Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/01894.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymą Nr. S-31132 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. spalio 20 d. gavo 2016 m. spalio 17 d. antstolės S. Ž. pasiūlymą Nr. S-31132 CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi vykdant išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininko D. B. sutuoktinei V. B. priklauso butas: u/n 1897-9005-2018:0095, esantis Beržų g. 21-325 Marijampolės m. Turtas įgytas 1994 m. po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 1990-01-13). 2015 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-14683 minėtas turtas areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko D. B. priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolė pasiūlė pareiškėjai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos, vadovaujantis CPK 667 straipsnis, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatymo. Pareiškėja mano, kad šis pasiūlymas yra formalaus pobūdžio, yra neišsamus, nemotyvuotas, nepridėti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu išieškotojas galėtų kreiptis į teismą, surašytas su klaidomis, neatitinkantis teisinių reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Antstolė pateikdama skundžiamą pasiūlymą tik nurodė, kad yra 2015 m. balandžio 23 d. surašytas turto areštas, tačiau pareiškėjai turto arešto akto su minėtu pasiūlymu nėra pateikusi, todėl nėra aišku kokiai skolai ir kokioje vykdomojoje byloje yra surašytas turto arešto aktas. Pažymi, kad pareiškėjos naudai vykdoma vykdomoji byla Nr. 0076/12/01894 iš skolininko dėl 497,48 Eur skolos išieškojimo, kurio liko išieškoti mažiau nei pusę. Tuo tarpu CPK 663 straipsnio 3 dalis išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, todėl pareiškėjai nesuprantamas antstolės pasiūlymas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, jei valstybės naudai vykdomas išieškojimas yra mažas. Pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto dalies nustatymo išieškotojas gali tik jeigu teismui pateikia nekilnojamojo turto planą bei VĮ Registrų centre, nekilnojamojo turto idealinių dalių paskaičiavimą. Antstolė dirbdama profesionaliai prieš kreipiantis į išieškotoją turi tiek galimybę, tiek pareigą išreikalauti iš skolininko areštuoto buto planą, tam, kad galima būtų kreiptis į teismą dėl minėto turto dalies nustatymo. Kadangi antstolė neatliko visų pareigų vykdymo procese, savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl pasiūlymas Nr. S-31132 CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, yra naikintinas.

