Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-874-878/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1-874-878/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22976-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
A. K.
Civilinis ieškovas
A. M.
Advokatai
Vaclovas Kochanskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-874-878/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22976-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Inai Bencevičei, Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kochanskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., jo įgaliotai atstovei advokatei J. V.,specialistui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bausmę atlikęs, 2014 m. balandžio 22 d. išregistruotas iš Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2018 m. gegužės 10 d. nuo 15.00 iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. M., sudavė vieną kartą lazda jam į dešinę ranką, taip nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimo, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino. Parodė, kad jis 2018 m. gegužės 10 d. atėjo pas A. M., atsinešė butelį alaus. Abu tą dieną išgėrė du butelius alaus ir butelį vyno. Kaltinamasis grįžo namo, pamiegojo ir vėl atėjo pas A. M.. Prie namo lango iš galo buvo atremtos kopėčios, ant jų trečio ar ketvirto skersinio A. K. sėdėjo ir rūkė. A. M. stovėjo skiedryne, nieko jam nesakęs, priėjo ir kažkodėl dešiniu kumščiu kirto jam per veidą. Pataikė į dešinę akį, liko mėlynė. Paskui A. M. jį spardė. A. K. nuo smūgio kumščiu nukrito nuo kopėčių, kėlėsi, tada A. M. vėl kirto kumščiu, pataikė į galvą, gal dėl to jo ranka lūžo. Nespėjo skaičiuoti, kiek kartų jam kirto. A. K. atsikėlė ir ėjo namo, o A. M. jį pasivijo ant kelio, pakišo koją ir, kol A. K. pargriuvęs gulėjo ant kelio, jį dar spardė, daužė kumščiu. A. K. apgynė mama. Jam tada buvo suduota daug smūgių į galvą, buvo pataikyta į ausį, iš jos bėgo kraujas. Pirmiausia A. M. pataikė jam į dešinę akį, tada dar daužė, paskui nuslydo kopėčios ant žemės, A. K. atsikėlė ir ėjo namo, tada A. M. jį pasivijo ant kelio ir davė į ausį. Nežino, kas supykdė A. M.. Tą dieną, kai jie kartu gėrė alų ir vyną, A. M. buvo sveikas, A. K. jam niekuo nekirto. Jis tada nesijautė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu A. M. sugyventinė už kelių metrų sėdėjo ant kulbės ir rūkė, ji gal rėkė, klausė, ką Algis daro. Būdamas pas A. M. kieme, A. K. jokių lazdų neėmė, nes jų ten nebuvo. Nežino, kas M. pasidarė, A. K. jam nieko nesakė. A. M. karveliai nulesa A. K. javus, gal šis ėjo pasakyti, kad A. M. užsidarytų paukščius, gal dėl to tarp jų kilo konfliktas. Iš A. M. pinigų jis neprašė. Policija atvažiavo po įvykio kitą dieną, penktadienį, kai ją iškvietė krikštaduktė, pats policijos visai nebūtų kvietęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. K. neigė nesunkiai sutrikdęs sveikatą A. M., jo kaltę dėl inkriminuoto BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną, ketvirtadienį, jam grįžus iš darbo, atėjo A. K., atsinešė alaus ir vyno, abu kartu išgėrė. A. K. buvo labai apgirtęs. Geriant vyną, grįžo A. M. sugyventinė. Apie 13 val. A. K. vėl atėjo. Tuo metu nukentėjusysis laistė agurkus, o A. K. rėkė, kad jis duotų 50 eurų. A. M. atsakė neduosiąs ir jam liepė eiti namo, bet A. K. nėjo. Jis gal 20 minučių