Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės,

2014 m. rugsėjo 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2014 m. birželio 10 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos reikalavimą Nr. RK1-17;teismui netenkinus pareikšto prašymo dėl reikalavimo panaikinimo, įpareigoti atsakovą pakeisti reikalavimo turinį, suformuluojant jį sekančiai: reikalauju per 9 mėnesių laikotarpį nuo reikalavimo įsiteisėjimo dienos pastate (duomenys neskelbtini), atrestauruoti ir atstatyti šiaurinio fasado duris; ant pietinio fasado pirmojo aukšto šešių langų pritvirtinti metalo kampainius langų kampuose, įpareigojant šiuos darbus finansuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad įsigydamas pastatą (duomenys neskelbtini), žinojo, jog pastatas įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą, tačiau nežinojo, kas konkrečiai saugotina. Argumentuoja, kad pastato būklė 2007 metais, kuomet buvo užfiksuotos kultūros vertybės, iš tikrųjų buvo gera, bet pastatas laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. buvo nešildomas, todėl jo būklė tiek suprastėjo, jog jo nerestauravus būtų padaryta daug didesnė žala. Tvirtina, kad atsakovo reikalavimo turinys nėra aiškus, nesuprantama, kuo skiriasi profiliuoti langai nuo neprofiliuotų. Akcentuoja, kad tik 6 langai ir 2 durys yra saugotini, kiti langai ir durys nelaikytini kultūros vertybėmis.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nors atsakovo atstovas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau, teismo vertinimu, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2014 m. birželio 10 d. reikalavimo Nr. RK1-17 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. J. 2011 m. gruodžio 28 d. pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos m. 9-ame notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, nuosavybės teisėmis įsigijo administracinį pastatą (toliau ir ginčo pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 69). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ginčo pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą (b.l. 63-64). Nustatyta, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2014 m. sausio 9 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAKL-2 konstatavo, jog ginčo pastate panaikintas pietinėje stogo pusėje buvęs stoglangis, tačiau šiaurinėje pusėje įdėti du nauji. Keturios buvusios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo durimis. Prie pagrindinių pietinio fasado durų padaryti nauji akmeniniai išorės laiptai. Buvę mediniai langai profiliuotais rėmais pakeisti į kitus, panašaus sudalinimo, bet be profiliuotų rėmų. Viduje matyti vykstantys vidaus remonto darbai (b.l. 24-25). Vėlesniu 2014 m. balandžio 29 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAKL-93 nustatyta, jog namo pietiniame fasade vietoje naujų metalinių šarvo tipo durų atstatytos senos medinės sprūdinės durys, tačiau dvi saugomos autentiškos Š ir V fasadų durys liko neatkeistos (metalinės) (b.l. 31-33). Atsakovas 2014 m. birželio 9 d. pakartotinai patikrinęs ginčo pastato būklę, Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu Nr. AAKL-196 nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) būklė nuo paskutinio patikrinimo nepasikeitusi. 2014 m. sausio 9 d. apžiūros akte Nr. 2 fiksuotas visų 4 medinių išorinių fasado durų pakeitimas šarvo tipo durimis bei medinių langų profiliuotais rėmais pakeitimas į panašaus sudailinimo, bet be profiliuotų rėmų. 2014 m. balandžio 29 d. apžiūros aktu Nr. AAKL-93 užfiksuota, kad namo pietiniame fasade vietoje naujų metalinių šarvo tipo durų atstatytos tik 1 senos medinės sprūdinės durys, tačiau dvi saugomos autentiškos Š ir V fasadų durys liko neatkeistos (išlikusios metalinės) – nuo 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo situacija nepasikeitusi (b.l. 35-36). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ginčijamu 2014 m. birželio 10 d. reikalavimu Nr. RK1-17 nustatęs, kad name adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, be suderintos projektinės dokumentacijos, keturios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo metalinėmis durimis su rėmais; buvę mediniai langai profiliuotais rėmais pakeisti į naujus, neprofiliuotus rėmus be kalto metalo kampainių ir kt. detalių, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo (toliau ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus bei 6 dalį, ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu teikė R. J. reikalavimą (toliau ir Reikalavimas) iki 2014 m. rugsėjo 1 d. įstatyti buvusias restauruotas medines duris ir langus vietoje naujai savavališkai įstatytųjų; jeigu restauruoti senųjų medinių durų ir langų neįmanoma, pagal suderintą projektinę dokumentaciją atkurti ir įstatyti (analogiškus seniesiems) medinius langus ir duris (b.l. 4-5).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Minėto siekio realiam užtikrinimui 1994 m. gruodžio 22 d. priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kurio paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas institucijas atlikti apsaugos funkcijas. Tuo tarpu to paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje, reglamentuojančioje Departamento kompetenciją, inter alia įtvirtinta teisė teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (10 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, jog aiškinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punkto nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, spręstina, jog Kultūros paveldo departamentas gali duoti tik tokius nurodymus, kurie užtikrina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų tikslų įgyvendinimą (2012 liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2079/2012).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovas, atlikęs net 3 ginčo pastato būklės patikrinimus – 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. balandžio 29 d. bei 2014 m. birželio 9 d. – ir nustatęs, jog dalis ginčo pastato vertingųjų savybių pakeistos kitomis, pagrįstai, vykdydamas kultūros paveldo objekto apsaugą, ginčijamu administraciniu aktu pareikalavo iš pareiškėjo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančio pastato medines duris ir langus į status quo ante (ankstesnę padėtį), o jei to padaryti neįmanoma – pagal suderintą projektinę dokumentaciją atkurti ir įstatyti (analogiškus seniesiems) medinius langus ir duris.

Vertintina, jog pareiškėjas to, kad darbus atliko be parengto ir suderinto paveldosaugos darbų projekto, neatestuotų asmenų (Kultūros paveldo departamento atestuotų specialistų, turinčių atitinkamą kvalifikacinę kategoriją), neginčija. Be to, įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi konstatuota, kad R. J. pažeidė Įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 23 str. 6 d. nuostatas, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 str. (b.l. 50-61). Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė yra skirta asmenį nubausti už padarytą pažeidimą, tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos reikalavimą priima siekdamas atkurti, jei tai įmanoma, sunaikintą kultūros vertybę, todėl R. J. argumentai, kad atsakovas negalėjo priimti ginčijamo administracinio akto iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo, laikytini nepagrįstais.

Nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo jam pateikto reikalavimo dviprasmiškumą ir neaiškumą, kadangi eiliniam piliečiui sunku suvokti kuo skiriasi profiliuoti reljefiniai langai nuo neprofiliuotų, tačiau pabrėžtina, jog būtent tam Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir nustatyti reikalavimai, kad kultūros paveldosaugos darbus atliktų atestuoti specialistai ir asmuo, neturintis specialių žinių (šiuo atveju pareiškėjas), nesunaikintų kultūros vertybe pripažintų objektų.

Saugotinų objektų turinys aiškiai apibrėžtas paties pareiškėjo teismo posėdžio metu teismui pateiktame išraše iš tinklalapio http://kvr.kpd.lt/heritage/, kur tarp vertingųjų namo savybių minimi stalių ir kiti gaminiai – mediniai reljefiniai langų rėmai (-;būklė gera; FF Nr. 4, 5, 13, 17, 19, 20; 2007 m.) bei P fasado V priestato, Š fasado medinės sprūdinės durys (-; būklė gera; FF Nr. 1-3, 5, 13, 16, 18, 26, 27; 2007 m.) (b.l. 63-64).

Teismas atsižvelgia į R. J. siekį išsaugoti prastos būklės pastatą, tačiau įsigijęs valstybės saugomą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, jog kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai negali būti atliekami savavališkai, jų nesuderinus su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančia institucija.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2014 m. birželio 10 d. reikalavimą Nr. RK1-17 pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, minėto akto forma atitinka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454 nustatytus reikalavimus, Reikalavimo turinys pagrįstas teisės aktų normomis, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą finansuoti 2014 m. birželio 10 d. reikalavime Nr. RK1-17 pareiškėjui nurodytus atlikti darbus. Kadangi teismas nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus tais atvejais, kai juos priimti pagal įstatymą priskirta kompetentingoms institucijoms ir negali spręsti viešojo administravimo institucijai priskirtų finansinių klausimų, šis R. J. skundo reikalavimas taip pat netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisę gauti finansinę paramą kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, prieš atlikdamas savavališkus tvarkybos darbus, dėl minėtos teisės įgyvendinimo būtų kreipęsis į atsakovą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui