Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas E. K. kaltės klausimas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda – administraciniu areštu, bei prašo ją pakeisti bauda arba viešaisiais darbais, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Vadovaujantis ATPK 30 str., nustatančio administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuostatomis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 128 str. 1 d. sankcija už šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, numato alternatyvias nuobaudas – baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas E. K. parinkdamas nuobaudos rūšį bei dydį atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., savo sprendimą motyvavo bei, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrė tinkamą nuobaudą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, E. K. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (6-11 b.l.), jam buvo paskirtos baudos, o už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti – arešto nuobaudos, savo dydžiu artimos šios nuobaudos vidurkiui, tačiau galima teigti, jog taisomojo poveikio šios nuobaudų rūšys E. K. neturėjo – iš pateiktų duomenų matyti, jog ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, taip pat neįvykdytos ir arešto nuobaudos, o KET pažeidimus apeliantas darė ir toliau. Taigi neabejotinai galima tvirtinti, kad skirtos nuobaudos E. K. taisomojo poveikio nedaro, tapatūs pažeidimai ir toliau buvo daromi. Pažymėtina ir tai, kad šio pažeidimo, už kurį E. K. paskirta nuobauda – administracinis areštas, padarymo metu apeliantas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (beje už analogišką pažeidimą), ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta ir tai, kad pažeidimą padarė būdamas teistas už nusikaltimo padarymą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Aplinkybė, jog asmuo būdamas baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ir toliau daro tokio paties pobūdžio pažeidimus (už tokio pobūdžio veiksmus jis baustas ir užsienyje, 17 b.l.), leidžia pagrįstai tvirtinti, jog jam skirtos administracinės nuobaudos – bauda bei administracinis areštas, kurio dydis buvo nustatytas artimas vidurkiui, prevencinių tikslų nepasiekė bei nagrinėjamu atveju nėra pakankamai efektyvios, kad pasiektų nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Todėl konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti duomenys apylinkės teismui ir leido padaryti išvadą apie išimtinių aplinkybių, numatytų ATPK 29 str. egzistavimą bei siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui, pirmosios instancijos teismas E. K. pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio trukmę nustatė lygią galimam šios nuobaudos maksimaliam dydžiui. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, įvertinant nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pagrindo tvirtinti nuobaudą esant per griežtą, nėra – ji atitinka tiek padarytą pažeidimą, tiek pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad jam, ATPK 20 str. numatytus, administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis nuobaudomis.

Skunde apeliantas išreiškė alternatyvų prašymą – pakeisti jam skirtą nuobaudą bauda (kaip nurodyta pirmiau tam nėra jokio pagrindo) arba viešaisiais darbais. Šioje dalyje pažymėtina, jog ATPK 21 str., įtvirtinančiame administracinių nuobaudų rūšis, viešųjų darbų nuobauda nėra numatyta, taigi jau vien šiuo pagrindu apelianto prašymas negalėtų būti tenkinamas. Visgi ATPK 338¹ str. nuostatos numato galimybę asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių bei paskirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, tačiau tai turi būti padaroma tuo pačiu nutarimu, kaip ir paskiriama nuobauda. Pažymėtina, jog teismas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Nagrinėjamu atveju sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas apylinkės teisme net nebuvo svarstomas, o visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje yra būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog E. K. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, o apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais skundžiamą nutarimą keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.