Antstolė 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo tris vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: 2012-06-25 Sprendimą Nr. (23.17-08)-320-32612, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 187,05 Eur (vykdomoji byla Nr. 0076/12/01894); 2011-07-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-1706- 831/2011, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 1793,11 Eur (vykdomoji byla Nr.0076/11/01924) bei 2011-04-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-1103- 482/2011, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 190,36 Eur. Kadangi skolininko D. B. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra, jis niekur nedirba, skolų išieškojimas vykdomas nuo 2011 metų, išieškant skolas dalimis, neišmokėta skolų dalis didelė, vadovaujantis CPK 667 straipsniu buvo areštuotas santuokos metu įgytas, skolininko sutuoktinės V. B. vardu registruotas butas, esantis Beržų g. 21-325 Marijampolės m., kuris buvo aprašytas ir areštuotas 2015 m. balandžio 23 d., o turto arešto akto nuorašai tą pačią dieną išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei bei pareiškėjai. Skundo, dėl minėto turto arešto, nė viena iš proceso šalių, nepateikė. 2016 m. spalio 17 d. išieškotojai pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip pat nurodė, kad šiai dienai neišieškota iš skolininko D. B. skolų suma (be vykdymo išlaidų) yra 2170,52 Eur, todėl CPK 663 straipsnis pažeistas nebuvo. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad pasiūlymas yra formalus, neišsamus, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas, pažymi, kad pasiūlymas atitinka visus įstatymo reikalavimus, yra išsamus (nurodytas skolininkas, išsamūs duomenys apie aprašytą ir areštuotą turtą, įstatymo norma, kuria vadovaujantis siūloma kreiptis į teismą ir pan.), t.y. toks, kokio reikalauja CPK. Siūlyme nurodytas netikslus skolininko D. B. asmens kodas yra techninė klaida, kuri negali būti pagrindas pripažinti siūlymą netinkamu, o tuo labiau naikintu. Nurodo, kad nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad antstolis siūlydamas kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams, privalo pateikti papildomus dokumentus – turto planą ar idealių dalių paskaičiavimą, kadangi tokie anstolio veiksmai nėra reglamentuoti CPK 667 straipsnyje. Pažymėjo, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo susilaikyti nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, kadangi už visus vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, sumoka skolininkas. Be to, išieškotojas gavęs antstolio pasiūlymą, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, neprivalo pasiūlymu pasinaudoti. Tai yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. CPK 667 straipsnis numato, kad „jeigu per antstolio nustatytą terminą išieškotojas tokio prašymo teismui nepateikia, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos“, todėl, jeigu pareiškėja mano, kad kreiptis į teismą, dėl D. B. turto dalies nustatymo netikslinga, ji turi teisę teismui tokio prašymo nepateikti.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi su skundu į antstolį, kuris patvarkymu skundo netenkino ir perdavė kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti teismui (CPK 510 str.). Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikomos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką bei vadovaujamasi Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo tris vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: 2012-06-25 Sprendimą Nr. (23.17-08)-320-32612, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 187,05 Eur (vykdomoji byla Nr.0076/12/01894); 2011-07-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-1706- 831/2011, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 1793,11 Eur (vykdomoji byla Nr.0076/11/01924) bei 2011-04-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-1103- 482/2011, pagal kurį neišieškota skolos suma Valstybei yra 190,36 Eur. Iš viso bendra neišieškota skolos suma išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai yra 2170,52 Eur. Antstolė nustačiusi, kad skolininko D. B. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra, jis niekur nedirba, skolų išieškojimas vykdomas ilgą laiką (nuo 2011 metų), neišmokėta skolų dalis didelė, vadovaujantis CPK 667 straipsniu areštavo santuokos metu skolininko sutuoktinės V. B. vardu įgytą ir registruotą butą, esantį adresu Beržų g. 21-325 Marijampolė, kuris buvo aprašytas ir areštuotas 2015 m. balandžio 23 d., o turto arešto akto nuorašai tą pačią dieną išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei bei pareiškėjai, tačiau skundas dėl minėto turto arešto nebuvo pateiktas nei pareiškėjos nei skolininko (78-79 b.l. v.b. Nr. 0076/11/01369). 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymu antstolė pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų pagal asmenines prievoles nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalis, CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Teismo nutarčiai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; [...]. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Iš vykdomosio bylos medžiagos matyti, kad skolininkas nuo 1990 m. sausio 13 d. yra sudaręs santuoką su V. B. (46-47 b.l. v.b. Nr. 0076/11/01369). Kadangi santuoka nenutraukta, sutuoktinių turtas nepadalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, skolininko, kaip bendrosios nuosavybės dalyvio, dalis nebuvo žinoma, todėl, teismo nuomone, antstolė, pasiūliusi išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, proceso įstatymo nepažeidė, nes tik nustačiusi, kad nėra skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o skolininkas yra sudaręs santuoką, kuri nenutraukta, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, tokiu būdu vykdydama savo pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Teismas pažymi, kad antstolė teisingai nurodo, jog kreipimasis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėja siekdama, kad teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, įvertinusi galimas išlaidas ar kitus galimus nepatogumus ir sąnaudas, turi teisę pati nuspręsti savo elgesio variantą. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad „jeigu per antstolio nustatytą terminą išieškotojas tokio prašymo teismui nepateikia, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos“. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėja mano, kad kreiptis į teismą, dėl D. B. turto dalies nustatymo nekilnojamame daikte netikslinga, ji turi teisę teismui tokio prašymo nepateikti. Šiuo atveju pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą (butą) pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus bus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos, tačiau tuo atveju, jei skolininkas turės kito turto ar pajamų, pareiškėja turės teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą ir CPK 667 straisnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas nebus taikomas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad antstolės pasiūlymas yra formalaus pobūdžio, neišsamus, nemotyvuotas, nepridėti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu išieškotojas galėtų kreiptis į teismą, surašytas su klaidomis, neatitinkantis teisinių reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Antstolė pateikdama skundžiamą pasiūlymą tik nurodė, kad yra 2015 m. balandžio 23 d. surašytas turto areštas, tačiau pareiškėjai turto arešto akto su minėtu pasiūlymu nėra pateikusi, todėl nėra aišku kokiai skolai ir kokioje vykdomojoje byloje yra surašytas turto arešto aktas. Teismo vertinimu antstolė 2015 m. balandžio 23 d. patvarkymu areštavusi turtą, turėjo iš karto pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, tačiau tai padarė tik 2016 m. spalio 17 d., nors pagal CPK 667 straipsnio turinio analizę, atsižvelgiant į veiksmų eiliškumą toks pasiūlymas turėtų būti pateiktas nedelsiant. Nors antstolė areštavusi turtą delsė pateikti pasiūlymą proceso šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas esminiai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.

Įvertinus 2016 m. spalio 17 d. pasiūlymą, teismas daro išvadą, kad minėtas pasiūlymas atitinka CPK keliamus reikalavimus – yra motyvuotas, nurodytos visos aplinkybės siekiant nustatyti dėl kokio skolininko ir turto pasiūlymas yra teikiamas, kurioje vykdomojoje byloje, nurodytas teisinis siūlymo pagrindas bei jis tinkamai pasirašytas. Pareiškėjos skundo argumentai susiję su turinio ydingumu (klaida asmens kode) yra tik formalaus pobūdžio ir nedaro esminės įtakos dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Be to, teismas pritaria anstolės pozicijai, kad antstolis siūlydamas kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams, neprivalo pateikti papildomus dokumentus – turto planą ar idealinių dalių paskaičiavimą, kadangi tokie anstolio veiksmai nėra reglamentuoti CPK 667 straipsnyje. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo susilaikyti nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, kadangi už visus vykdomojoje byloje faktiškai atliktus procesinius veiksmus, sumoka skolininkas, o antstolio pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeisti ir skolininko interesai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisinius išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, aspektus, teismas daro išvadą, kad antstolė vykdydama įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nustačiusi, jog skolininkas D. B. asmeninio turto, iš kurio būtų galima efektyviai vykdyti išieškojimą ir užtikrinti išieškotojo interesus, neturi, pagrįstai areštavo santuokos metu skolininko sutuoktinės V. B. vardu įgytą ir registruotą butą, esantį adresu Beržų g. 21-325 Marijampolė, pasiūlydama kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnį. Kadangi antstolė veikė savo kompetencijos ribose, pažeidimų atliekant vykdymo veiksmus nenustatyta, todėl teismas nutaria, kad antstolės veiksmai yra teisėti, todėl naikinti pasiūlymo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 510 str., 667 str., 668 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo dėl 2016 m. spalio 17 d. antstolės S. Ž. pasiūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims

Vykdomąsias bylas Nr. 0076/12/01894, 0076/11/01924, 0076/11/1369 grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.