- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-939-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03800-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uosto vartai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Uosto vartai“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir uždrausti atsakovei AB ,,LTG Cargo“ (toliau – atsakovė) nutraukti su pareiškėja 2022 m. lapkričio 7d. sudarytą Vežimų organizavimo sutartį Nr. SC4-75/2022; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai bei laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė prašymą priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės AB „LTG Cargo“ vienintelis akcininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, o iš viešai skelbiamos informacijos turinio taip pat matyti, kad tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek AB „LTG Cargo“ yra nurodomos ir traktuojamos kaip valstybinės institucijos.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog pareiškėja ruošiasi suformuluoti ir pateikti teismui ieškinį dėl atsakovės būsimo vienašalio sutarties nutraukimo, t. y. dėl atsakovės veiksmo - priimto vienašalio sprendimo viešojo administravimo srityje, tačiau iš teisinio reglamentavimo turinio matyti, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, o taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos būsimas ieškinys pagal teismingumą negalės būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tokio ieškinio teismingumas pagal galiojančias įstatymų nuostatas yra numatytas būtent administracinio teismo kompetencijai, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja UAB „Uosto vartai“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog atsakovė yra valstybės įmonė, todėl tiek būsimas ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti pateikiami administraciniam teismui. Pažymi, kad bylos paskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalių subjektus, bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena iš ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas yra civilinio teisinio, bet ne administracinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliantė mano, kad tarp ginčo šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir šį turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė naujos redakcijos Vežimų organizavimo sutartį Nr. SC4-75/2022 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu apeliantė naudojasi atsakovės teikiamomis krovinių / tuščių riedmenų vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu per Lietuvos Respublikos teritoriją paslaugomis. 2023 m. vasario 9 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal atsakovės patvirtintas paraiškas važtaraščiu Nr.: 23538609 įvažiavo 15 vagonų (Nr. 61268306; 64169063; 60372331; 60883832; 60821246; 60393626; 66312661; 66312711; 60973989; 61021853; 61223780; 61434668; 61704037; 60546264; 63899314) su mineralinėmis trąšomis.
9. 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD(CARGO)-347/2023 atsakovė pateikė prašymą apeliantei pateikti prekių kilmės sertifikatą ir deklaraciją, patvirtinančią, kad išvardytuose vagonuose esanti produkcija (krovinys) nėra pagaminta OAO „Grodno Azot“ arba OAO „Grodno Azot“ priklausančių, arba jos kontroliuojamų įmonių, taip pat nėra pagaminta (išgauta) OAO „Grodno Azot“ priklausančiose ar jos kontroliuojamose gamybos (gavybos) vietose. Taip pat atsakovė 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. SD(CARGO)-372/2023 paprašė apeliantės pateikti analogiškus dokumentus ir dėl krovinių, kurių pervežimui buvo pateiktos vežimo paraiškos Nr. 1302904663, 1302902975. Apeliantė atsakovės pateiktų deklaracijų nepasirašė.
10. Atsakovė 2023 m. kovo 10 d. apeliantei pateikė raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo sutarties 12.3.3 punkto pagrindu ir informavo, kad sutartis bus nutraukta nuo 2023 m. kovo 17 d. Apeliantė 2023 m. kovo 13 d. pateikė atsakovei prašymą Nr. 1241-S/1-03, kuriame išsamiai išdėstė savo poziciją, pateikė papildomus paaiškinimus, paneigiančius bet kokių pagrindų nutraukti Sutartį dėl tariamo jos pažeidimo egzistavimą, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo į pateiktą prašymą apeliantė nėra gavusi.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – tarp ginčo šalių sudarytą 2022 m. lapkričio 7 d. Vežimų organizavimo sutarties Nr. SC4-75/2022 bendrąsias sąlygas. Šiuo pateiktu nauju įrodymu apeliantė siekia įrodyti, jog tarp bylos šalių yra susiklostęs civilinis teisinis santykis iš kurio kilo ginčas, todėl pateikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieš pateikiant ieškinį turėtų būtų priimtas bendrosios kompetencijos teismo, kadangi būsima ieškinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
13. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
14. Šiuo atveju apeliantės kartu su skundu pateikti įrodymai (sudarytos Vežimo sutarties bendrosios sąlygos) datuotas ankstesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl šis rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu teikdamas minėtą įrodymą nurodo, jog kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė netinkamą Priedo Nr. 1 kopiją (sudarytos Vežimo sutarties bendrosios sąlygos), todėl teikdamas atskirąjį skundą pateikia tinkamą dokumentą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, kadangi vėlesnis tinkamo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos, taip pat šis įrodymas aktualus kvalifikuojant tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, todėl pateiktą naują įrodymą priima ir dėl šio pasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl būsimo ginčo teismingumo
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būsima ieškinys bus teismingas administracinio teismo kompetencijai, kadangi sprendžiant klausimą dėl bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui ne tik atsižvelgiama į ginčo šalių subjektus, tačiau ir į susidarius teisinių santykių pobūdį. Apeliantės vertinimu būsimas ieškinys priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. CPK 147 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo teismui) turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.
17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ruošiasi suformuluoti ir pateikti teismui ieškinį dėl atsakovės būsimo vienašalio sutarties nutraukimo, t. y. dėl atsakovės veiksmo - priimto vienašalio sprendimo viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, o taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, priėjo prie išvados, jog apeliantės būsimas ieškinys pagal teismingumą negalės būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tokio ieškinio teismingumas yra numatytas administracinio teismo kompetencijai, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo negalima sutikti.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinio santykio pobūdį. Kaip teisingai apeliantė nurodo, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) yra nurodęs, kad viešasis administravimas teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 straipsnio 18 punktas). O VAĮ 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, tai viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
20. Kaip minėta Nutarties 17 punkte, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
21. CK 1.1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius; Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais; Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1. straipsnis). Taigi šio straipsnio prasme pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar santykis yra civilinis, yra santykio pobūdis, jo turinys.
22. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Ginčo Sutartis, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d. Vežimų organizavimo sutartis Nr. SC4-75/2022, kaip ir nurodo apeliantė, reglamentuoja Vežėjo ir Ekspeditoriaus santykius, teikiant Ekspeditoriui tarptautinio krovinių/tuščių riedmenų pagal SMGS, CIM/CUV važtos dokumentus vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu per Lietuvos Respublikos teritoriją paslaugas, kitas papildomas, su krovinių vežimu geležinkelių transportu susijusias paslaugas, nustato importuojamų ir eksportuojamų į (iš) Lietuvos Respubliką krovinių priėmimo, išdavimo, vežimo geležinkelių transportu bei atsiskaitymo už Ekspeditoriui suteiktas paslaugas sąlygas ir tvarką (Vežimų organizavimo sutarties Nr. SC4-75/2022 bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Taigi iš šių aptartų sudarytos Sutarties sąlygų matyti, jog atsakovė už atlygį apeliantei teikė tarptautinio krovinių/tuščių riedmenų vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu per Lietuvos Respublikos teritoriją bei kitas, papildomos, su krovinių vežimu geležinkelių transportu susijusias paslaugas ir priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė nevykdė viešojo administravimo veiklos, t. y. sutartiniais pagrindais neteikė įvardintų paslaugų veikdama viešojo administravimo srityje. Iš to seka, kad būsimas ieškinys bus teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtinumą (iki ieškinio padavimo teismui), todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis panaikinama, perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (pareiškėjos) UAB „Uosto vartai“ atskirąjį skundą tenkinti.
Priimti apeliantės pateiktą 2022 m. lapkričio 7 d. Vežimų organizavimo sutarties Nr. SC4-75/2022 bendrųjų sąlygų kopiją.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.