- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-31
- Bylos Nr.
- 2SA-114-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-14843-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- A. A. G.
- Kreditorius
- A. B.
- Skolininkas
- A. A. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal kreditorės A. B. pareiškimą skolininkui A. A. G. dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2009 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas kreditorės A. B. pareiškimas skolininkui A. A. G. dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka remiantis tarp skolininko ir kreditoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. sudaryta paskolos sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu patenkino kreditorės reikalavimus ir priteisė iš skolininko 17 264 Lt skolos, 1 657,44 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 23 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 142 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo procesiniai dokumentai įteikti 2009 m. gruodžio 13 d. skolininko sutuoktinei.
2010 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjo A. A. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-18503-67/2009, panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18503-67/2009, kreditorės reikalavimus atmesti bei priteisti iš kreditorės visas pinigines sumas, kurios buvo išskaičiuotos pagal priimtą teismo įsakymą. Pareiškėjas nurodė, kad neseniai, tik po to, kai jo pensija buvo areštuota, sužinojo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymo pagrindu antstolis iš jo gaunamos dalinės pensijos išskaičiuoja dalį lėšų kreditorės A. B. naudai. A. A. G. nurodė, jog apie minėtą bylą ir priimtą teismo įsakymą nieko nežinojo, nes kreditorės pareiškime ir teismo įsakyme nurodytu adresu tuo metu negyveno ir nebuvo informuotas apie vykusį teismo procesą, kadangi su savo žmona, kuri gautų procesinių dokumentų jam neperdavė, yra susipykęs nuo 2009 m. sausio ir gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, teismo įsakymu priteista suma yra nepagrįsta, nes jis jokių įsiskolinimų A. B. neturi. Pareiškėjo nuomone, procesas turi būti atnaujintas, kadangi, adresu, kuriuo buvo siųstas teismo įsakymas jis negyveno ir savo teisių konkrečiu atveju apginti negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-15803-67/2009. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad būtent 2010 m. birželio mėn. jam tapo žinoma apie 2009-11-30 teismo įsakymą nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. patvirtino, kad pasirašė byloje esančioje teismo pažymoje, kad 2009-12-13 priėmė A. A. G. skirtą kreditoriaus pareiškimą ir 2009-11-30 teismo įsakymą. Tačiau liudytoja negalėjo patvirtinti pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad 2009-12-13 priimtus A. A. G. skirtus procesinius dokumentus (kreditoriaus pareiškimą ir 2009-11-30 teismo įsakymą) pareiškėjui perdavė 2010 m. birželio mėn. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas žymiai anksčiau sužinojo ir turėjo sužinoti apie priimtą 2009-11-30 teismo įsakymą. Motyvavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2010 m. sausio mėn. D. G. ir A. A. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o prašyme dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurį pats asmeniškai pasirašė 2010-01-06, ką patvirtino teismo posėdžio metu, A. A. G. nurodė, kad 2008-09-24 sudarė paskolos sutartį su A. B. dėl 5000 eurų, kurią pripažįsta, kaip asmeninę prievolę. Į šią santuokos nutraukimo bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta kreditorė A. B. , kuri byloje 2010-02-01 pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, nurodydama, kad 2009-11-30 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš A. A. G. 17 264 Lt skolą, 1 675,44 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o teismo įsakymas jau yra perduotas vykdymui antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontorai, nurodė, kad ši prievolė yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Atsiliepimą pareiškėjas gavo. LITEKO duomenimis, 2010-02-03 teismo nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo sustabdyta, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apie ką buvo informuotas asmeniškai pareiškėjas. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui jau šiuo laikotarpiu buvo žinoma apie priimtą 2009-11-30 teismo įsakymą. Be to, iš byloje esančio antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros antstolio Gintauto Puodžiuko 2010-12-14 rašto Nr. 19-11163 „Dėl informacijos pateikimo“, pasirašyto antstolio padėjėjos G. M., matyti, kad skolininkas A. A. G. pats 2010-03-22 apsilankė antstolių kontoroje, kurioje buvo vykdomas 2009-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. L2-18503-67/2009 dėl 19 363,44 Lt skolos, penkių procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. G. išieškotojo A. B. naudai bei pateikė 2010-03-17 pažymą apie darbo užmokestį ir 2010-03-17 pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. 2 iš G. firmos „Diuf“. Kovo mėnesį pareiškėjas antstolio kontoroje lankėsi kelis kartus. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino šias minėtame rašte išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad buvo nuvykęs į antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontorą 2010 m. kovo mėnesį, norėdamas išsiaiškinti, kodėl areštuota jo sąskaita; antstolių kontoroje bendravo su padėjėja Giedre, kuri jam aiškino, kad yra vykdomas vykdomasis raštas dėl negrąžintos paskolos A. B. Taigi pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad jau 2010 m. kovo mėn. jam tapo žinoma apie skolos priteisimą A. B. naudai, jam taikomas priverstines skolos išieškojimo priemones, tuo pačiu pastarajam turėjo tapti žinoma ir apie aplinkybę, kurią jis nurodė proceso atnaujinimo pagrindu, todėl nuo šio momento skaičiuotina Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio nustatyto procesinio veiksmo atlikimo termino eiga. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas tik 2010-08-19, todėl trijų mėnesių terminą, numatytą Civilinio proceso kodekso 368 str. 1 d., pareiškėjas praleido. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pripažinus, jog 2010 m. kovo mėn. jam tapo žinoma apie priverstinį skolos A. B. išieškojimą, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad tuo metu nekreipė dėmesio į šį faktą, nes buvo blogos sveikatos iki pat liepos mėn., gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, tačiau negali paneigti Civilinio proceso kodekso 368 str. 1 d. nustatyto termino skaičiavimo eigos pradžios.
Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal bylos duomenis, sektų, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas minėtas terminas, yra ta, kad pareiškėjas serga įvairiomis ligomis, turi nustatytą neįgalumo lygį. Tačiau teismas sprendė, kad tai nesudaro pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti egzistavusios priežastys būtų buvusios tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per terminą, kuris buvo skirtas prašymui dėl proceso atnaujinimo termino paduoti, jis būtų buvęs nedarbingas, gydėsi ligoninėje ir pan. Kaip matyti, pareiškėjui epilepsija diagnozuota ir vaistai paskirti jau nuo 2009 m. balandžio mėn., taigi ši liga nustatyta pareiškėjui ne per terminą, kuris buvo skirtas prašymui dėl proceso atnaujinimo termino paduoti, taip pat peties operacija atlikta 2010 m. sausio mėn., t.y. ne per terminą, kuris buvo skirtas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė jokių kitų objektyvių aplinkybių egzistavusių įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas negali remtis vien pareiškėjo žodžiais apie jo blogą sveikatos būklę, jei byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus terminus (CPK 78 str., 178 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad yra praleistas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje numatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. žiemą pareiškėjas dalyvavo byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolių pagal 2008-09-24 paskolos sutartį, kovo mėn. kelis kartus lankėsi antstolių kontoroje, kurioje buvo vykdomas 2009-11-30 teismo įsakymas, aiškinosi kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, teikė antstoliui dokumentus, neprieštaravo, kai 2010 m. gegužės pradžioje iš skolininko sąskaitos buvo nurašytos lėšos išieškotojos naudai. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad pareiškėjui buvo žinomos teismo įsakymo priėmimo ir vykdymo aplinkybės ir jis iš esmės joms neprieštaravo iki to momento, kol A. B. nesikreipė į teismą su Actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų A. A. G. ir G. G. 2009-01-16 sudarytą žemės sklypo, esančio SB „Užuovėja“, Trakų r., dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo. Taigi pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai 2010 m. liepos mėn. ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su Actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų A. A. G. ir G. G. 2009-01-16 sudarytą žemės sklypo, esančio SB „Užuovėja“, Trakų r., dovanojimo sutartį negaliojančia, o tai leido teismui pagrįstai manyti, kad pareiškėjas galimai elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu siekia tik vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Teismas nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus terminą, ir nesant svarbių priežasčių jį atnaujinti, sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-18503-67/2009. Nurodo, kad apie teismo priimtą įsakymą nieko nežinojo, nes nurodytu kreditoriaus pareiškime ir teismo įsakyme adresu apeliantas tuo metu negyveno ir apie jokį teismo procesą informuotas nebuvo. Nuo 2009 metų sausio mėnesio, apeliantas susipykęs su žmona ir gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Teisme abu liudytojai, kuriems buvo įteikti procesiniai dokumentai patvirtino šias aplinkybes bei kad šie dokumentai apeliantui laiku įteiti nebuvo ir apie juos jis sužinojo tik 2010 metų birželio mėnesį. Apie minimą įsakymą apeliantas sužinojo ir su juo susipažino tik 2010 m. birželio 5 d. kai lankėsi pas sutuoktinę namuose ir ji apeliantui perdavė šį įsakymą. Apeliantas nurodo, kad nuo 2008 metų liepos mėnesio sunkiai serga, jam pasikartoja sąnarių skausmai su sąmonės netekimu vėliau perėję į epilepsijos priepolius. Dėl šios ligos jis buvo intensyviai gydytas iki pat 2009 metų gegužės pabaigos. Priepoliai pasikartoja ir nuo jų gydosi iki šiol. Gydymo išdavoje 2009 m. balandžio 16 d. apeliantui buvo nustatytas 2 neįgalumo lygis. Paskolos sutartis yra apsimestinė ir išgauta iš apelianto grasinant ir bauginant (prievartos būdu), pasinaudojant jo depresine būklę. Sutarties tikslas - užtikrinti kaip garantą, gaunamas lėšas iš trečiojo asmens. Apklausti liudytojai patvirtino, kad su žmona apeliantas buvo susipykęs, kad skyryboms dokumentus ji ruošė be apelianto žinios ir įtraukė A. B. kaip kreditorę pagal gautą iš antstolio ir advokatės informacija (pareiškimą ruošė advokatė). Taip pat