Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, Živilei Račkauskienei, dalyvaujant prokurorams Juozui Sykui, Irinai Valadkienei, gynėjoms advokatėms Vitai Litinskienei, Gražinai Mauručaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turtinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį,

A.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir A. G. , būdami valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

J. P. eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą - muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1 p. reikalavimą - vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą- atlikti per Klaipėdos krovinių postą ,,Geležinkelis“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.3 punkto reikalavimą vykdyti sustiprintą prekių klasifikavimo, kilmės bei prekių muitinio įvertinimo kontrolę muitinio įforminimo metu, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, rinkliavas, kitus mokesčius, užtikrinti prekių ženklų apsaugos priežiūrą Europos Bendrijos gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos standartų laikymąsi ir prašymų suteikti tarifinę kvotą priėmimą, 7.24 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.27 punkto reikalavimą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“, esančiame Klaipėda, Liepų g. 79b, pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdama atsakinga už 5,6 muitinio tikrinimo etapus, pareigūnui A. G., buvusiam atsakingam už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, 1 muitinio tikrinimo etape muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmus ir užregistravus bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui, pareigūnui K. G., dirbusiam 2 muitinio tikrinimo etape nurodžius muitinio tikrinimo būdą - imti prekės mėginį ir pareigūnui A. G., dirbusiam 3 muitinio tikrinimo etape, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatlikus pareigų, numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ nepareikalavus iš ūkio subjekto UAB ,,Interfita“ atstovo vienkartinio garantinio rašto. Ji, dirbdama 5 muitinio tikrinimo etape, paėmė prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams mėginį ir pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytą reikalavimą ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų, kurias turėjo atlikti dirbdama 6-muitinio tikrinimo etape, numatytų Taisyklių 49 punkte-patikrinti ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu- pareigūnas nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (pranešimas apie klaidas ir neatitikimus) (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui, dokumentų negrąžino į 4-ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad pareigūnas A. G. pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S Klaipėdos teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,Interfita“ paskaičiavus importo muito už 327162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,Interfita“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,Interfita“ mokestinės permokos įskaičius 7425,18 litus susidarė 319625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo J. P. neveikimo valstybė patyrė didelės - 319625,39 litų žalos.

A. G., eidamas Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigas, pažeisdamas 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą- muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1p. reikalavimą- vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą- atlikti per Klaipėdos krovinių postą ,,Geležinkelis“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.21 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.23 punkto reikalavimą- vykdyti kitais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“, esančiame Klaipėda, Liepų g. 79b, pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdamas atsakingas už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, dirbdamas 1 ir 3 muitinio tikrinimo etapuose muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmė ir užregistravo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui. Žinodamas, kad pareigūnas K. G., dirbantis 2 muitinio tikrinimo etape, nurodė muitinio tikrinimo būdą ,,229“ imti prekės mėginį, jis būdamas atsakingas už 3 muitinio tikrinimo etapą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ iš ūkio subjekto UAB ,,Interfita“ atstovo nepareikalavo vienkartinio garantinio rašto ir dokumentus perdavė į 5 muitinio tikrinimo etapą, kur pareigūnė vyresnioji inspektorė J. P. paėmė prekės mėginį ir dirbdama 6-e muitinio tikrinimo etape dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 49 punkte- nepatikrino ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokomai muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu negrąžino dokumentų A. G. į 4ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad jis pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, o BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą, užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S Klaipėdos teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,Interfita“ paskaičiavus importo muito už 327162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,Interfita“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,Interfita“ mokestinės permokos įskaičius 7425,18 litus susidarė 319625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo A. G. neveikimo valstybė patyrė didelės - 319625,39 litų žalos.

J. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną dirbo penktame ir šeštame etapuose, paėmė mėginį, ką pažymėjo darbo eigoje (užpildė grafą), patikrino visus veiksmus, kad visi reikiami veiksmai buvo atlikti, atsispindi deklaracijoje. Patikrinus dokumentus, rezultatas buvo atitinka. Pareigūnas, patikrinęs mokesčius, deda savo antspaudą, datą, jeigu imama papildoma garantija, jos numeris įrašomas. Mokesčiai šiuo atveju buvo sutikrinti, jai nekilo abejonių, kad kažkas gali būti praleista, nes visi dokumentai buvo su antspaudais, A. G. sutikrinti. Šešto etapo darbuotojas neprivalo tikrinti kitų pareigūnų darbo, tik fiziškai sužiūrėti dokumentus ir paimti mėginį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Nurodė, kad darbus paskirsto rizikos valdytojas. Nepamena tiksliai, kas dar dalyvavo imant mėginį, atrodo, kad UAB „Baltlanta“ direktorius. Mėginio ėmimas yra fizinė procedūra, gavęs mėginį suformuoji paketą, paruoši jį vežti į centrinę muitinę. Šeštame etape dirbantis asmuo, gali užgesinti raudoną kanalą, tiksliai nepamena, bet galėjo ir ji užgesinti raudoną kanalą. Už visą procesą atsakingas rizikos valdytojas. Parodė, kad A. G. sutikrino mokesčius, užpilde B langelį, kad viskas atitinka, jis buvo atsakingas už mokesčių paskaičiavimą, o ji tik fiziškai patikrino, ar viskas tinkamai užpildyta. Kai imamas mėginys, ne visada imama ir garantija. Raudonas kanalas rodė, kad būtina paimti mėginį, bet ne visada tai yra susiję su mokesčiais. Šiuo atveju deklaracijoje buvo sužymėti nuliniai tarifai, tai yra, garantinio rašto neturėjo būti. Nurodė, jog garantija turėjo pasirūpinti A. G., jis privalėjo numatyti ir tai, jog gali keistis prekės kodas. Jeigu dega raudonas kanalas, būtina žiūrėti mokesčius trečiame etape dirbančiam inspektoriui. Jeigu sistema meta riziką, inspektorius sprendžia dėl garantijos paėmimo. Šiuo atveju, buvo įsitikinusi, jog tai jau išspręsta, be to, visą eigą elektroninėje sistemoje mato pamainos viršininkas, kuris pasirašo po mėginio paėmimo ir visų dokumentų sutvarkymo. Laiko, kad savo darbą atliko tinkamai, neprivalėjo tikrinti A. G. darbo, tik privalėjo fiziškai sužiūrėti deklaracijas, ar viskas užpildyta ir paimti mėginį, ką ir padarė.

A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio rytą pamainos viršininkas K. G. suskirstė inspektorius į etapus. Jis buvo paskirtas dirbti pirmame, trečiame ir ketvirtame etapuose, antrame liko dirbti pats K. G., o penktame ir šeštame J. P.. Dokumentus į kabinetą atnešė M. D., padėjo juos ant palangės, vėliau jis paėmė juos tvarkyti. Patikrino, ar baigtas tranzitas – tranzitinė deklaracija buvo baigta, sutikrino dokumentus, didelių pažeidimų nenustačius, prijungė į sistemą, kurioje pamatė raudoną kanalą. Su dokumentais nuėjo pas rizikos valdytoją, kuris tokiais atvejais turi nurodyti tikrinimo būdus, buvo nurodyta patikrinti deklaraciją -111 ir patikrinti kitus dokumentus - 115. Sutikrino ir kitoje deklaracijos pusėje surašė, kad atitinka, uždėjo antspaudą ir parašą, dokumentus perdavė rizikos valdytojui ir jų nebegavo. Šiuo atveju buvo nulinis tarifas, mokesčiais nebuvo mokami, todėl ant B langelio nededamas antspaudas, nes nėra ko tikrinti. Prievolė atsiranda penktame etape, kai imamas mėginys. Kol mėginys nepaimtas, niekaip ir mokesčių nenustatysi. Nurodė, kad jeigu rizikos valdytojas po mėginio paėmimo būtų jam grąžinęs dokumentus, būtų paskaičiavęs mokesčius ir garantijos dydį ir dokumentus perdavęs į 5 barą, bet negrąžino. Be to, popieriniame deklaracijos variante nebuvo atžymos, kad paimtas mėginys. Jis laiko, kad atliko visus jam pavestus darbus, viską, kas priklauso inspektoriui, dirbančiam jam priskirtuose etapuose, aplaidžiai šiuo atveju pasielgė K. G. ir J. P., nes jie paleido krovinį. K. G. minėjo, jog bus imamas mėginys, tokiais atvejais visi žino, jog imant mėginį, 90 procentų tikimybė, jog bus būtina imti ir garantiją. Ne jo pareiga, buvo prašyti pateikti garantiją, nes garantinis raštas atsiranda, kai imamas mėginys. Nurodė, jog tai ar prekės kodas pasikeis, nustatoma tik laboratorijoje, o dokumentuose prekės kodas visur vienodas, todėl neįtarė, kad kodai gali keistis, ne jo pareiga tai įvertinti. Viską patikrinti yra rizikos valdytojo pareiga. J. P. imdama mėginį, matydama kad nėra garantijos, galėjo dėti kryžiuką, jog skubus, ir atsakymas būtų atėjęs per 3 dienas. Nurodė, jog garantija yra imama penktame etape, o tada grąžinama jam paskaičiuoti, po paskaičiavimo jis perduoda garantiją į šeštą etapą, apie tai įrašoma deklaracijoje. Raudonas kanalas rodo, jog reikia paimti mėginį, o ne tai, jog keisis prekės kodas.

