- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-290-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18639-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. K.
- Kaltinamasis
- L. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 20 d., 9.40 val., iki 2016 m. balandžio 21 d., 16.45 val. – 2 (dvi) dienos ir bausmė, atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos interesus, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas ir iš kaltinamojo L. K. priteista 33,85 Eur (trisdešimt trys eurai 85 euro centų) už V. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. K. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą – 2016 m. kovo 20 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – kavinės „P. R.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų iškviestam apsaugos darbuotojui V. B., pareikalavusiam susimokėti už paslaugas, trenkė kumščiu vieną smūgį į veidą, padarydamas nosies kaulo lūžį, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam V. B. sveikatą.
2. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 25 d., nuo 7.30 val. iki 13.31 val., iš parduotuvės „G“ neužrakintų tarnybinių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė V. P. priklausantį 288 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony D2403 Xperia M2 Aqua“, padarydamas nukentėjusiajam V. P. 288 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo J. K. pagal Europos arešto orderį laiką, nurodyti bausmės atlikimo pradžią ir pabaigą.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad, nors jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir prokuroras prašė atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas sutrumpinto įrodymų tyrimo neatliko ir netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.
3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir griežtos bausmės jam skyrimu, be to, teisėja norėjo inkriminuoti jam dar ir kitą, t. y. BK 284 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką, tačiau prokuroras šios veikos požymių jo (L. K.) veiksmuose neįžvelgė, o Šiaulių apygardos teismas savo nutartimi panaikino apylinkės teismo nutartį, kuria bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl asmens perdavimo teismui pagal BK 284 straipsnį.
3.3. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu jam į bausmės laiką nepagrįstai neįskaitytas sulaikyme J. K. pagal Europos arešto orderį išbūtas laikas, nors jis daug mėnesių praleido labai griežtomis sąlygomis. Kartu atkreipia dėmesį, kad skundžiamu ir ankstesniais jam priimtais nuosprendžiais į bausmės laiką įskaitytas ne tas pats sulaikymo ir suėmimo laikas.
3.4. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis atsiprašė savo draugo V. B., pastarasis teismo posėdyje jam atleido, jie susitaikė.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. K. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.
6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 1 dalyje, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. K. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus (2 t., b. l. 6–21, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. Be to, po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo L. K. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)), o tai rodo, kad L. K. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. L. K. taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25–39), nedirba (2 t., b. l. 42), jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 41). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), abi veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus L. K. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.
8. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę L. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis atsiprašė savo draugo V. B., pastarasis teismo posėdyje jam atleido, jie susitaikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų aplinkybių nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į minėtas aplinkybes, t. y. į tai, kad L. K. nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, teismas atsižvelgė nustatydamas skirtinų bausmių dydį – paskyrė nuteistajam bausmes, mažesnes negu sankcijose numatyti jų vidurkiai. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymą, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, taigi daryti išvadą, kad šios bausmės aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams taip pat nėra per griežta. Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. K. padarė 2016 m. kovo 20 d. ir 2016 m. birželio 25 d., t. y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir minėtu ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį – 1 metus 3 mėnesius – iš nauju nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams – yra per griežta. L. K. prašymas subendrinti jam skirtas bausmes jam apimant, o ne iš dalies sudedant, negali būti tenkinamas, nes nagrinėjamu atveju nėra BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų: L. K. nusikaltimus padarė ne viena veika, t. y. nėra idealios nusikalstamų veikų sutapties, be to, L. K. padarytos veikos nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą.
9. Skirdamas L. K. bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bausmės laiką nuteistajam įskaitė bausmę, atliktą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis), taip pat vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir pagrįstai į bausmės laiką L. K. įskaitė jo sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. – 2 dienas (2 t., b. l. 124, 125). Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad skundžiamu ir ankstesniais jam priimtais nuosprendžiais į bausmės laiką įskaitytas ne tas pats sulaikymo ir suėmimo laikas, pažymima, kad priimant byloje apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam į bausmės laiką įskaitomas būtent toje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Sutikti su L. K. skundo argumentu, kad jam į bausmės laiką nepagrįstai neįskaitytas sulaikyme J. K. pagal Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) išbūtas laikas, nėra pagrindo, nes, bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, L. K. EAO buvo išduotas kitoje byloje, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendį, kuriuo L. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos Nr. 1-5-215/2016, teisminio proceso Nr. 1-80-1-00308-2011-1). Be to, ir prokuroro 2017 m. spalio 30 d. pareiškime dėl asmens, išduoto pagal Europos arešto orderį, sutikimo dėl jo persekiojimo už kitas nusikalstama veikas, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18639-16 EAO dėl L. K. išdavimo už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, išduotas nebuvo (2 t., b. l. 93–94). Tai, kad jam EAO buvo išduotas vykdant nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teismo posėdyje nurodė ir pats L. K. (2 t., b. l. 103–104).
10. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017).
11. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, L. K. nurodė, jog kaltu prisipažįsta, negali nieko neigti, nes susipažinęs su kaltinamuoju aktu suprato, kad jo kaltė grindžiama byloje surinktais įrodymais. Kadangi kaltinamasis nurodė, kad apie savo padarytas veikas, jų padarymo aplinkybes beveik nieko neprisimena, teismas, neturėdamas pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltu, nusprendė, jog būtina išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, ir nutarė apklausti nukentėjusįjį bei į posėdį atvykusius liudytojus (3 t., b. l. 9–10). Baigus liudytojų apklausą, prokuroras pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis visų įvykių neprisimena, būtina išsamiai išsiaiškinti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, prokuroras nesiūlė atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Be to, ir kaltinamajame akte, dėstydamas savo poziciją dėl galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, prokuroras nurodė, kad dėl to, jog L. K. kaltu įvykdęs vagystę neprisipažįsta, sutrumpintas įrodymų tyrimas negalimas (2 t., b. l. 141–144). Nors kaltinamojo gynėja prašė atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas, padaręs išvadą, kad bylos aplinkybės nėra aiškios, nes kaltinamasis įvykių neprisimena, nusprendė neatlikti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo (3 t., b. l. 12–13). Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra visų būtinų BPK 273 straipsnyje numatytų sąlygų, tik kurioms esant gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu mažinti L. K. paskirtą bausmę.
12. Kaip pirmiau minėta, nuteistasis L. K. savo skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, teisėja norėjo inkriminuoti jam dar ir kitą, t. y. BK 284 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką, nors prokuroras šios veikos požymių jo (L. K.) veiksmuose neįžvelgė.
13. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme. Teismo pareiga būti subjektyviai nešališkam reiškia, kad nagrinėjant bylą teisme teisėjas negali asmeniškai dėl kokių nors priežasčių būti iš anksto nusistatęs arba būti tendencingas vienos iš bylos šalių atžvilgiu. Jokios asmeninės priežastys negali daryti įtakos teismui siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tuo tarpu teismo pareiga būti objektyviai nešališkam reiškia, kad bet kuriame proceso etape teismas turi užtikrinti, jog su proceso šalimis bus elgiamasi lygiai ir sąžiningai, nė vienai iš jų nesuteikiant papildomų garantijų ar privilegijų, nė vienai jų nerodant „juridinio“ palankumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013, 2K-491-303/2015, 2K-42-942/2016).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi. Tai, kad teismui buvo kilę abejonių dėl L. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir teisėja uždavė prokurorui klausimą, ar jis neketina tikslinti kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, be to, prokurorui nurodžius, kad tikslinti kaltinimą nėra pagrindo (3 t., b. l. 41), teismas 2018 m. vasario 15 d. priėmė nutartį baudžiamąją bylą išskirti į dvi atskiras bylas ir bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei tinkamam kalinamajam aktui surašyti (3 t., b. l. 52–54), nevertintina kaip aplinkybės, tvirtinančios teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę bylas išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną, taip pat perduoti bylą prokurorui, jeigu teismas nusprendžia, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnis). Be to, bylos duomenimis, minėtos apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi – apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis buvo panaikinta ir baudžiamoji byla perduota toliau nagrinėti apylinkės teisme (3 t., b. l. 68–73). Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartyje be kita ko nurodė, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo įsitikinimu L. K. veika turėtų būti papildomai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nereiškia, kad teismas šališkas. Tai, kad apylinkės teismas skyrė nuteistajam jo netenkinančią bausmę, taip pat nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Be to, kaip minėta šios nutarties 8 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu L. K. bausmė paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta ir nėra teisinio pagrindo šią bausmę švelninti.
15. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta bausmės pradžią L. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tenkinti pastarojo prašymą ir dar kartą nurodyti datą, nuo kurios turi būti skaičiuojama bausmės pradžia, nėra pagrindo. Juo labiau, kad BPK 307 straipsnio nuostatos apskritai neįpareigoja teismo nurodyti nei laisvės atėmimo bausmės pradžios (ji nurodoma tradiciškai, siekiant užtikrinti, kad nuteistajam ir bausmę vykdančiai institucijai nekiltų neaiškumų dėl bausmės laiko skaičiavimo), nei bausmės pabaigos.
16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.