patvirtino, kad skyrybų pareiškimą apeliantas pasirašė sirgdamas (po operacijos) ir jo neskaitęs. Todėl visos teismo išvados, kad apeliantas turėjo jau 2010 metų kovo mėnesį žinoti apie teismo įsakymą paremtos prielaidomis, prieštarauja pateiktiems įrodymams ir padarytos, neatsižvelgiant į buvusias faktines aplinkybes, apelianto sveikatos būklę ir gebėjimą realiai ginti savo pažeistas teises. Apeliantas nurodė, kad anksčiau epilepsija nėra sirgęs. Ligos pradžia sutapo su bylos terminu. Be to, liga komplikavosi su skausmais sąnariuose ir dėl to apeliantas turėjo net dvi operacijas su sekusiu reabilitaciniu laikotarpiu bei atitinkamu medikamentiniu gydymu. Teismas nevertino ir neįsigilino į apelianto pateiktus medicininius dokumentus. Tuo tarpu didele dalimi apelianto neįgalumas bei sveikatos būklė įtakojo jo ribotas galimybes aptariamuoju laikotarpiu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino atnaujinimui. Proceso atnaujinimo paskirtis ištaisyti anksčiau priimtų teismo sprendimų klaidas, kurias sąlygojo objektyvios aplinkybės. Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tačiau teismas netinkamai išaiškino ir taikė šias nuostatas, nes apeliantas nebuvo informuotas apie bylą ir joje nedalyvavo, t.y. jam nebuvo sudaryta galimybė gintis (bylinėtis). Priimant teismo įsakymą buvo netinkamai įvertinti įrodymai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nepateikti įrodymai, jog paskolos sutartyje nurodytą sumą apeliantas gavo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokias skolas pripažįsta tik esant tinkamiems įrodymams apie realiai išmokėtas (paskolintas) pinigines sumas. Proceso atnaujinimas šioje byloje yra aktualus ne tik apeliantui ginant savo pažeistą teisę, bet ir ištaisant nepagrįstą teismo sprendimą (įsakymą). Teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą bei apimtį, į apelianto finansinę padėtį bei galimybes ir iš jo priteisė nepagrįstai dideles advokato išlaidas 1 000 Lt.
Atsiliepimas
Kreditorė A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, skolininko atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš A. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą, taikymo. Sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalies, 78 straipsnio, 368 straipsnio nuostatas akivaizdu, jog atnaujinamojo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su subjektyviu prašymą paduodančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentu, tiek termino eigą, tiek ir asmens procesinę teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo ribojant objektyvia aplinkybe - nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigta prašoma atnaujinti byla, įsiteisėjimo turi būti nepraėję penkeri metai. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas nėra suėjęs, Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalis byloje netaikytina, todėl vertinant, ar pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreipėsi laiku, būtina atsakyti į klausimą, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą 2009 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymą.
Atsakovas tvirtina, kad apie civilinę bylą Nr. L2-18503-67/2009 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo priimtą 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymą nieko nežinojo iki 2010 m. birželio 5 d., nors įrodymų, patvirtinančių, kad būtent 2010 m. birželio mėn. jam tapo žinoma apie teismo įsakymą, taip ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis buvo pagrįstai konstatuota, kad A. A. G. apie priimtą 2009 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymą, o tuo labiau apie vykdomą išieškojimą, sužinojo žymiai anksčiau, t.y. vėliausiai 2010 m. kovo mėnesį, kai lankėsi antstolių kontoroje. Šį faktą jis patvirtino pats, o A. A. G. nurodomos aplinkybės, kad buvo blogos sveikatos iki pat liepos mėnesio gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, tačiau jokiu būdu negali paneigti Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo eigos pradžios. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju, nei skolininko sveikatos būklė, nei jo vartojami vaistai, nebuvo ir nėra tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdę ir atėmę galimybę skolininkui laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tuo labiau byla teisme buvo pradėta jau po visų A. A. G. sveikatos sutrikimų. Tą patvirtina paties skolininko pateikiamos ligos istorijos epikrizės.
Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje įtvirtintą įstatymo nustatytą teisinio reglamentavimo žinojimo ir tinkamo suvokimo prezumpciją, darytina išvada, jog vėliausiai 2010 m. kovo mėn. pareiškėjui tapo žinoma apie skolos priteisimą A. B. naudai, jam taikomas priverstines skolos išieškojimo priemones, tuo pačiu pastarajam tapo žinoma ir apie aplinkybę, kurią jis nurodė proceso atnaujinimo pagrindu, todėl nuo šio momento skaičiuotina Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio nustatyto procesinio veiksmo atlikimo termino eiga. Nors, kilus ginčui dėl termino skaičiavimo tvarkos, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto procesinio termino, negali būti vertinamas kaip reikšmingas, minėtos su pareiškėjo elgesiu susiję faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog procesinis terminas praleistas dėl pareiškėjo kaltės, nesant jokių objektyvių kliūčių, todėl atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jokių įsiskolinimų A. B. neturi, jog paskolos sutartis yra apsimestinė, išgauta prievartos būdu pasinaudojant jo depresine būkle, neva, visas sumas gavo A. B. sutuoktinis T. S. Šie argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašyta 2008 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartis Nr. 1, yra nenuginčyta ir galiojanti. Nuo 2010 m. sausio mėnesio Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2563-96/2010 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių, t.y. D. G. ir A. A. G., bendru sutikimu, kurioje A. B. buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu (b.l. 44-45). Pareiškėjai savo prašyme bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažino ir patvirtino, kad visos prievolės, kylančios iš 2008 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutarties Nr. 1, yra asmeninė A. A. G. prievolė. Nesutikdama su tuo, A. B. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą (b.l. 46) bei prašė, kad prievolė kylanti iš paskolos sutarties būtų pripažinta ne A. A. G. asmenine, o sutuoktinių solidariąja prievole. Pareiškėjams neįvykdžius teismo nurodymų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b.l. 47-48) nutarė jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu palikti nenagrinėtą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra užvesta dar viena civilinė byla Nr. 2-12720-96/2010 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. A. G. dėl santuokos nutraukimo (b.l. 49-52). Ieškovės ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartis buvo sudaryta ir nėra ginčijama. Šie dokumentai, pasirašyti paties A. A. G., akivaizdžiai patvirtina, kad jo argumentai dėl prievarta sudarytos paskolos sutarties yra nepagrįsti, jis nepateikė jokių duomenų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, grasinimų ar kitokios prievartos.
Apeliantas A. A. G. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad proceso atnaujinimo tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Nurodo, kad teismas jo neinformavo apie bylą, t.y. jam nebuvo suteikta teisė gintis. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, o priimtą korespondenciją pasitaikius pirmai galimybei, priėmę šeimos nariai privalėjo perduoti adresatui, t.y. A. A. G. (CPK 123 str. 5 d.), nepaisant to, kad jie gyvena atskirai. Taip pat skolininkas nurodė, kad priimant įsakymą net ir paviršutiniškai vertinant buvo netinkamai įvertinti įrodymai. Teismas neįvertino, kad nepateikti įrodymai, jog paskoloje nurodytą sumą jis gavo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentai, kad įstatymas numato paskolos gavėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų negavo arba gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje. Kartu įstatymas numato, jog aplinkybes, kad pinigai negauti arba jų gauta mažiau, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.), o ne davėjas. Šiuo konkrečiu atveju paskola buvo pasirašyta šalių, o paskolos gavėjas, t.y. A. A. G., pasirašydamas sutartyje, savo parašu patvirtino į paskolos sutarties 1 dalį įrašytą sąlygą, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 5000 eurų, o paskolos gavėjas įsipareigoja šiuos pinigus grąžinti. Pasirašydamas paskolos sutartį A. A. G. turėjo suprasti sutarties sudarymo teisines pasekmes. Tačiau šios aplinkybės byloje dėl proceso atnaujinimo nenarinėtinos.
Pareiškėjo atskirajį skundą atmetus visiškai, iš pareiškėjo kreditorės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, kreditorės advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštą atsiliepimą į atskirąjį skundą, darytina išvada, jog kreditorės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (400 Lt) yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai advokato patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi (Rekomendacijų 8.11 p.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kreditorės A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.