Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-01-31 · Byla Nr. N2-185-730/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
N2-185-730/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07842-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
A. Š.
Advokatai
Rimvydas Kairys
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-185-730/2012,(Proceso Nr. 2-06-3-07842-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; (S) 77.4.2; 78.2.1.; 99.3.; 99.7., 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Renatai Garuolienei, Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui A. Š., institucijos teikiančios išvadą atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vaiko išlaikymo priteisimo, savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė reiškia reikalavimus nustatyti vaiko E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvystę, pripažįstant jo biologiniu tėvu atsakovą; nustatyti vaiko E. R. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą E. R. po 500,00 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-04-06 iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2011-06-14 už 13 mėnesių 6500,00 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, jiems gimė sūnus. Atsakovas nepripažįsta tėvystės, nepadeda išlaikyti savo sūnaus, jo neauklėja. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui ieškovė skiria vidutiniškai apie 750,00 Lt, ieškovės pajamų neužtenka užtikrinti nepilnamečio poreikius. Nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Lt išlaikymo (b.l. 3-4).

Nagrinėjant bylą teisme (b.l. 92), ieškovė sumažino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo po 400,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-06-14 iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė, ieškovės atstovas ieškinį palaikė, atsakovas ieškinį pripažino (b.l. 75-78, 89-92). Priimti ieškovo ieškinio pripažinimą, kadangi nenustatyta, jog atsakovo ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Institucijos išvadai duoti atstovė pateikė išvadą, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, yra pagrindas juos tenkinti (Lietuvos Respublikos CPK 252 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. R., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). E. R. gimimo liudijime tėvas nenurodytas, įrašyta tik mama – ieškovė (b.l. 5). 2011-10-28 ekspertizės akte Nr. ES 266/11 (01) pateikiama išvada, kad atsakovas yra E. R. biologinis tėvas su 99,99999 procentų tikimybe (b.l. 50-55). Ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra (b.l. 57,60). Atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra (b.l. 11-12, 58-59). Ieškovė nuo 2010-01-26 dirba (duomenys neskelbtini) (B.L. 61,63). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 61), nuo 2011-05-01 iki 2011-08-01 jai buvo mokama socialinė pašalpa (b.l. 6). Nuo 2010-11-01 iki 2011-10-01 ieškovei buvo išmokėta vidutiniškai 480,00 Lt dydžio mėnesinė motinystės pašalpa (b.l. 62). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (b.l. 13, 64).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010-04-23 išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, įrašyta tik mama – ieškovė (b. l. 5). Pagal 2011-09-13 nutartį buvo paskirta ir atlikta DNR (genominė) ekspertizė, kurios išvadoje nurodoma, jog atsakovas yra vaiko E. R., tėvas su 99,99999 % tikimybe (b.l. 50-55). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, susipažinęs su ekspertizės išvadomis, tėvystę pripažino (b.l. 74-75).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra E. R. tėvas (CPK 185 straipsnis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. R. nuo pat gimimo gyvena, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su motina (b.l. 7, 76), atsakovas pradėjo lankyti vaiką tik susipažinęs su ekspertizės išvadomis (b.l. 77), todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (aplinkybės apie turimą turtą, pajamas, būtinas išlaidas). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), minimalus teiktino išlaikymo dydis 400,00 Lt. Formuojama teismų praktika, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010), tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2006-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė nurodė, kad būtinos išlaidos per mėnesį vaikui išlaikyti yra 840,00 Lt, pateikė šią aplinkybę pagrindžiantį paskaičiavimą (b.l. 88, 91). Pripažįstama, kad ieškovės nurodomos išlaidos būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, tai yra 840,00 Lt yra pagrįstos ir racionalios, protingos, atitinka teismų formuojamą praktiką, priteisiant išlaikymą tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir įrodančių, kad nepilnamečių šalių sūnaus būtiniausių poreikių tenkinimui yra reikalingos mažesnės išlaidos.

Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą, nustatyti aplinkybes, jog yra objektyvios priežastys, trukdančios atsakovui teikti išlaikymą, atsakovas nepateikė įrodymų, kad aktyviai imasi priemonių, siekdamas tinkamai vykdyti savo pareigą teikti išlaikymą, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių objektyviai negali dirbti. Ieškovės pajamos yra apie 800,00 Lt, jas sudaro motinystės pašalpa ir 357,00 Lt socialinė pašalpa (b.l. 75). Materialiai ieškovę remia jos motina, kuri nepilnamečiams vaikams perka rūbus, avalynę, kas mėnesį perveda 300,00 Lt (b.l. 76). Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie šalių turtinę padėtį, nustatant kiekvieno iš šalių dalis išlaikymo prievolėje, pripažįstama, kad yra jos yra lygios, atsakovas yra pajėgus teikti sūnui 400,00 Lt dydžio išlaikymą (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažįstama, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Priteistų E. R. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei pagal 2011-06-07 sprendimą yra teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę nuo 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovė ir ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikianti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vykdydamos 2011-09-13 nutartį pervedė į teismo depozitinę sąskaitą po 1150,00 Lt dydžio užstatus už ekspertizės atlikimą (b.l. 69, 84). Ieškovei 2012-01-03 nutartimi 1150,00 Lt užstatas grąžintas (b.l. 85-86). Už ekspertizės atlikimą sumokėta 1050,00 L (b.l. 44-45).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1050,00 Lt išlaidų ekspertizei atlikti (b.l.34-35,37,41,44-45,84,86), 144,00 Lt žyminio mokesčio (ieškinio suma 4800,00 Lt = 400,00*12, mokėtinas 3 procentų dydžio žyminis mokestis pagal Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas grąžinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepanaudotą 100,00 Lt dydžio užstato dalį.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 23,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 2). Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

priimti atsakovo A. Š. ieškinio pripažinimą.

Tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2011-06-14, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,25 Lt (dvidešimt tris Lt 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt Lt 00 ct) išlaidų ekspertizės atlikimui, 144,00 Lt (vieną šimtą Lt 00 ct) žyminio mokesčio, viso 1194,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti 100,00 Lt (vieną šimtą Lt 00 ct) nepanaudoto užstato Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Išsiųsti per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo patvirtintą kopiją Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė