Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 14 kartų, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmę atlikęs);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto 2022 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam A. G. paskirta ir neatlikta 160 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 MGL (1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų)) dydžio baudą.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2022 m. liepos 14 d., apie 13.20 val., turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. 59, paėmė padėtą prie išėjimo durų maišą su dvidešimt vienu pakeliu 2,99 Eur vertės sviesto „Dvaro“, penkiais vienetais 8,39 Eur vertės sūrių „Liliputas“, trimis vienetais 3,99 Eur vertės dešrų „Rokiškio skilandukas“, keturiais vienetais 7,99 Eur vertės „Lašišų raudonųjų ikrų“, keturiais vienetais 6,49 Eur vertės lašišų raudonųjų ikrų „Aliaska Gold“ ir, nesusimokėjęs už prekes, pasišalino, šiais savo veiksmais A. G. pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 174,63 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. G. 2022 m. spalio 4 d., apie 13.28 val., turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Vilniuje, Saulėtekio al. 43, iš prekybos salės paėmė tris 35,95 Eur vertės alkoholinius gėrimus „Woodford Reserve“, vieną 24,95 Eur vertės alkoholinį gėrimą „Bain's Cape Mountain Whisky“, vieną 24,95 Eur vertės alkoholinį gėrimą „Glendalough Double Barrel Irish Whiskey“, paslėpė juos po savo drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, šiais savo veiksmais A. G. pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 157,75 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Iš 2022 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta parduotuvė „MAXIMA“, adresu Vilnius, Kalvarijų g. 59.

Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra 2022 m. liepos 14 d. penki vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „10 (14-07-22 13'16'18)(1)“, trunka 46 s., vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė su lentynomis, kuriose sudėtos įvairios prekės. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matoma moteris, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, plaukus susirišusi į kuodą, apsirengusi baltos, pilkos spalvos dryžuota palaidine, ant viršaus juodos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais, avinti baltos spalvos batelius. Minėta moteris stovi prie šaldytuvo, kuriame sudėtos mėsos prekės. Vaizdo įraše matoma, kaip moteris ištiesia kairę ranką, tiesia ją link prekių, apsidairo į abi puses ir, paėmusi prekes (tikslaus skaičiaus nesimato), įsideda į pirkinių krepšį ir nueina šiek tiek toliau. Minėta moteris priėjusi prie kitų prekių, kairę ranką tiesia prie prekių ir, jas paėmusi, deda į pirkinių krepšį, koks paimtas kiekis prekių – nesimato. Moteris nueina, vaizdo įrašas baigiasi. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „12 (14-07-22 13'14'15)(1)“, trunka 1 min. 13 s., vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė su lentynomis, kuriose sudėtos įvairios prekės. Vaizdo įraše matoma anksčiau minėta moteris, kuri prieina prie šaldytuvo, pasilenkia prie jo ir kažką dedasi į su savimi turimą pirkinių krepšį, ką dedasi ir koki kiekį – nesimato. Vėliau prieina prie kito šaldytuvo, pirkinių krepšyje matoma sudėta geltonos spalvos prekės su užrašu „DVARO“. Vaizdo įrašas baigiasi. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu „12 (14-07-22 13'15'32)(1)“, trunka 30 s., vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė su lentynomis, kuriose sudėtos įvairios prekės. Vaizdo įraše matoma, kaip anksčiau minėta moteris iš prekių lentynos dešine ranka paima 5 vnt. geltonos spalvos prekes ir įsideda į krepšį. Susidėjusi minėtas prekes moteris nueina. Vaizdo įrašas baigiasi. Ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „15 (14-07-22 13'19'12)(1)“, trunka 37 s., vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė, kurioje įrengtos lentynos su įvairiomis prekėmis. Salėje matomi vaikščiojantys parduotuvės klientai. Vaizdo įraše matoma, kaip praeina Asmuo Nr. 1 su pirkinių krepšiu, jame matoma pakuotė mėlyname fone matomas užrašas „COMFORT“. Asmuo Nr. 1 nueina prie prekių lentynos ir padeda su savimi turėtą krepšį, tuomet nueina prie kitos prekių lentynos, vėliau išeina iš parduotuvės palikęs minėtą prekių krepšį su prekėmis. Vaizdo įrašas baigiasi. Penktas vaizdo įrašas pavadinimu „15 (14-07-22 13'22'04)(2)“, trunka 11 s., vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė su lentynomis, kuriose sudėtos įvairios prekės, vaizdo įraše matomi vaikščiojantys parduotuvės klientai, tolumoje prie prekių lentynos ant žemės matomas padėtas pirkinių krepšys. Matoma, kaip prie jo prieina vyras, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apsirengęs mėlynos spalvos maikute, juodomis kelnėmis, (duomenys neskelbtini). Vyras iš pirkinių krepšio išima tualetinį popierių, tuomet iš pirkinių krepšio paima medžiaginį krepšį ir išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš 2022 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta parduotuvė „IKI“, adresu Vilnius, Saulėtekio al. 43.

Iš 2022 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pareiškėjas pateikė keturis vaizdo įrašus pavadinimu: „D01_20221004132653“ trukmė 4.06 min. (Nr. 1), „D04_20221004132652“ trukmė 4.06 min. (Nr. 2), „D06_20221004132649“ trukmė 4.06 min. (Nr. 3), „D18_20221004132652“ trukmė 4.03 min. (Nr. 4). Vaizdo įraše Nr. 1 matoma, kaip 1.26 min. per įėjimo automatines duris į parduotuvę užeina vyras tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, rudais batais, 2.20 min. minėtas asmuo išeina per automatines duris iš parduotuvės. Vaizdo įraše Nr. 2 matoma, kaip 1.27 min. minėtas asmuo per automatines įėjimo duris užeina į parduotuvę ir praeina pro daržovių skyrių, o 2.17 min. minėtas asmuo pro daržovių skyrių išeina iš parduotuvės. Vaizdo įraše Nr. 4 matoma, kaip minėtas asmuo 1.43 min. ateina į alkoholio skyrių ir paima penkis butelius alkoholio nuo viršutinės lentynos (koks tai alkoholis dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato).

Liudytojas K. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. liepos 14 d. dirbo parduotuvėje „MAXIMA“, adresu Vilnius, Kalvarijų g. 59. Darbą pradėjo nuo 8.00 val. Dirbo iki 20.00 val. Jis, būdamast apsaugos poste, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip į parduotuvę užeina moteris, į pirkinių krepšį iš prekių lentynos susidėjo įvairias prekės, vėliau pirkinių krepšį paliko prie išėjimo iš parduotuvės ir pati išėjo iš parduotuvės. Tuomet po kelių minučių į parduotuvę užėjo vyras, apsirengęs mėlynos spalvos maikute, (duomenys neskelbtini), vyras užėjęs į parduotuvę iškart pasuko į dešinę, iš ant žemės stovinčio pirkinių krepšio pasiėmė medžiaginį krepšį, kuriame buvo sudėtos prekės ir išėjo iš parduotuvės. Bandė nuotoliniu būdu užblokuoti parduotuvės duris, tačiau jas laikė kitas asmuo. Apie vagystę pranešė parduotuvės vadovei, kuri atliko prekių inventorizaciją ir nustatė, kad trūksta prekių, kurios yra nurodytos pareiškime. Asmenų, kurie įvykdė vagystę, nepažįsta, anksčiau jų matęs nebuvo.

Liudytojas G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Vienas iš jo objektų yra parduotuvė „IKI“, esanti Vilniuje, Saulėtekio al. 43. 2022 m. spalio 4 d. gavo iš parduotuvės pranešimą, kad galimai įvykdyta vagystė. 2022 m. spalio 4 d. nuvykęs į parduotuvę „IKI“, esančią Saulėtekio al. 43, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, nustatė, kad 2022 m. spalio 4 d., apie 13.28 val., asmuo paėmė alkoholinių gėrimų už 157,75 Eur (viskio 5 vnt.), o 13.29 val. praėjo į prekybos salę pro įėjimą, esantį daržovių skyriuje, ir rūbuose paslėpęs išsinešė prekes. Įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis. Vaizdo įrašai perduoti policijai. Dėl įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 157,75 Eur turtinė žala.

Įtariamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis atėjo į parduotuvę „IKI“, kuri yra Vilniuje, Saulėtekio al. 43, su tikslu pavogti prekių, kurias vėliau galėtų parduoti ir gauti pinigų. Tiksliai neatsimena, ką ėmė, neatsimena prekių pavadinimų ir jų kiekio. Taip pat neatsimena, ar visas šias prekes pardavė, ar kažkurią jų dalį suvartojo pats. Jis atsimena tik tiek, kad ėjo ir vogė, tačiau jokių šio įvykio detalių neprisimena ir parodyti negali. Papildomai apklausiamas A. G. parodė, kad prisipažįsta dėl to, kad pavogė prekes iš parduotuvės „MAXIMA“, esančios Kalvarijų gatvėje, liepos 14 d. Tačiau jis su niekuo nesitarė dėl šių prekių vagystės. Jis tiesiog užėjo į parduotuvę, ir iš karto pastebėjo netoli įėjimo durų paliktą maišą su prekėmis ir jį greitai pavogė. Kas dėjo prekes į šį maišą, jis nežino. Visas pavogtas prekes jis pardavė kam papuolė, atsitiktiniams žmonėms. Papildomai apklausiamas A. G. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl abiejų vagysčių. Viską, kiek galėjo atsiminti, papasakojo savo pirmoje apklausoje, ir prašo vadovautis šiais jo duotais parodymais. Jis visiškai prisipažįsta ir sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Visą padarytą žalą, o būtent 174,63 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir 157,75 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jis pasižada ir įsipareigoja atlyginti iki 2023 m. spalio 1 d. Labai gailisi dėl savo veiksmų, kad parduotuvėse pavogė prekes, kurios yra išvardintos pranešime apie įtarimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. 2022 m. liepos 14 d., apie 13.20 val., turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. 59, paėmė padėtą prie išėjimo durų maišą su dvidešimt vienu pakeliu 2,99 Eur vertės sviesto „Dvaro“, penkiais vienetais 8,39 Eur vertės sūrių „Liliputas“, trimis vienetais 3,99 Eur vertės dešrų „Rokiškio skilandukas“, keturiais vienetais 7,99 Eur vertės „Lašišų raudonųjų ikrų“, keturiais vienetais 6,49 Eur vertės lašišų raudonųjų ikrų „Aliaska Gold“ ir, nesusimokėjęs už prekes, pasišalino, šiais savo veiksmais A. G. pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 174,63 Eur vertės turtą. Be to, A. G. 2022 m. spalio 4 d., apie 13.28 val., turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Vilniuje, Saulėtekio al. 43, iš prekybos salės paėmė tris 35,95 Eur vertės alkoholinius gėrimus „Woodford Reserve“, vieną 24,95 Eur vertės alkoholinį gėrimą „Bain's Cape Mountain Whisky“, vieną 24,95 Eur vertės alkoholinį gėrimą „Glendalough Double Barrel Irish Whiskey“, paslėpė juos po savo drabužiais ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, šiais savo veiksmais A. G. pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 157,75 Eur vertės turtą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad tiek vagystės iš parduotuvės „Maxima“, tiek vagystės iš parduotuvės „Iki“ metu pagrobtų prekių vertė viršija 3, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad A. G. abiem atvejais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. G. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė du tyčinius, baigtus baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. iki BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra teistas net 14 kartų, teistumas neišnykęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai teismo vertinimu liudija apie pavojingą A. G. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka A. G. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už smulkias vagystes. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. G. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pragyvenimui lėšų iš esmės gaunantis vykdydamas vagystes. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. G. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokuroro pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu A. G. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (vagystė iš „MAXIMA“ parduotuvės) padarymą paskyrus 30 parų arešto bausmę, už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (vagystė iš „IKI“ parduotuvės) padarymą paskyrus 35 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę.

A. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 174,63 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 157,75 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinių pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinių ieškinių ir juose nurodytų žalos dydžių, planuoja padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami. Iš kaltinamojo A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 174,63 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 157,75 Eur dydžio turtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš „MAXIMA“ parduotuvės) ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš „IKI“ parduotuvės) numatytą nusikalstamą veiką paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. G. paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. G. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Uždarosios akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti. Iš A. G. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 174,63 Eur (Vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 63 ct), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 157,75 Eur (Vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.