sėdėjo ant kopėčių, stovėjusių gale namo už kelių metrų nuo įėjimo, ir prašė pinigų. Sugyventinė grįždama parnešė 300 eurų ir jiedu kalbėjo apie pinigus. A. K. girdėjo jų pokalbį ir reikalavo pinigų, sakė, kad A. M. dirba ir turi išlaikyti A. K.. Nuo kopėčių už poros metrų yra rūsys ir lauko virtuvė, prie kurios stovi pagaliai, ant jų būna sukabinti šeši kibirai. Kopėčios medinės, su septyniais apvaliais skersiniais. A. M. priėjo ir kairiu delnu kirto jam per veidą. A. K. pasviro nuo kopėčių, bet nei A. K., nei kopėčios nenukrito. Tada A. K. stvėrė vieną prie lauko virtuvės buvusį pagalį, jį ištraukė, šis lūžo. A. K. juo užsimojo kirsti A. M.. A. M. pakėlė dešinę ranką, ir A. K. kirto į ją. A. M. pajuto didelį skausmą, pasakė, kad dabar tai A. K. bus. Tada A. K. bėgo namo, o A. M. jį prisivijo, pakišo koją, tada A. K. griuvo, o A. M. jam spyrė basa koja, rankomis nesudavė. Tuo metu, kai sudavė smūgį A. K. per veidą, L. S. buvo namie, ji, gal išgirdusi juos, išėjo į lauką tuo metu, kai jis sudavė A. K. ir paslydo kopėčios, nes ji tada išėjusi suriko, kad langus išdaužys. Tą pačią dieną A. M. išsikvietė policiją. Atvyko du pareigūnai – vyras ir moteris, jie siūlė jam kreiptis į medikus, bet A. M. tą dieną nesikreipė. Kitą dieną, penktadienį, nuvyko pas gydytojus, kur jam peršvietė ir sugipsavo ranką. Gydytojui viską pasakė, kaip buvo, bet sakė nieko nerašyti, nes jis pareiškimo rašyti nenorėjo ir jo iš karto nerašė, bet užvažiavo tyrėjas ir liepė pirmadienį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo namo sugipsuota ranka, jau A. K. buvo parašęs pareiškimą policijai, tada ir A. M. parašė pareiškimą. Patvirtina, kad teisiamajame posėdyje apžiūrėta medinė lazda, pateikta kaip daiktinis įrodymas byloje, yra ta pati, kuria A. K. jam kirto ir kurią iš jo kiemo paėmė policijos pareigūnai. Tyrėja nufotografavo to pagalio lūženą žemėje. Jis šį pagalį po A. K. suduoto smūgio padėjo prie kitų pagalių į kampą, paskui parodė tyrėjai.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji, grįžusi namo po darbo, rado sugyventinį A. M. ir kaimyną A. K. lauko virtuvėje geriančius alų. Ji nuėjo į namus ir per langą matė, kaip kaimynas išėjo. Paskui išgirdo kaimyną vėl kalbant, iš Algio reikalaujant vieno ar pusantro euro. A. M. jam sakė neturintis. A. K. jos sugyventinį „pasiuntė“, sakė, kad jie su liudytoja abu dirba, tai ar sienas pinigais lipdys. Jie pradėjo konfliktuoti, tada liudytoja, bijodama, kad kopėčiomis išmuš langą, išėjo į lauką. A. K. sėdėjo gal ant antros kopėčių pakopos. Jai išėjus, A. A. K. buvo paėmęs už atlapų. A. K. laikėsi, o kopėčios slydo. A. jį paėmė už atlapų ir liepė mauti nuo kiemo. A. K. stvėrė pagalį ir kirto, A. M. tuo metu pakėlė ranką užsidengti galvai, ir A. K. jam į ranką užkirto. Lazda lūžo, jos galas liko žemėje. A. lazdą atėmė ir numetė link tvoros. Liudytoja nuėjo lesinti viščiukų, o sugyventinis su kaimynu dar konfliktavo ant kelio. Tą dieną grįžusi iš darbo, su A. apie pinigus, atlyginimą nekalbėjo, algos ji tada neparsinešė. Gal sugyventinis jos paklausė, ar ji turi eurą. Kaimynas nuolat reikalaudavo pinigų. Tą patį vakarą buvo atvykusi policija. A. pas gydytojus vyko kitą dieną. Pirmiausia policija buvo pas K., paskui ir A. išsikvietė. Ji policijai nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nematė ir nenori matyti.

L. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja A. A. parodė, kad ji savo 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 21) surašė viską taip, kaip buvo. Šiuo metu įvykio aplinkybių nebeatsimena.

L. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas V. V. parodė, kad dirba su porininke A. A.. Jam gal ir teko vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau aplinkybių jau neatsimena, lyg viskas pasibaigė, nes asmuo nebeturėjo pretenzijų.

Specialistas S. J. savo išvadą palaikė, paaiškino, kad A. M. 2018 m. gegužės 15 d. buvo atvykęs teismo medicinos specialisto apžiūrai. Jo dešinio žasto apatinis trečdalis, dešinė alkūnė, dešinys dilbis, dešinys riešas ir dešinės plaštakos delninė dalis buvo gipso įtvare. Įtvaras tokiu atveju nenuimamas ir detaliau neapžiūrima. Buvo gauta asmens sveikatos istorija, duomenys specialisto išvadai pateikti. Smūgis suduotas alkūnkaulyje, dilbio vidiniame paviršiuje. Tikėtina, kad trauma buvo gauta smūgiavimo metu, nes turėjo būti pakankama trauminio poveikio kinetinė energija. Objektyvių duomenų tą pamatuoti nėra. Atsitrenkiant į ką nors grumtynių metu tokios kinetinės energijos nebus. Nukentėjusiajam smūgiuojant ir pataikant į slenkančių kopėčių skersinį, kinetinė energija nebūtų pakankamai tokiam sužalojimui padaryti. Smūgis buvo suduotas aukščiau ylinės ataugos, arčiau riešo iš vidinės pusės. Jeigu asmuo smogtų kitam į veidą ir ranka slystų į kopėčias (pataikytų į kopėčių skersinį), tokiu atveju būtų dinaminis kontaktas, traumatologas būtų užfiksavęs odos nubrozdinimą, bet to parašyta nebuvo, traumatologas nurodė tik tai, kad dilbis patinęs, judesiai skausmingi, ir davė pirminę išvadą, jog yra dešinio dilbio paviršinis sužalojimas. Po rentgenologinio tyrimo išaiškėjo lūžis. Nėra duomenų, kad būtų kitas traumos padarymo mechanizmas. Teisiamajame posėdyje apžiūrima lazda buvo galima sužaloti ranką, lazda priklauso kietų, bukų, žalojančių daiktų grupei. Objektyvūs trauminio poveikio požymiai gali išryškėti ir ne iš karto, o pasireikšti per parą laiko. Pačiam asmeniui smūgiuojant kumščiu kitam ir pataikant į plokštumą, tikėtina, kad tokiu atveju po smūgio bus lenkimas į vieną ar į kitą pusę riešo sąnaryje, tokiu atveju atsitrenkiant, įsiremiant gali lūžti stipinkaulis tipinėje vietoje, atskilti alkūnkaulio ylinė atauga. Tai jau bus kitokia trauma. Dengiantis nuo smūgio, esant pakeltai rankai ir smūgiui kliūnant į dilbio vidinį paviršių, galėjo būti padaryta tokia trauma, kokia nustatyta A. M..

A. M. 2018 m. gegužės 14 d. protokole – pareiškime policijai nurodė, kad jam 2018 m. gegužės 10 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas A. K. sudavė smūgį lazda per dešinę ranką, dėl to ranka lūžo (b. l. 1-2).

Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. liepos 11 d. protokole užfiksuota, kad A. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur jam buvo suduotas smūgis lazda, parodė vietą palei lauko rūsį, iš kur A. K. paėmė lazdą, kuria jį sužalojo, parodė, kad jis stovėdamas dešine ranka išorėn atsukta vidine dilbio puse dengėsi galvą, kai jam buvo suduotas smūgis (b. l. 4-9). Fotonuotraukoje (b. l. 9) užfiksuota, kad palei lauko rūsio sieną į žemę įsmeigtos kelios medinės lazdos, ant dviejų iš jų užmauti plastikiniai kibirai. Patikrinimo metu paimta medinė lazda, kuria sužalota A. M. ranka.

Apžiūros protokole 2018 m. liepos 13 d. užfiksuota, kad apžiūrėta A. M. nurodyta lazda, kuria 2018 m. gegužės 10 d. jam sudavė A. K. per dešinę ranką (b. l. 10-13, 14). Lazda yra 77 cm ilgio, šviesios spalvos medienos, vienas jos galas yra nulupta žieve.

Teismo posėdyje apžiūrint parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą lazdą, užfiksuota, kad jos galas, kur žievė nulupta, yra nulaužtas ir per maždaug 2-3 cm žemėtas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 468/2018 (06) konstatuota, kad A. M. dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimas padarytas, veikiant dešinio dilbio apatinį trečdalį kietu buku žalojančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja A. A. 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. 0118000233090 nurodė, kad, dirbant ekipaže 1710 kartu su tyrėju V. V., apie 18.44 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes A. M. sužalojo jo kaimynas A. K. ir reikalavo pinigų. Nuvykus į įvykio vietą, A. M. paaiškino, kad A. K. trenkė jam lazda į dešinę ranką, nes pranešėjas atsisakė paskolinti pinigų. A. M. nebuvo sužalotas, todėl fizinio skausmo nepajuto, kaimynui pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, bet prašo pakalbėti su A. K., kad šis daugiau pas jį nesilankytų. Nuvykus pareigūnams pas A. K., namuose nieko nerasta (b. l. 21).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas M. J. 2018 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.30 val. gautas VšĮ Alytaus poliklinikos medikės telefoninis pranešimas, jog 2018 m. gegužės 11 d. į Chirurgijos skyrių kreipėsi A. M., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas A. K., nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžimas (b. l. 23).

Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, jog A. M. 2018 m. gegužės 10 d. 19.30 val., apklausiamas tyrėjo V. V., parodė, kad jis dėl įvykio pretenzijų kaimynui A. K. neturi, nes šis jam fizinio skausmo nesukėlė, todėl atsisako rašyti pareiškimą, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 33-34). Papildomos apklausos 2018 m. gegužės 14 d. metu A. M. nurodė tas pačias įvykio faktines aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad jis pradžioje nerašė pareiškimo, nes galvojo, kad ranka tik sumušta, bet 2018 m. gegužės 11 d. nuvyko į Alytaus polikliniką, kur jam nustatė rankos lūžimą (b. l. 35).

