Telšių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, institucija, kurios veiksmai skundžiami, antstolis Vaidas Drungilas, suinteresuotas asmuo E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo E. M. yra jo buvusi sutuoktinė. 16000 Eur skola yra priteista kaip kompensacija santuokos nutraukimo byloje. E. M. vykdomąjį raštą pateikė vykdymui, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, apie vykdomą išieškojimą sužinojo išėjęs į laisvę. Prieš pirmąsias varžytines antstolis jokio vertinimo neatliko, o jis už ekspertizę negalėjo sumokėti, nes visos jo lėšos buvo areštuotos. Kalbėjosi su antstoliu dėl turto vertės. Kai teismai atmetė jo skundus dėl pirmosiose varžytinėse nustatytos turto kainos, prieš antrąsias varžytines su antstoliu nieko nebederino, apie turto kainą sužinojo gavęs antstolio pranešimą. Dabar sutiktų atlikti turto vertinimo ekspertizę, bet nemato perspektyvos, nes turto vertintojai yra susiję su antstoliu, jais nepasitiki. Norėtų, kad iš viso jo turtas nebūtų parduodamas, nes E. M. yra jam skolinga ir iš jos prisiteisus skolą nebus ko išieškoti, o jo turtas jau bus parduotas. Veršidė pastatyta 1964 m., bet rekonstruota, išbetonuota, sumontuota įranga. Visi veršidės remonto darbai baigti 2016-2017 m. Daržinė yra ant to paties žemės sklypo pastatyta, bet neįteisinta.

Antstolis patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). buvo surašytas 2019 m. kovo 7 d. turto arešto aktas, kuriuo R. M. priklausantis 1,65 ha žemės sklypas įkainotas 5700 Eur suma, o 516,65 m² pastatas (veršidė) įkainotas 29000 Eur suma. R. M. 2019 m. balandžio 1 d. pateikė antstoliui prašymą pakeisti aukščiau nurodyto turto vertę, t. y. žemės sklypą įkainoti 8000 Eur suma, o pastatą - 45000 Eur suma. 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr.036-1206 dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo, skolininkui buvo pasiūlyta iki 2019 m. balandžio 30 d. įmokėti 500 eurų sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti. Pareiškėjas pateikto pasiūlymo neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumos nesumokėjo. Nepaisant to, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius bei skolininko pageidavimus, 2019 m. gegužės 13 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas Nr.036-1487 dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkui priklausantis bei hipoteka įkeistas turtas buvo įvertintas bendra 56300 Eur suma (žemės sklypas – 8300 Eur suma, pastatas (veršides) - 48000 Eur suma). Nei skolininkui, nei išieškotojui nepateikus prieštaravimų dėl turto vertės, 2019 m. birželio 11 d. buvo paskelbtos skolininkui priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 45040 Eur (56300 Eur - 20 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2019 m. liepos 22 d. priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2019 m. lapkričio 14 d. paskelbtos skolininkui priklausančio turto antrosios varžytynės. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju skolininkas prieštaravimų dėl antstolio 2019 m. gegužės 13 d. priimto patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Pakartotinai 2019 m. birželio 28 d. raštu skolininkui buvo pasiūlyta sumokėti 300 Eur už ekspertizę, bet jis nesumokėjo. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad jo turto vertė didesnė. Vykdomojoje byloje įvertindamas turtą antstolis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, paties skolininko anksčiau išreikštą nuomonę. Pareiškėjo skunde pateikti prieštaravimai dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl kitokios turto vertės, todėl nėra jokio pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ar pakeisti turto vertę. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog į hipoteka įkeisto pastato vertę turi būti įskaičiuota galimai jame (pastate) esanti bei skolininkui priklausanti įranga. Pareiškėjo argumentas, jog varžytynėse turi būti nurodytos atskiros objektų vertės, yra nepagrįstas, nes tiek žemės sklypas, tiek ant jo stovintis pastatas (veršidė) yra neatsiejamai susiję, todėl negali būti pardavinėjami atskirai. Dar 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas antstoliui pateikė analogišką skundą, kuriuo prašė atšaukti varžytynes, atlikti naują įvertinimą bei varžytynėse nurodyti atskirą turto vertę. Telšių apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-4171-304/2019 pareiškėjo skundą atmetė. 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį paliko nepakeistą. Skolininkas teikdamas analogišką skundą ir prašydamas teismo atšaukti varžytynes, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Drungilas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 16000 Eur kompensacijos už tenkančią turto dalį išieškojimo iš pareiškėjo R. M. išieškotojai E. M.. Pagal priverstinės hipotekos sandorį įkeistas turtas – žemės sklypas ir pastatas (veršidė), esantys (duomenys neskelbtini). (vykdomoji byla, b. l. 1-4, 5-6). 2019 m. kovo 7 d. antstolis areštavo įkeistą turtą, žemės sklypą įvertino 5700 Eur, veršidę – 29000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 27-28). Pareiškėjas nesutiko su tokia turto verte, 2019 m. balandžio 1 d. pateikė prieštaravimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypą įvertina 8000 Eur, veršidę – 45000 Eur suma (vykdomoji byla, b. l. 34). Antstolis įpareigojo pareiškėją sumokėti 500 Eur už ekspertizės atlikimą (vykdomoji byla, b. l. 36). Pareiškėjui nesumokėjus nurodytos sumos, antstolis atsižvelgė į pareiškėjo prašymą, 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu žemės sklypą įkainojo 8300 Eur, veršidę – 48000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 38). 2019 m. birželio 11 d. paskelbtos turto varžytynės, nurodyta pradinė pardavimo kaina 45040 Eur (vykdomoji byla, b. l. 42). Antstolis 2019 m. birželio 28 d. raštu pakartotinai įpareigojo pareiškėją sumokėti 300 Eur už ekspertizės atlikimą (vykdomoji byla, b. l. 50). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė sustabdyti paskelbtas varžytynes, perkainoti veršides, įtraukiant į jos vertę įrangos vertę arba nustatyti, kad po varžytynių pareiškėjas turės teisę išmontuoti įrangą ir ją išsivežti. Skundas 2019 m. liepos 4 d. antstolio patvarkymu perduotas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, o išnagrinėtas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuria skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį paliko nepakeistą (vykdomoji byla, b. l. 52-53, 55-57, 60-61, 63-68). 2019 m. lapkričio 14 d. antstolis paskelbė antrąsias pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir pastato (veršidės) varžytines, parduodamo turto kainą nurodė 33780 Eur, apie paskelbtas antrąsias varžytines pranešė pareiškėjui R. M. (vykdomoji byla, b. l. 78, 79).

Šiuo skundu pareiškėjas prašo paskelbtas antrąsias varžytynes, kuriose parduodama veršidė ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., sustabdyti ir atlikti naują veršidės įvertinimą, skiriant turto vertinimo ekspertizę jo lėšomis; įtraukti į veršidės vertę 12150 Eur įrangos vertę arba nustatyti, kad po varžytinių įranga lieka jo nuosavybėje; nurodyti, kad žemės sklype yra jam priklausantis daržinės pastatas; nurodyti varžytinių skelbime ne bendrą, o atskirą parduodamų objektų kainą.

Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys). Pažymėtina, jog pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės, nes suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą. Nagrinėjamu atveju turto vertę pirmosiose varžytinėse nustatė antstolis, atsižvelgęs į pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. raštu pareikštą nuomonę. 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu nustatyta turto vertė yra žymiai didesnė nei masinio turto vertinimo būdu nustatyta turto vertė (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 863 Eur, veršidės – 805 Eur), pareiškėjas į antstolio įpareigojimus sumokėti sumas už ekspertizės atlikimą nereagavo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatyta vykdymo procese. Tai, jog pirmosiose varžytinėse parduodamo turto kaina buvo nustatyta tinkamai ir antstolis pažeidimų nepadarė, yra konstatuota įsiteisėjusiomis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimis.

Antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytinės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu pradinė turto kaina buvo nustatyta 56300 Eur, antrosiose varžytinėse antstolis visiškai pagrįstai nustatė 33780 Eur kainą (56300 Eur x 60 % ? 33780 Eur). Šiame skunde pareiškėjas jokių naujų argumentų ar objektyvių įrodymų (pvz. nepriklausomo turto vertintojo išvados), kad jam priklausančio, iš varžytinių parduodamo turto kaina yra didesnė, nepateikė. Nors skunde nurodė, kad norėtų, jog turtą įvertintų ekspertas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad turto vertinimo ekspertizėje nemato perspektyvos. Turto vertintojai yra su antstoliu susiję asmenys, todėl jais nepasitiki, norėtų, kad apskritai išieškojimas nebūtų vykdomas. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl mėšlo šalinimo, apšvietimo įrangos, gyvulių girdyklų vertės įtraukimo į veršidės kainą bei dėl atskiro objektų pardavimo buvo išsamiai aptarti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyse, kuriame pareiškėjo skundas atmestas. Be to, teismai pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimu veršidei ir žemės sklypui nustatyta hipoteka, pareiškėjui praleidus bent vieną sprendime nurodytą mokėjimo terminą, hipotekos kreditorius (E. M.) turi teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto turto. Šiuo atveju skolos išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto ir nėra teisinio pagrindo veršidės vertę didinti joje esančios įrangos verte. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. nurodė, jog visi veršidės rekonstrukcijos ir įrengimo darbai buvo baigti 2016-2017 m., taigi, teismui 2018 m. kovo 13 d. priimant sprendimą, kuriame pasisakyta ir dėl turto hipotekos, pareiškėjas žinojo apie savo turto būklę ir įkeitė ją tokios būklės, kokios ji tuo metu buvo. Apie kažkokius kitus esminius veršidės pagerinimus, galinčius turėti įtakos jos kainai, po vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjas duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, skelbdamas antrąsias varžytines, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

Antstolis V. Drungilas ir suinteresuotas asmuo E. M. prašo skirti pareiškėjui R. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 2000 Eur dydžio baudą, 50 procentų baudos skiriant išieškotojai E. M.. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundą dėl antrosiose varžytinėse nustatytos turto kainos pareiškė analogiškais pagrindais ir motyvais, kurie buvo nurodyti jo ankstesniame skunde, skundžiant pirmosiose varžytinėse nustatytą turto kainą. Jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, turinčių įtakos kitokiam turto įkainojimui nepateikė. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjo R. M. paaiškinimų matyti, kad jis bet kokiu būdu bando išsaugoti turtą, nori, kad išieškojimas apskritai nebūtų vykdomas. Į teisėjos klausimą, ko tiksliai pareiškėjas skundu siekia, R. M. atsakė, jog nori sustabdyti išieškojimą iš minėto turto, nes E. M. yra jam skolinga ir prisiteisus iš jos skolą, nebus galimybės skolos išieškoti, o jo turtas jau bus parduotas. Skundą dėl turto įkainojimo teikė todėl, kad „reikia juk kažką parašyti“ tam, jog būtų sustabdytas išieškojimas, o jeigu negalima sustabdyti, kad turtas būtų įvertintas eksperto. Kita vertus, pareiškėjas nurodė, kad ekspertais taip pat nepasitiki, jų vertinime nemato perspektyvos. Tokius pareiškėjo veiksmus (analogiško skundo padavimą) ir teiginius teismas vertina kaip sąmoningą veikimą prieš vykdymo procesą, siekiant užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė draudimą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vykdomosios bylos pobūdį, vykdymo proceso trukmę, pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 500 Eur bauda, 200 Eur šios sumos skiriant išieškotojai E. M. (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo netenkinti.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų Eur) baudą, įpareigojant 300 Eur (tris šimtus Eur) baudos sumokėti per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 6800, mokėjimo nurodyme nurodyti šios bylos numerį), o 200 Eur (du šimtus Eur) baudos sumokėti per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos suinteresuotam asmeniui E. M..

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.