigiamą įtaką nepilnametei S. C., būtų elgęsis šališkai ar nekompetentingai. Atsižvelgiant į tai, S. S. atskirajame skunde keliamas klausimas dėl L. S. galimo šališkumo, nesant kitų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, laikytinas nepagrįstu. Kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad bendravimo tvarka per psichologą sukelia apeliantei tam tikro nepasitenkinimo ar nepatogumų, nereiškia psichiatro šališkumo jos atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti pareiškėja S. S. nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Dėl A. C. atskirojo skundo. Pažymėtina, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju ir toliau tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams bei nepavykstant atkurti kokybiškų emocinių santykių tarp vaiko ir tėvo, sutiktina su A. C., jog pirmos instancijos teismas išreiškė nepagrįstą nuomonę, kad tolesnis psichologo dalyvavimas yra netikslingas ir perteklinis dėl ekspertizės atlikimo, kuri jau įvyko ir truko vieną dieną.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama motyvuojamoji teismo nutarties dalis, kuria konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. vasario 2 d. nutartimi paskirta nepilnametės P. C. kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, teismas mano, kad tolesnis psichologo dalyvavimas vykdomojoje byloje yra perteklinis ir jau netikslingas, naikintina, kaip neatitinkanti vaiko teisių ir interesų, siekiant užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams bei išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes.
Suinteresuotas asmuo A. C. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties pašalinti motyvus: „Teismas 2016-02-02 nutartimi paskyrė nepilnametės P. C. kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad tolesnis psichologo dalyvavimas vykdomojoje byloje yra perteklinis ir jau netikslingas.“