Akistatos 2018 m. liepos 12 d. metu A. M. nurodė tas pačias faktines įvykio aplinkybes, kaip ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad A. K. jo kieme reikalavo duoti 50 eurų alui, A. M. nesutiko, priėjęs prie A. K., sėdėjusio ant į namo sieną atremtų medinių kopėčių, delnu sudavė jam per veidą, tada A. K. ištraukė iš žemės įkastą lazdyno pagalį, ant kurio pakabinami kibirai, ir vieną kartą sudavė juo į galvos apsaugojimui pakeltą A. M. dešinę ranką, tada išbėgo iš kiemo, o A. M. jį prisivijo, pargriovė ant kelio ir basomis kojomis kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, grįžo namo ir iškvietė policiją. Taip pat A. M. nurodė, kad pradžioje pareiškimo nerašė, nes galvojo, kad ranka tik sumušta, bet rytojaus dieną nuvyko į Alytaus polikliniką, kur buvo nustatytas rankos lūžis. A. K. akistatos metu pripažino apie 15 val. atėjęs pas A. M. ir prašęs duoti pinigų alui, A. M. atsisakė, priėjęs prie ant kopėčių sėdėjusio A. K., kirto jam kumščiu į veidą. A. K. teigė nukritęs kartu su kopėčiomis, atsikėlęs ir ėjęs namo, tada A. M. jį prisivijęs ant kelio ir sumušęs. Teigė, kad A. M. ranką gal susilaužė, kirsdamas jam į veidą (b. l. 37-38).

Pirminiame paaiškinime 2018 m. gegužės 14 d. A. K. apie jokį kopėčių nuvertimą tuo metu, kai A. M. jam sudavė vieną smūgį į veidą, neužsiminė, teigė nuo smūgio nugriuvęs nuo kopėčių ant žemės, atsikėlęs ir bėgęs namo, o A. M. jį ant kelio pasivijęs, pargriovęs ir spardęs bei rankomis jam sudavęs smūgius į įvairias kūno vietas (b. l. 61). Apklausiamas 2018 m. gegužės 31 d., A. K. jau teigė, kad nuo A. M. kumščiu jam į galvą suduoto vieno smūgio su kopėčiomis parkrito ant žemės. Tada jis atsikėlė ir ėjo namo, o A. M. jį pasivijo ant kelio ir ėmė spardyti, kumščiu sudavė smūgį į ausį. Teigė nežinojęs, kad A. M. jam iškvietė policijos pareigūnus, pats policijos tą dieną irgi nekvietė, nes buvo neblaivus. Kitą dieną jo krikšto dukra iškvietė policiją (b. l. 68-69).

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-712-224/2018 A. M. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 10 d. apie 16.00 val. savo sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties smurtavo prieš savo kaimyną A. K., kuriam jis kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, po to, jiems išėjus ant kelio, prie sodybos kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvą, dėl to A. K. nukrito ant kelio, tuomet kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairę ausį ir įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais A. M. nukentėjusiajam A. K. dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke ir kairiame žaste, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimų kairės ausies kaušelyje, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą (b. l. 90-93).

Teismo ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai pagrindžia A. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad A. K. 2018 m. gegužės 10 d. po pietų buvo atėjęs pas A. M. į šio kiemą, sėdėjo ant kopėčių, ir tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis konflikto priežastis aiškino skirtingai: A. K. teisme teigė, kad A. M. jam į veidą sudavė, visai nieko nesakęs, teigė, kad ir jis A. M. nieko nesakė. Tačiau kaltinamasis, prieštaraudamas pats sau, vėlgi aiškino, kad gal jis atėjo A. M. pasakyti, kad šio karveliai nulesa A. K. javus, gal dėl to kilo konfliktas. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad supyko ant A. K., nes šis įkyriai reikalavo duoti pinigų alui ir nėjo iš jo kiemo. Liudytoja L. S. taip pat patvirtino, kad ji, būdama namie, girdėjo, kaip A. K. iš jos sugyventinio reikalavo pinigų. Nors nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai dėl A. K. reikalautos sumos skyrėsi – A. M. teigė, kad kaltinamasis norėjo gauti 50 eurų, L. S. teigė, kad A. K. reikalavo euro ar pusantro, šie parodymų dėl neesminių bylos aplinkybių skirtumai nesudaro pagrindo netikėti L. S. ir A. M. parodymais dėl to, kad A. K. iš A. M. reikalavo pinigų alui, ir, A. M. atsisakius jų duoti, kilo konfliktas. Būtent tokią konflikto priežastį nuo pat tyrimo pradžios vienodai ir nuosekliai nurodė A. M. tiek iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 21), tiek vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 14 d., taip pat akistatos su A. K. metu (b. l. 35, 37), analogiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė liudytoja L. S. (b. l. 59), o akistatos metu pats A. K. pripažino, kad prašė pas A. M. pinigų alui, ir būtent dėl to kilo konfliktas tarp jų.