Liudytoja K. J. parodė, kad dirba UAB „Baltlanta“ muitinės tarpininko atstove apie 10 metų, kaltinamuosius pažįsta tiek, kiek teko bendrauti darbiniais reikalais. Sutartį su UAB „Interfita“ uždeklaruojant jų prekes galėjo pasirašyti ji, skyriaus viršininkas arba direktorius, nepamena, kas ją surašė ir pasirašė. Nurodė, kad tokios muitinės procedūros forminimas, kai PVM sumokamas kitoje valstybėje (šiuo atveju Kanadoje), pasitaiko labai retai. Suvedus kartu su deklaracijų pateikiamuose dokumentuose esančius duomenis, mokesčius paskaičiuoja kompiuterinė sistema. Šiuo atveju prekės kodas buvo nustatytas visuose dokumentuose, visi dokumentai buvo tinkamai užpildyti ir pateikti, nekilo abejonių, jog kažkas galėtų būti negerai, kadangi esant netikslumams ar trūkstant duomenų, sistema reikalauja juos pateikti. Muitinei pateikė elektroninę deklaracijos formą, popierinę formą pasiėmė sandėlio atstovas. Dėl prekės mėginio paėmimo sprendžia muitinė, tai nėra jų kompetencijoje. Kiek pamena, kontrakte buvo nurodyti prekės išvežimo terminai, kokį kiekį prekių galima įvežti, UAB „Interfita“ leidžiamo kiekio neviršijo ir termino nepraleido. Parodė, jog visada reikalauja, kad būtų nurodomas prekių kodas, savo iniciatyva neturi teisės keisti kodo, tai gali padaryti tik gavus kodo pasikeitimo faktą patvirtinančius dokumentus. Po deklaracijų išsiuntimo, visų muitinės procedūrų dokumentai yra perduodami tiesiogiai į buhalteriją.

Parodė, jog ant protokolo pasirašo po deklaracijų įforminimo, apie tai, kad reikia pasirašyti, praneša pareigūnas. Šiuo atveju pasirašyti ėjo pas J. P.. Jeigu kas nors yra negerai, apie tai yra informuojami muitinės pareigūnų, nes jie tikrina dokumentus ir pildo deklaracijas. J. P. sakė, kad sistemoje rodomas raudonas atsargumo kanalas, niekuo daugiau nesidomėjo, nes nesuprato, kad kas nors būtų blogai. Nurodė, kad krovinį išleidžia sandėlio vedėjas.

Liudytojas A. P. parodė, jog dirba antstolio padėjėju, kontoroje iš Vilniaus teritorinės muitinės buvo gautas sprendimas dėl 327 050,57 litų skolos išieškojimo iš UAB „Interfita“, kuris priimtas vykdymui ir 2009-07-30 užvesta vykdomoji byla, išsiųstas raginimas susimokėti skolą. Skola nebuvo geruoju sumokėta, todėl prasidėjo priverstinio išieškojimo procedūra, buvo areštuotos banko sąskaitos, pradėjus tikrinti, ar įmonė neturi turto, paaiškėjo, kad ji parduoda A. A., kurio rasti nepavyko, šiai dienai įmonė veiklos realiai nevykdo. Įmonė taip pat nurodė, jog turi nemažą skolininkų sąrašą, tačiau sutarčių nepateikė, nežino, ar yra nors dalį skolų prisiteisusi. Iki jo įmonės akcininkais buvo A. D. ir Č. Č.. Vėliau 2010-01-05 buvo pateiktas dar vienas sprendimas dėl 98 141 Lt skolos išieškojimo. Parodė, kad už 2008 metus nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso įmonė turi už 206 941 Lt, dėl kitų metų balansų, duomenų neturi.

