- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- BIK-257/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00425-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Sigita Jokimaitė
- Nuteistasis
- P. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo P. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnio 2 dalį. Teismas neteisingai individualizavo bausmę (paskyrė neproporcingai didelę 5000 Eur baudą), ignoruodamas tai, kad kasatorius yra pensinio amžiaus, o jo pajamos - tik senatvės pensija. Kasatorius pažymi, kad išsakydamas savo nuomonę nesiekė tyčiotis ar niekinti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos, neturėjo tikslo įžeisti, sumenkinti ar pažeminti. Teismai nepagrindė savo išvadų, jog kasatorius politinėje kovoje panaudojo neteisėtas politinę kritiką peržengiančias priemones, kuriomis siekė galimų rinkėjų balsų. Kasatorius nagrinėjamu laikotarpiu buvo Liaudies partijos narys, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti viešai savo nuomonę. Pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvadą jo pasisakymais nebuvo raginama smurtauti nei prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, nei prieš jiems prijaučiančius asmenis, neskatinama jų diskriminacija, jais išsakoma asmeninė negatyvi nuomonė, siekiant informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis kokių nors veiksmų. Kasatorius nesudarė sąlygų jo besiklausančiai auditorijai suvokti faktiškai visus kitos seksualinės orientacijos asmenis kaip nusikaltėlius, jam nebuvo inkriminuotas kitų asmenų ar grupės asmenų kaltinimas nusikaltimų darymu, o didžioji dalis teiginių buvo išsakyti ne kaip neabejotini faktai, bet kaip subjektyvi kasatoriaus nuomonė. Anot kasatoriaus, jo pasisakyme nenustatyta nei raginimo smurtauti, nei raginimo diskriminuoti, nei raginimo daryti kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, todėl teismai nepagrįstai jo teiginius pripažino „neapykantos kalba“.