Nukentėjusysis A. M. pripažino, kad jis priėjęs ant kopėčių apatinių skersinių sėdėjusiam A. K. kaire ranka (delnu) sudavė į veidą, pataikė į dešinę akį. A. K. teigė, kad jam A. M. į dešinę akį kirto dešiniu kumščiu, teigė, kad tada jis nukrito nuo kopėčių, kėlėsi, A. M. dar kartą jam sudavė kumščiu į galvą, gal dėl to lūžo jo ranka. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip prieštaringi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 61), tiek 2018 m. gegužės 31 d., tiek akistatos su A. M. metu parodė tik apie vieną A. M. jam kieme, sėdint ant kopėčių, suduotą smūgį. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. K. sveikatos nežymaus sutrikdymo ir fizinio skausmo jam sukėlimo, nustatyta, kad A. M. 2018 m. gegužės 10 d. apie 16.00 val. savo sodybos kieme (duomenys neskelbtini) A. K. rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, kitus smūgius ranka ir kojomis A. K. sudavė jau išėjus ant kelio prie sodybos. Taigi, jokio pagrindo tikėti teisme duotais prieštaringais ir nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kad A. M. ant kopėčių sėdinčiam A. K. įvykio metu ranka sudavė daugiau nei vieną smūgį. Apie tai, kad A. M. būtų ranka sudavęs per kopėčių skersinį, neparodė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis ar liudytoja L. S.. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. rankos sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, veikiant dešinio dilbio apatinį trečdalį kietu buku žalojančiu daiktu. Specialistas S. J. šią savo išvadą teismo posėdyje palaikė. Jis patvirtino, kad yra tikėtina, jog trauma buvo gauta smūgiavimo metu, nes turėjo būti pakankama trauminio poveikio kinetinė energija, smūgis A. M. buvo suduotas alkūnkaulyje, dilbio vidiniame paviršiuje. Specialisto vertinimu, nukentėjusiajam smūgiuojant ir pataikant į slenkančių kopėčių skersinį, kinetinė energija nebūtų pakankamai tokiam sužalojimui padaryti. Be to, specialistas nurodė, kad tuo atveju, jei asmuo pataikytų ranka į kopėčių skersinį, traumatologas būtų užfiksavęs odos nubrozdinimą, bet to parašyta nebuvo. Specialistas patvirtino, kad teisiamajame posėdyje apžiūrėta lazda buvo galima sužaloti ranką. Pačiam asmeniui smūgiuojant kumščiu kitam ir pataikant į plokštumą, atsitrenkiant į kažką, būtų rankos lenkimas į vieną ar į kitą pusę riešo sąnaryje, tokiu atveju atsitrenkiant ar įsiremiant būtų kitokio pobūdžio lūžis – lūžtų stipinkaulis tipinėje vietoje, galėtų atskilti alkūnkaulio ylinė atauga. Todėl kaltinamojo versija, kad A. M. galėjo ranką susilaužyti, suduodamas kumščiu jam į galvą, ir kaltinamojo gynėjo versija, kad galėjo ranką susilaužyti, kai nepataikė A. K. į galvą ir sudavė ranka per kopėčių skersinį, yra ne tik niekuo nepagrįstos, bet ir objektyviai paneigtos specialisto išvada ir paaiškinimais. Specialistas patvirtino, kad tokia trauma, kuri nustatyta A. M., galėjo būti padaryta, jam pakėlus ranką, smūgiui kliūnant į dilbio vidinį paviršių. Pats kaltinamasis parodė, kad jam atėjus pas A. M., šis sužalotas nebuvo. Jokių aplinkybių, kad pats nukentėjusysis A. M. kokiu nors kitu būdu tą pačią dieną būtų galėjęs susižaloti ranką taip, jog jam lūžtų dešinys alkūnkaulis, nenurodė nei kaltinamasis, nei tokios aplinkybės paaiškėjo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Vertinant specialisto paaiškinimus, kad rankos atsitrenkimo į kokį nors kietą buką daiktą atveju nebūtų pakankama kinetinė energija tokiam sužalojimui padaryti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tikėtinai lūžis padarytas smūgiuojant į vidinį dilbio paviršių, nėra pagrindo manyti, kad šis A. M. dešinės rankos alkūnkaulio lūžis buvo padarytas kitokiomis aplinkybėmis, nei vienodai, detaliai ir nuosekliai viso tyrimo metu teigė A. M. ir liudytoja L. S..

Iš policijos pareigūnės A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. jau tą pačią konflikto su A. K. dieną iškvietė į savo namus policijos pareigūnus – tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodyta, kad pareigūnai A. A. ir V. V. 2018 m. gegužės 10 d. apie 18.44 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes A. M. sužalojo jo kaimynas A. K. ir reikalavo pinigų. Liudytoja apklausta A. A. patvirtino, kad savo tarnybiniame pranešime užfiksavo teisingas aplinkybes. Iš šio pranešimo taip pat matyti, kad jau iškart po įvykio A. M. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. K. trenkė lazda jam į dešinę ranką. Nors A. M. policijos pareigūnams nurodė, kad jis neturi A. K. pretenzijų, sužalotas nebuvo, tik prašo su kaimynu pakalbėti, kad šis daugiau pas jį nesilankytų, vis dėl to iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS specialisto M. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog policijoje buvo gautas VšĮ Alytaus poliklinikos Chirurgijos skyriaus medikės Z. telefoninis pranešimas, kad 2018 m. gegužės 11 d. į Chirurgijos skyrių kreipėsi A. M., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas A. K., A. M. nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžimas (b. l. 23). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo dėl A. K. sveikatos nežymaus sutrikdymo metu A. M. parodė, kad jis išsikvietė policijos pareigūnus, nes norėjo rašyti pareiškimą dėl to, kad A. K. sužalojo jam ranką. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė jam iškviesti medikus, tačiau jis atsisakė, nes pagalvojo, kad jo ranka tik sumušta, o pareiškimą policijai rašyti taip pat atsisakė, nes nenorėjo, kad iškviestų medikus. Taip pat jis parodė, kad tą vakarą užmigo, o ryte pabudęs pamatė, kad jo ranka yra stipriai ištinusi, ir tuomet jau pats kreipėsi į polikliniką (b. l. 91). Šie duomenys objektyviai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis iš pradžių nenorėjo rašyti pareiškimo dėl sužalojimo, tačiau tada, kai paaiškėjo, jog ranka yra lūžusi, ir A. M. iš poliklinikos grįžo namo, sužinojo, kad A. K. kreipėsi į policiją dėl sumušimo, todėl ir jis parašė pareiškimą. Visiškai suprantama yra ir nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad jam tuo metu neskaudėjo ir jis nesikreipė į medikus, nes, kaip užfiksuota specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose (b. l. 42, 45), alkūnkaulio lūžimas buvo uždaras ir be poslinkio, taigi, skausmas tuo metu galėjo būti dar ne tiek stiprus, kad A. M. skubiai kreiptųsi medikų pagalbos. Šie duomenys, kad jau įvykio dieną A. M. policijai pranešė tas aplinkybes, jog A. K. lazda jam trenkė per ranką, tuo metu dar nežinodamas, kad A. K. dukterėčia rytojaus dieną kreipsis į policiją dėl pastarojo sumušimo, taip pat tai, kad jis iškart po įvykio policijos pareigūnams nurodė nerašysiantis pareiškimo, tik prašė su A. K. pakalbėti, jog šis daugiau neateitų, rodo, kad A. M. neturėjo jokio tikslo tyčia melagingai apkaltinti A. K. sulaužius jam ranką.

