- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-598-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05397-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., D. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymą Nr. S-31132 CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi vykdant išieškojimą, antstolė nustatė, kad skolininko D. B. sutuoktinei V. B. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 1994 m. po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). 2015 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-14683 minėtas turtas areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos, vadovaujantis CPK 667 straipsnis, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo. Pareiškėja mano, kad šis pasiūlymas yra formalaus pobūdžio, yra neišsamus, nemotyvuotas, nepridėti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu išieškotojas galėtų kreiptis į teismą, surašytas su klaidomis, neatitinkantis teisinių reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Antstolė pateikdama skundžiamą pasiūlymą tik nurodė, kad yra 2015 m. balandžio 23 d. surašytas turto areštas, tačiau pareiškėjai turto arešto akto su minėtu pasiūlymu nėra pateikusi, todėl nėra aišku kokiai skolai ir kokioje vykdomojoje byloje yra surašytas turto arešto aktas. Pažymi, kad pareiškėjos naudai vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko dėl 497,48 Eur skolos išieškojimo, kurio liko išieškoti mažiau nei pusę. Tuo tarpu CPK 663 straipsnio 3 dalis išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, todėl pareiškėjai nesuprantamas antstolės pasiūlymas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, jei valstybės naudai vykdomas išieškojimas yra mažas. Pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto dalies nustatymo išieškotojas gali tik jeigu teismui pateikia nekilnojamojo turto planą bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto idealinių dalių paskaičiavimą. Kadangi antstolė neatliko visų pareigų vykdymo procese, savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl antstolės pasiūlymas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo yra naikintinas.
Antstolė S. Ž. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymu pareiškėjos (išieškotojos) skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, skolininko, kaip bendrosios nuosavybės dalyvio, dalis nebuvo žinoma, todėl, teismo nuomone, antstolė, pasiūliusi išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, proceso įstatymo nepažeidė, nes tik nustačiusi, kad nėra skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o skolininkas yra sudaręs santuoką, kuri nenutraukta, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.Teismo vertinimu, nors antstolė, areštavusi turtą, delsė pateikti pasiūlymą proceso šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas esminiai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.Įvertinęs skundžiamą pasiūlymą, teismas padarė išvadą, kad minėtas pasiūlymas atitinka CPK keliamus reikalavimus – yra motyvuotas, nurodytos visos aplinkybės siekiant nustatyti dėl kokio skolininko ir turto pasiūlymas yra teikiamas, kurioje vykdomojoje byloje, nurodytas teisinis siūlymo pagrindas bei jis tinkamai pasirašytas. Pareiškėjos skundo argumentai susiję su turinio ydingumu (klaida asmens kode) yra tik formalaus pobūdžio ir nedaro esminės įtakos dokumento galiojimui pagal turinį ir formą.Teismas padarė išvadą, kad antstolė vykdydama įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nustačiusi, jog skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima efektyviai vykdyti išieškojimą ir užtikrinti išieškotojo interesus, neturi, pagrįstai areštavo santuokos metu skolininko sutuoktinės vardu įgytą ir registruotą butą, pasiūlydama kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnį. Antstolei veikiant savo kompetencijos ribose ir nenustačius pažeidimų atliekant vykdymo veiksmus, teismas sprendė, kad antstolės veiksmai yra teisėti, dėl ko naikinti pasiūlymo nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas išėjo už skundo ribų, nes nagrinėjo vykdomąsias bylas, dėl kurių pareiškėja net nekėlė ginčo. Pareiškėja ginčijo pateiktą antstolės pasiūlymą tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu priimant skundžiamą nutartį teismas nagrinėjo tris vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl likusios skolos valstybei 187,05 Eur pagal VMI prie FM sprendimą, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1793,11 Eur ir dėl 190,36 Eur skolos (vykdomoji byla nenurodyta) pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimus. Antstolė, pateikdama pasiūlymą, net nenurodė minėtų trijų vykdomųjų bylų aplinkybių, todėl pareiškėja neturėjo informacijos, kad antstolė kreipiasi į išieškotoją dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo procese visų jos kontoroje vykdomų bylų.
9.2. Apeliantė pažymi, kad skundžiamas antstolio pasiūlymas vykdomojoje byloje vykdomas nuo 2012 m., o kitos dvi vykdomosios bylos - nuo 2011 m. Iki šios dienos išieškojimas nėra įvykdytas. Išieškotoja siekia išieškojimo procese elgtis ne pasyviai, kaip siūlo teismas ginčijama nutartimi, o manant, kad antstolė dirba neatidžiai teikdama skundžiamą pasiūlymą, pirmiausia kreipėsi į antstolę, kad ši ištaisytų savo klaidas. Apeliantė nurodo, kad išieškotojas gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl skolininkui turto dalies nustatymo vykdymo procese, tačiau šiame ginče išieškojimas likęs 187,05 Eur, kuris pagal LR CPK negalimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena.
9.3. Teismas nepagrįstai siekia vykdymo procese galimas atsirasti išlaidas perkelti išieškotojui, dėl ko skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliantė nurodo, kad vykdymo procese visoms proceso šalims reikia siekti kuo greitesnio skolos įvykdymo. Antstolei matant, kad išieškojimas vyksta vangiai, ji turi tiek galimybę, tiek pareigą pareikalauti iš skolininko pateikti turimo turto planą arba pati pareikalauti iš VĮ Registrų centro, o patirtas išlaidas įtraukti į vykdymo išlaidas, kurios bus padengtos kai bus realizuota buto dalis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus, pirmosios instancijos teismo sprendimas (visas ar iš dalies) panaikinamas, o byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos ir pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo tris vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. B. pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: pareiškėjos 2012 m. birželio 25 d. Sprendimą Nr. (23.17-08)-320-32612, pagal kurį neišieškota skolos suma valstybei yra 187,05 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. A2.11.-1706-831/2011 dėl 1793,11 Eur neišieškotos sumos valstybei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. A2.6.-1103-482/2011 dėl 190,36 Eur neišieškotos sumos valstybei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė, nustačiusi, kad skolininko D. B. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, nėra, jis niekur nedirba, skolų išieškojimas vykdomas ilgą laiką (nuo 2011 metų), vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2015 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr.S-14683 areštavo santuokos metu skolininko sutuoktinės V. B. vardu įgytą ir registruotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto akto nuorašai tą pačią dieną išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei bei pareiškėjai (78-79 b. l. v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymu Nr. S-31132 antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymą Nr. S-31132. Skundą iš esmės grindė tuo, kad šis pasiūlymas yra formalaus pobūdžio, yra neišsamus, nemotyvuotas, nepridėti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu išieškotojas galėtų kreiptis į teismą, surašytas su klaidomis, neatitinkantis teisinių reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Antstolė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris skundžiama nutartimi šį skundą atmetė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymą Nr. S-31132 CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės niekaip negali panaikinti skolininko pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo ir institucijų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos skundžiamas dokumentas – antstolės 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nėra įformintas patvarkymu, skundžiamame siūlyme nenurodyta ir galimybė šį antstolio procesinį dokumentą skųsti (CPK 613 str.). Nepaisant to kas nurodyta, išanalizavus antstolės pasiūlymo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turinį, darytina išvada, jog jis nesuvaržo ir nepažeidžia pareiškėjos teisių, priešingai, tai yra viena iš išieškotojos teisių ir teisėtų interesų garantijos formų. Jeigu pareiškėja mano, jog kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo nekilnojamame daikte netikslinga, ji turi teisę teismui tokio prašymo nepateikti. Tai yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Tokiu atveju pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą (butą) pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus bus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos, tačiau tuo atveju, jei skolininkas turės kito turto ar pajamų, pareiškėja turės teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą ir CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas nebus taikomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos sprendžia, jog antstolės pasiūlymas CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjai nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolės siūlymas nesuponuoja teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo.Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimą įvertinus kaip nenagrinėtiną teisme, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas ginčą ir priimdamas nutartį dėl skundo pagrįstumo padarė esminį procesinį pažeidimą, laikytiną pakankamu pagrindu ginčijamai nutarčiai panaikinti (CPK 329 str. 1 d.) ir bylai nutraukti (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p., 338 str.). Nutarus bylą nutraukti, kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., D. B., nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.