Liudytojas K. G. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyriausiuoju inspektoriumi, su kaltinamaisiais palaiko darbinius santykius. 2009 metais ėjo pamainos viršininko pareigas krovinių poste „Geležinkelis“. Įvykio dieną buvo atvežtas krovinys – papildai gyvūnų pašarams. Tai buvo procedūra, kai prekės gavėjas sumoka muitų ir akcizų mokesčius Lietuvoje, o galutinis vartotojas, šiuo atveju bulgarai, PVM moka savo šalyje. Tokių prekių forminimas yra suskaidytas į kelis etapus. Pirmiausia, dirbo A. G. – priėmė krovinio dokumentus, sutikrino popieriniame variante esančius duomenis su kompiuteriniu variantu, nustatė, kad duomenys atitinka. Sistema „Asycuda“ pasiūlė paimti prekių mėginį. Tokie mėginiai imami dėl statistikos, dėl tikslesnio prekės įvardijimo. Tuomet jis pats paėmė dokumentus, jie visi buvo idealiai sutvarkyti, krovinys atgabentas ne iš rizikos šalies, iš Kanados, dokumentai išduoti Kanados maisto kontrolės su kodu, visa prekė su kodu, visuose dokumentuose atžymėta, kad prekė tinkama, kad yra būtent tokia. Prie dokumentų buvo ir veterinarinis sertifikatas, išduotas Kanadoje. Sistema nerodė, jog UAB „Interfita“ yra nemoki, padariusi kokių nors nusižengimų, rodė, kad vykdo veiklą per muitinę ir nėra buvę jokių problemų. Nors dokumentai jokių įtarimų nesukėlė, tačiau priėmė sistemos išmestus rizikos parodymus. Nežino, kodėl buvo darytas tik vienas mėginys. Kadangi prekės vežimo laikas buvo ilgas, galėjo būti, jog dokumentai pakeisti plaukiant per jūrą. Dėl to, ar paimti papildomą garantiją, sprendžia žmogus, tikrinantis mokesčius, šiuo atveju A. G.. Jeigu garantija paimama, apie tai pažymima deklaracijos B langelyje, nurodomas garantijos numeris, be to, išduodamas draudimo kompanijos lapas, kuris pridedamas prie visų prekės dokumentų. Garantija imama tada, kai prekė yra klasifikuojama, o šalia yra kita prekė su muitiniu tarifu, tokios prekės šalia nebuvo, todėl ir tarifas negalėjo būti sugalvotas. Parodė, kad po dokumentų suforminimo, darbą perėmė J. P., paėmė prekės mėginį, kurį jis pas nunešė į laboratoriją, perėmė visus dokumentus iš A. G., įsitikino ar kitoje deklaracijos pusėje pažymėtas mokestinis langelis, kad užpildyti visi reikalingi duomenys, visų dokumentų, mokesčių papildomas patikrinimas į J. P. pareigas neįeina. Įsitikinus, kad visi veiksmai yra atlikti, kuriuos reikėjo atlikti, dedamas parašas, spaudas ir dokumentai grąžinami ūkio subjektui. Negali pasakyti, kas pateikė muitinei dokumentus, nes neprisimena, dokumentaciją tvarkė UAB „Baltlanta“. Dokumentus pateikti ir juos atsiimti gali tik tam tikri asmenys, kurie turi įgaliojimus, tokius asmenis nurodo ūkio subjektai. Dokumentų grąžinimo ūkio subjektui procedūra nėra forminama.

Liudytoja V. G., dirbanti Klaipėdos teritorinėje muitinėje tarifų ir muitinio skyriaus vyriausiąja inspektore, parodė, kad paėmus UAB „Interfitus“ įvežamos prekės mėginius, nustatyta, kad deklaruotas kitas prekės kodas, todėl buvo priskaičiuota mokestinė nepriemoka, kuri nebuvo padengta garantija. A. G. ir J. P. privalėjo šiuo atveju paimti garantiją, vadovaudamiesi įsakymais, kuriuos vykdo, taip pat reglamentais. Sistema nurodė imti mėginį, muitininkas negali to nevykdyti. Prekės atvežtos su kodu 23099020, t.y. kukurūzų krakmolo gamybos liekanos, visų prekių kodai išdėstyti 2008-09-19 Europos komisijos reglamente Nr. 1031. Parodė, kad muitininkas neturi galimybės nuspręsti, ar po mėginio ištyrimo mokesčiai didės, mažės ar liks tokie pat, visi trys variantai įmanomi, tačiau suveikusi rizika – imti mėginį, neapsprendžia garantijos paėmimo. Nežino, kuris muitininkas turėjo paimti garantiją. Po mėginio paėmimo, prekė poste nesulaikoma, o paėmus garantiją, paleidžiama į apyvartą. Garantija gali būti neimama tik tokiu atveju, jeigu pareigūnas yra visiškai įsitikinęs, kad kodas nepasikeis arba, jeigu visose pozicijose nurodytas muito tarifas yra toks pat. Dėl garantijos paėmimo pareigūnas tariasi su pamainos viršininku ir jie kartu priima sprendimus. Surašė tarnybinį pranešimą, jog paimtas prekės mėginys, tačiau nepaimta papildoma garantija, pavardžių jame nenurodė, nes nežinojo tiksliai, kuris tai turėjo padaryti. Kad garantija nepaimta, buvo pastebėta dar prieš atiduodant mėginį į laboratoriją, apie tai nedelsiant informuotas postas, kiek girdėjo iš kalbų, J. P. tada bandė paimti garantiją atbuline data. Veterinarijos sertifikate matė, kad žodžiais užrašyta „pieno produktai“, o kodas nurodytas kukurūzų, inspektoriai tai pamatę neturėjo gilintis, o privalėjo paimti prekės mėginį ir garantiją. Nurodė, kad muitinėje dirba 21 metus, garantijos imamos beveik 99 procentais atvejų, kai garantija nepaimama, atvejai nėra dažni.

Liudytojas A. L., įvykio metu laikinai dirbęs Klaipėdos krovinių posto „Geležinkelio“ padalinio posto viršininko pareigose, parodė, kad kaltinamieji buvo jo pavaldiniai. K. G. tuo metu buvo pamainos viršininkas ir rizikos valdytojas, kuris apsprendė visą atliekamų procedūrų eigą, paskiria inspektorius į etapus. Būtent pamainos viršininkas sprendžia, ką daryti, jeigu sistemoje užsidega raudonas kanalas. Prekių išleidimas, deklaracijų sutikrinimas yra rizikos valdytojo darbas, jis perveda sistemą iš raudono kanalo į žalią, duoda leidimą užbaigti procedūrą, rizikos valdytojas dirba antrame etape. Pamainos viršininkas pasirašo ir mėginio ėmimo protokole. Raudonas kanalas matomas jau pirmame etape, viską kompiuteryje mato ir pamainos viršininkas, inspektoriai be jo žinios nieko negali daryti, visi veiksmai privalo būti derinami. Parodė, kad jis dirbo posto viršininku savo kabinete, todėl nematė, kas vyksta, tiesiogiai procedūrose nedalyvavo. Per pamainą atliekama iki 120 deklaracijų, todėl kiekvienos nesužiūri posto viršininkas. Jis atlikdavo administracinį darbą, o kanalų pervedimus kontroliuodavo rizikos valdytojas. Jo nuomone, dėl šio įvykio yra kaltas rizikos valdytojas, nors tiesiogiai garantiją privalo paimti inspektorius, tačiau viską kontroliuoja rizikos valdytojas. Nurodė, kad automatiškai sistema nepersiveda iš raudonos į žalią. Patikrinti inspektorių darbą privalo rizikos valdytojas, nei J. P., nei A. G. be rizikos valdytojo žinios, prekių neišleidžia.

Iš 2010-02-18 pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo matyti, kad iš J. Š. (dabar P.) buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (1 t., b.l. 10).

Iš 2010-02-21 J. Š. (dabar P.) rašto dėl tarnybinio patikrinimo išvadų matyti, kad ji nesutinka su pateiktomis tarnybinio patikrinimo išvadomis, nurodo, kad įvykio dieną buvo paskirta dirbti 5, 6 muitinio patikrinimo etapuose, todėl būdama atsakinga už prekių fizinį tikrinimą, negalėjo priimti, tikrinti ar įforminti mokestinių dokumentų ar garantijų, ji paėmė prekių mėginį, įformino mėginio protokolą, prekių mėginio siuntimo į muitinės laboratoriją dokumentus (1 t., b.l. 11).

Iš 2010-02-18 pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo matyti, kad iš A. G. buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (1 t., b.l. 13).

Iš 2010-02-21 A. G. rašto dėl tarnybinio patikrinimo išvadų matyti, kad jis nesutinka su pateiktomis tarnybinio patikrinimo išvadomis, nurodo, kad 2009-03-20 BAD dokumento įforminimą atliko laikantis Darbo organizavimo taisyklių (1 t., b.l. 14).

Iš 2009-05-20 Klaipėdos teritorinės muitinės UAB „Interfita“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9LM190 matyti, kad buvo nuspręsta pakeisti bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. 9LR60400145 deklaruotos prekės TARIC kodą iš 2309 90 20 00 į kodą 239 90 70 00, atitinkamai perskaičiuojant mokesčius ir įregistravo UAB „Interfit“ mokestinę nepriemoką – 425 311,00 Lt (1 t., b.l. 20-21).

Iš 2009-10-15 Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sprendimo matyti, kad UAB „Interfit“ skundas dėl 2009-05-24 Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9LM190 atmestas, o priimta ataskaita patvirtinta (1 t., b.l. 23-24).

Iš 2010-01-06 antstolio G. B. pažymos matyti, kad užvesta vykdomoji byla dėl 327 050,57 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Interfita“ (1 t., b.l. 26).

Iš 2010-01-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ Nr. 10000141667 matyti, kad buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką 98 149 Lt iš UAB „Interfita“ turto (1 t., b.l. 28).

Iš 2009-04-29 tyrimo protokolo Nr. 9T-0882 matyti, kad muitinės laboratorija pagal užsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės užsakymą ištyrusi mėginį ,,produktai gyvūnų pašarams“ pateiktą pagal 2009-03-20 BAD Nr. 9LR60400145 mėginio ėmimo protokolą nustatė, kad tyrimui pateikti milteliai gyvūnų pašarams - tai daug pieno produktų turintis produktas, klasifikuojamas TARIC kodu 2309 90 70 00 (1 t., b.l. 45).

Iš 2011-01-28 Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr. (LM02)-20/14-2183 matyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdyta ir tarnybinio patikrinimo medžiaga 2010-02-23 perduota Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui procesiniams sprendimams priimti (1 t., b.l. 77).

Iš 2010-03-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos TM Bendrųjų reikalų skyriaus archyvas pateikė 2009-03-20 deklaracijos Nr. 9LR60400145 su lydimaisiais dokumentais originalus (1 t., b.l. 88-115).

Iš 2011-07-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti dokumentai (1 t., b.l. 116-117).

Iš 2009-07-28 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 10000129961 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo matyti, kad pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190272S iš UAB ,,Interfita“ 2009-07-01,57 buvo išieškota 111,43 litai, tokiu būdu liko 327 199,57 litų muito mokestinė nepriemoka, kurios išieškojimas nukreiptas į UAB ,,Interfita“ turtą (1 t. b.l. 124-125).

Iš 2009-11-02 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu Nr. 10000136472 dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto pakeitimo matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2009-10-19 sprendimu Nr. 10000135303 įskaitė 7425,18 litų sumą iš UAB ,,Interfita“ mokestinės permokos, nustatytos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriuje, todėl kesitina UAB ,,Interfita“ išieškoma suma į 319 625,39 Lt (1 t. b.l. 127-128).

Iš antstolio G. B. pažymos apie vykdomosios bylos eigą matyti, kad pagal 2009-07-28 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo UAB ,,Interfita“ turto nustatyta, kad skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, lėšų kredito institucijose, kito skolininko turto nerasta. 2009-11-26 sudaryta vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią vieninteliu akcininku ir direktoriumi tapo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 132).

Iš 2002-06-28 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 228K matyti, kad J. Š. (dabar P.) paskirta į muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigas (2 t., b.l. 72).

Iš 2004-06-28 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. RŽ22-348K matyti, kad J. Š. (dabar P.), posto vyresnioji inspektorė, paskirta atlikti savo pareigas Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ (2 t., b.l. 78).

Iš 2002-06-28 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 228K matyti, kad A. G. paskirtas į muitinės posto inspektoriaus pareigas (2 t., b.l. 127).

Motyvuojamoji dalis

LR baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta LR baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje požymis, todėl kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo LR baudžiamojo kodekso 230 straipsnio prasme. Nustatant, ar asmuo yra LR baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo.

Pagal LR baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Iš byloje esančių 2002-06-28 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymų Nr. 228K (2 t., b.l. 72, 127) nustatyta, kad J. Š. (dabar P.) paskirta dirbti posto vyresniąja inspektore, o A. G. – posto inspektoriumi, iš Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto „Geležinkelis“ vyresniojo inspektoriaus ir inspektoriaus pareigybių aprašymų nustatyta, jog asmenys, einantys nurodytas pareigas, yra statutiniai valstybės tarnautojai. Darytina išvada, kad abu kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo valstybės tarnautojai, todėl yra tinkami subjektai, trauktini atsakomybėn pagal LR baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

Savo pareigų neatlikimas LR baudžiamojo kodekso 229 straipsnio prasme yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t.y. neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10/2008).

Nors kaltinamieji J. P. ir A. G. savo kaltės nepripažįsta, tačiau nei vienas neneigia, jog nepareikalavo iš ūkio subjekto UAB „Interfita“ atstovo vienkartinio garantinio rašto. Jie abu pripažino ir tai, jog matė raudoną rizikos kanalą sistemoje, suprato, jog tai liudija apie tikėtinai atsirasiančią mokestinę prievolę valstybei, tačiau šią aplinkybę ignoravo , dėl ko nepaėmus užstato prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą.

Tuo tarpu kaltinamasis A. G. parodė, jog klausimas dėl to, ar reikalinga imti garantija sprendžiamas 5 etape, kuomet paimamas mėginys, nes tik paėmus mėginį, galima nustatyti, ar prekės kodas keisis, apskaičiuoti mokesčius. Nei rizikos valdytojui K. G., nei J. P., dirbusiai 5 etape, negrąžinus dokumentų mokesčių perskaičiavimui ir garantijos paėmimui, jis suprato, kad to daryti nereikia. Tokius prieštaringus kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybines pozicijas, bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos akivaizdžiai paneigia byloje surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai.

2008-04-21 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų „Darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių“, pakeistų 2008-06-18 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-212 (toliau – Taisyklės), 38¹.6. punkte nustatyta, kad inspektorius, tikrinantis deklaracijas 3-iame muitinio tikrinimo etape, įsitikina, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti, 41 punkte nustatyta, jog inspektorius, tikrinantis deklaracijas 4-ame muitinio tikrinimo etape, išrašo pranešimus mokesčiams sumokėti, priima ir tikrina mokesčių mokėjimo dokumentus, t.y. nurodytos teisės aktų nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad A. G., atlikęs 1, 3, ir 4 muitinio tikrinimo etapų funkcijas, buvo atsakingas už mokestinių dokumentų sutikrinimą bei garantijos paėmimą, jo pozicija, kad dokumentus perdavė rizikos valdytojui ir atgal iš jo negavo, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai ir atsakingai vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taisyklių 49 punkte inspektoriui, tikrinančiam deklaracijas 6-ame muitinio tikrinimo etape, numatyta pareiga patikrinti, ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, nors J. P. laikosi pozicijos, kad toks tikrinimas yra tik fizinis, t.y. ji privalėjo tik peržiūrėti, ar visi deklaracijų ir kitų dokumentų punktai užpildyti, tačiau 6-ame etape dirbantis inspektorius, vadovaujantis Taisyklių 50.1. punktu, privalo perduoti dokumentus į 4-ąjį muitinio tikrinimo etapą, jei mokesčiai, kurie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, yra dar nesumokėti. Kad tokių veiksmų J. P. neatliko, ji pati neneigia, nors matė, kad sistemoje dega raudonas rizikos kanalas, tačiau negrąžino dokumentų A. G. mokesčių perskaičiavimui bei garantijos paėmimui, o , kaip pati pripažino teisiamojo posėdžio metu, paėmė mėginį ir iš raudono kanalo perjungė į žalią.

Nors 2007-12-19 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintos rizikos valdymo muitinės poste taisyklės numato (toliau – Rizikos valdymo taisyklės), jog už rizikos valdymą muitinės poste atsakingas pareigūnas – rizikos valdytojas, kuris kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę ir priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų su prekėmis, toks pareigūnas pagal Taisyklių nuostatas yra pareigūnas, dirbantis 2-ame muitinio tikrinimo etape, nagrinėjamu atveju tai buvo K. G., tačiau Rizikos valdymo taisyklių 10 punktas nustato pareigas ir kitiems muitinės poste dirbantiems pareigūnams – atlikdami savo pareigas vertina riziką pagal savo kompetenciją ir informuoja rizikos valdytoją apie savo pastebėjimus ir siūlymus. Teismas sprendžia, kad inspektorių rizikos vertinimo kompetencijos ribas nustato jau aukščiau išanalizuotų Taisyklių nuostatos. Iš ko darytina išvada, jog tiek J. P., tiek A. G. turėjo pareigą atsakingai įvertinti sistemoje degančio raudono kanalo rodomą riziką ir vadovaujantis 2008-12-31 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų 4 punktu, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, paimti garantiją. Ta aplinkybė , kad ir K. G., galimai netinkamai atliko savo pareigas, šiuo nuosprendžiu nebeaptarinėjama.

Liudytoja V. G. taip pat parodė, kad A. G. ir J. P. privalėjo šiuo atveju paimti garantiją, vadovaudamiesi įsakymais, kuriuos vykdo, taip pat reglamentais. Liudytojos parodymai, kad pareigūnai negali iš anksto numatyti, ar prekės kodas keisis, ko pasekoje mokesčiai didės, mažės arba liks tokie pat, tik patvirtina, kad rizika mokesčiams didėti yra, o tai reiškia, jog atsakingai, neaplaidžiai ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis dirbantys pareigūnai tokiu atveju privalo paimti garantiją. Be to, tiek liudytoja V. G., tiek liudytojas V. L. nurodė, jog garantija yra paimama 99 proc. atvejų, garantiją privalo paimti inspektoriai, tikrinantys dokumentus. Šiuo atveju sistemoje degė raudonas rizikos kanalas, t.y. abu kaltinamieji matė, jog rizika, kad ištyrus prekės mėginį keisis mokesčiai, yra akivaizdi, todėl, teismo nuomone, privalėjo paimti garantiją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai valstybės tarnautojas nesuvokia, kad nevykdo teisės aktų reikalavimų – neveikia, kai privalo atitinkamoje situacijoje veikti, arba darydamas kažkokį veiksmą nesuvokia, kad nesilaiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko jį atlieka netinkamai, nenumato, kad dėl to kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal savo pareigas ir asmeninę kvalifikaciją turi suvokti savo poelgio neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei numatyti neigiamų padarinių kilimą ir jų išvengti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra neginčytinai įrodyta, kad J. P. ir A. G. netinkamai atliko savo pareigas, t.y. aplaidžiai, nekokybiškai, neatsakingai vykdė teisės aktais jiems nustatytas pareigas, nesuvokdami, jog tokių veiksmų pasekoje gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors galėjo ir privalėjo tokius padarinius numatyti ir jų išvengti. Įvertinus abiejų kaltinamųjų asmenybes, išsilavinimą, darbo stažą muitinėje sistemoje, spręstina, kad jie abu buvo pakankamai kompetetingi ne tik numatyti padarinius, bet ir suvokti bei įvertinti tokio aplaidaus neveikimo padarinių dydį. Konstatuotina, kad J. P. ir A. G. veiksmuose nustatyta neatsargi kaltės forma, pasireiškusi nusikalstamu nerūpestingumu.

Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala yra būtinas Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Įvertinus kiekvienos atskiros bylos aplinkybes, didele žala gali būti pripažinta ir mažesnė turtinė žala (2011 m. gegužės 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011, 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004).

Byloje nustatyta, kad 2009-05-20 Klaipėdos teritorinės muitinės UAB „Interfita“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9LM190 pagrindu buvo nuspręsta pakeisti bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. 9LR60400145 deklaruotos prekės TARIC kodą iš 2309 90 20 00 į kodą 239 90 70 00, atitinkamai perskaičiuojant mokesčius ir įregistruota UAB „Interfita“ mokestinė nepriemoka – 425 311,00 Lt (1 t., b.l. 20-21). Iš byloje esančių 2009-07-28 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 10000129961 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (1 t., b.l. 124-125) ir 2009-11-02 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 10000136472 „Dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto pakeitimo“ (1 t., b.l. 127-128) nustatyta, kad UAB „Interfita“ skolinga valstybei 319 625, 39 Lt dydžio muito mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nepateikus garantijos, laiduojančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą. Sprendimas pateiktas ir priimtas priverstiniam vykdymui antstolio G. B. kontoroje, pradėta vykdomoji byla, kurios eigoje nustatyta, kad UAB „Interfita“ neturi jokio ilgalaikio, trumpalaikio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kasoje bei banko sąskaitose, vertybinių popierių t.y. įmonės yra nemoki ir nėra galimybės išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką (1 t., b.l. 156-157). Visos įmonės akcijos perleistos A. A. (1 t., b.l. 158), kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra fiktyvus įmonės akcininkas, realiai niekada įmonei nevadovavo ir nieko apie jos padėtį nežino (2 t., b.l. 34-35). Konstatuotina, kad visi surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „Interfita“ nesumokėjus valstybei 319 625,39 Lt muito mokesčio, jai padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala, kuri viršija 250 MGL, todėl Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio prasme pripažintina didele.

Atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padarinių (šiuo atveju didelės žalos valstybei) yra priežastinis ryšys. Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą (2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45/2009).

Kaip jau nustatyta, valstybei yra padaryta 319 625,39 Lt dydžio turtinė žala, kuri atsirado, nes į laisvą apyvartą buvo išleistos prekės, už kurias nesumokėti muito mokesčiai bei nepaimta atitinkama garantija. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji J. P. ir A. G. privalėjo paimti garantiją iš UAB „Interfita“ atstovo, tačiau dėl neatsargumo, aplaidaus neveikimo to nepadarė, ko pasekoje valstybė patyrė 319 625,39 Lt dydžio žalą. Konstatuotina, jog tarp J. P. ir A. G. nusikalstamų veiksmų – garantijos nepaėmimo, ir atsiradusių padarinių – 319 625,39 Lt dydžio žalos valstybei, yra priežastinis ryšys.

Visapusiškai įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyti visi kaltinime nurodytos J. P. ir A. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje sudėties požymiai, todėl jie trauktini baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamųjų J. P. ir A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio redakcija, kuri 2011-06-21 LR baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1472 pakeista nuo 2011-07-05. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios normos sankcijoje numatyta bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, kuriose nurodoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tuo remiantis, teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią teisės normą.

Kaltinamoji J. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji dirba, tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, savo kaltės nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už įvykdytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį skiriant bausmę - baudą.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, savo kaltės nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už įvykdytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį skiriant bausmę - baudą.

Bausmės dydžius apsprendžia kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme, kitos aukščiau aptartos aplinkybės.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2010-03-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimti 2009-03-20 deklaracijos Nr. 9LR60400145 su lydinčiais dokumentais originalai, esantys 1 t., b.l. 88-115, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

J.P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir paskirti jai bausmę – 28 MGL, t.y. 3640 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A.G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir paskirti jam bausmę – 28 MGL t.y. 3640 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. P. ir A. G., kad jie privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2010-03-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtus 2009-03-20 deklaracijos Nr. 9LR60400145 su lydinčiais dokumentais originalus, esančius 1 t., b.l. 88-115, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.