Atitinkamai faktas, kad A. K. lazda trenkė A. M. per ranką, logiškai paaiškina priežastį, dėl ko A. M. vijosi jau namo einantį A. K. ir jį ant kelio sumušė, tuo tarpu pats A. K. negalėjo nurodyti tokio A. M. poelgio priežasties. Be to, nuo pat tyrimo pradžios vienodus ir nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kad ranką jam sužalojo A. K., trenkdamas lazda per pakeltą dešinę ranką, patvirtina ir liudytoja L. S., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino mačiusi šį faktą. Nors ši liudytoja yra nukentėjusiojo sugyventinė, jos parodymai vien dėl to negali būti laikomi kaip nepatikimi. L. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo iš esmės nuoseklūs. Tai, kad ji teisme parodė, jog A. M. buvo suėmęs A. K. už atlapų, nors to nenurodė nei kaltinamasis ar nukentėjusysis, nei ji pati ikiteisminio tyrimo metu, nėra esminis parodymų prieštaravimas, ypač įvertinant, kad nuo įvykio jau praėję daugiau kaip pusė metų, įvykio smulkmenos gali būti primirštos, tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodytos aplinkybės, kad A. M., liepdamas eiti namo, nustūmė A. K. nuo kopėčių, netgi ir nedetalizavo. Šios liudytojos parodymai dėl to, kad A. K. staigiai pagriebė medinę lazdą, kuri stovėjo prie lauko virtuvės, ir stovinčiam Algiui bandė suduoti į galvą, bet A. M. pakėlė ranką, ir A. K. pataikė jam į dešinę ranką, atitinka A. M. parodymus, taip pat objektyviai specialisto patvirtintą sužalojimo vietą ir padarymo mechanizmą. Tiek A. M., tiek L. S. vienodai ir detaliai parodė, kokią lazdą ir iš kur pagriebė A. K.. Būtent jų nurodytoje vietoje 2018 m. liepos 11 d. buvo rasta ir paimta A. M. nurodyta lazda. Kaltinamasis teigė, kad jokių lazdų pas A. M. kieme nebuvo, tačiau jo šiuos parodymus objektyviai paneigia parodymų patikrinimo vietoje protokole (fotonuotraukoje) užfiksuoti duomenys, jog A. M. kieme (duomenys neskelbtini) prie lauko virtuvės sienos į žemę įsmeigtos kelios lazdos, ant kurių pakabinti plastikiniai kibirai (b. l. 9), kur viena lazda paimta ir apžiūrėta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Apžiūrint lazdą, akivaizdžiai matyti, kad jos galas yra nulaužtas ir apie 2-3 cm žemėtas, nusilupusia žieve, taigi, neabejotinai ši lazda pakankamai ilgą laiką buvo įsmeigta į žemę ir paskui nulaužta. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad smūgis jam buvo suduotas būtent šia lazda, specialistas patvirtino, kad A. M. padarytas rankos sužalojimas – alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padarytas tokiu daiktu.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. parodymai tiek dėl lazdų A. M. kieme buvimo, tiek dėl jam suduotų smūgių skaičiaus ir aplinkybių, tiek dėl konflikto priežasties, dėl L. S. buvimo kieme, kopėčių nuvirtimo ar nenuvirtimo buvo nenuoseklūs, prieštaringi, paneigti bylos medžiaga. Todėl jie vertinami tik kaip jo gynybinė taktika, ir teismas jais nesiremia. Tuo tarpu A. M. parodymai tiek tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7125-224/2018, kurioje jis nuteistas dėl A. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tą pačią 2018 m. gegužės 10 d., buvo nuoseklūs, tapatūs, logiški, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, todėl nėra objektyvaus pagrindo jais netikėti. Teismui tikėti A. M. duotų parodymų nuoširdumu pagrindo teikia ir tai, kad A. M. nuo pat įvykio aplinkybių tyrimo pripažino savo kaltę dėl fizinio skausmo A. K. sukėlimo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo. Atitinkamai teismui nėra objektyvaus pagrindo netikėti liudytojos L. S. parodymais, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat buvo nuoseklūs, logiški ir yra patvirtinti tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek specialisto išvadoje, tiek A. A. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis.

Taigi, remiantis specialisto išvada ir paaiškinimais, iš dalies - kaltinamojo parodymais, paties nukentėjusiojo bei liudytojos L. S. nuosekliais ir vienodais parodymais viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, policijos pareigūnų A. A., M. J. tarnybiniuose pranešimuose, parodymų patikrinimo vietoje ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, teismas sprendžia esant įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2018 m. gegužės 10 d. nuo 15.00 iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme asmeninio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą lazda A. M. į pakeltą dešinę ranką – vidinę dilbio pusę, dėl šių A. K. veiksmų lūžo A. M. dešinys alkūnkaulis apatiniame trečdalyje. Būtent šie A. K. veiksmai sukėlė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – nesunkų A. M. sveikatos sutrikdymą. Taip pat paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojos L. S. parodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus A. M. sveikatos sutrikdymas. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojos L. S. parodymus, sprendžia, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad taip sukels neigiamus padarinius A. M. sveikatai, ir jų siekė. Daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai dėl A. M. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

A. K. teisiamas antrą kartą (b. l. 74-75, 76-77), tačiau jis padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą jau išnykus ankstesniam teistumui. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 78-79), girtauja, daugiau kaip dvidešimt metų niekur nedirba (b. l. 89), gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktiškas, ūmaus būdo asmuo, niekur nedirbantis, be pastovių pajamų, nesutariantis su kaimynais, dažnai pastebimas galimai neblaivus (b. l. 87). Jis įrašytas VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos ligų ir stebimų pacientų sąraše ir priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše (b. l. 82), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 konstatuota, kad A. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 84). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, A. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas, atsižvelgiant į tik sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 40,16 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo (b. l. 47-51). Ieškinyje nurodė, jog už A. M. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 40,16 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 49) patvirtina, kad A. M. nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. iš PSDF biudžeto suteikta gydymo (radiologo) paslaugų dėl alkūnkaulio lūžio už 40,16 eurų.

Tarp A. K. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. M. rankos sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nesutinka atlyginti dėl rankos sužalojimo padarytą žalą, tačiau konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. K. priteistina 40,16 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl A. M. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1506,40 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 130-131). Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl 1506,40 eurų negautų pajamų. Iki sužalojimo A. M. dirbo I. Ž. ūkyje, per mėnesį gavo 800 eurų atlyginimą. Dėl dešinio alkūnkaulio lūžio nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo nedarbingas, jam už šį laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Neturtinė 500 eurų dydžio žala pasireiškė fiziniu skausmu, moraliniais išgyvenimais, nepatogumais, stresu, nes jis dėl sužalojimų lankėsi gydymo įstaigoje, skaudėjo lūžusią ranką, gėrė vaistus nuo skausmo, daugiau kaip du mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo apsirengti, tinkamai savimi pasirūpinti, turėjo priverstinių rūpesčių dėl lankymosi policijoje. Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jis dirbo I. Ž. įmonėje, jam buvo nustatytas atlyginimas 635 eurai, atskaičius mokesčius. Dėl sulaužytos rankos nedarbingumo išmokos iš Sodros negavo. Jis gydėsi daugiau kaip du mėnesius, nedarbingumas jam užbaigtas liepos 20 ar 22 d. Gipsas jam buvo uždėtas aukščiau alkūnės ir iki pirštų, todėl negalėjo apsirengti, pirmas dienas net pavalgyti negalėjo. Liudytoja L. S. patvirtino, kad A. M. buvo uždėtas gipsas aukščiau alkūnės, jis gal du mėnesius nedirbo, jam skaudėjo ir iki šiol dar skauda. Nurodė, kad A. M. tada bandė valgyti kaire ranka, nuo skausmo gėrė vaistus, pirko tepalą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad A. M. dešinio žasto apatinis trečdalis, dešinė alkūnė, dešinys dilbis, dešinys riešas ir dešinės plaštakos delninė dalis yra gipso įtvare, jam rekomenduoti nuskausminantys vaistai, pradėtas nedarbingumo pažymėjimas.

Kaltinamasis A. K. nesutinka atlyginti nei turtinę, nei neturtinę žalą A. M..

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Teismui pateikta 2018 m. balandžio 30 d. darbo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad A. M. dirbo pas individualią veiklą vykdančią I. Ž. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., jam nustatytas 800 eurų mėnesinis atlyginimas (b. l. 152-153). Valstybinio socialinio draudimo fondo Alytaus skyriaus pažyma (b. l. 132) patvirtina, kad A. M. draudžiamosios pajamos 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo 800,00 Eur, gegužės mėnesį – tik 254,52 Eur, birželį jų visai nebuvo, liepą – 266,67 Eur. I. Ž. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma (b. l. 133) patvirtina, kad A. M. 2018 m. gegužės mėnesį būtų išmokėta 435,70 Eur, birželį – 635,00 Eur, o liepą – 435,70 Eur, iš viso 1506,40 Eur darbo užmokesčio. Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. gegužės 11 d. A. M. pradėtas nedarbingumo pažymėjimas. Iš Sodros pažymos matyti, kad A. M. nedarbingumo laikotarpiu ligos išmoka nebuvo mokama. Šių duomenų pakanka įrodyti, kad būtent dėl A. M. A. K. neteisėtais veiksmais padaryto dešinės rankos sužalojimo ir tuo sukelto nedarbingumo A. M. prarado 1506,40 Eur darbo užmokesčio. Taigi šiuo atveju, įvertinus dėl tyčinio sveikatos sužalojimo netektų pajamų (negauto darbo užmokesčio) sumą, nukentėjusiojo prašomas priteisti 1506,40 Eur turtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant A. M. iš kaltinamojo A. K. 1506,40 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo A. K. neteisėtais veiksmais A. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgalaikių pasekmių dėl rankos lūžimo nėra. Pagal teisminę praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 1000 iki 1200 eurų. Iš bylos duomenų – nukentėjusiojo, liudytojos L. S. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados - akivaizdu, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nesunkų rankos sužalojimą – dešinio alkūnkaulio lūžį, fizinį skausmą, nepatogumus buityje, negalėjo dirbti, tinkamai pasirūpinti savimi.

Kaltinamasis A. K. niekur nedirba, tačiau tokių sveikatos sutrikimų ar neįgalumo, kurie ribotų jo galimybes užsidirbti, nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti jo turtinę padėtį bloga.

Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, sukeltas fizinis skausmas, pakankamai ilgai – daugiau kaip du mėnesius trukę nepatogumai dėl gydymosi ir buityje, taip pat į patenkinamą kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo yra visiškai pagrįstas ir todėl tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Proceso išlaidos

Nukentėjusiajam teisminio bylos nagrinėjimo metu pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3209-13680 (b. l. 104) buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos, jį atstovavo advokatė J. V.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą šios išlaidos yra 91,00 Eur (b. l. 119), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, medinė lazda, saugoma Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. liepos 16 d. kvitą B serija AVPK Nr. 002819 (b. l. 17), sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 40,16 Eur (keturiasdešimt eurų 16 ct).

A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam priteisti iš A. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai ir 1506,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš A. K. priteisti valstybės naudai 91,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinę lazdą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. liepos 16 d. kvitą B serija AVPK Nr. 002819, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė