Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams V. S. ir I. A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo teismo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. A. S. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2012-02-23 buto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį pas notarą jos vardu pasirašė sutuoktinis V. S., veikęs pagal įgaliojimą. Tiek ji, tiek jos sutuoktinis nesuprato, kad butas ieškovei yra parduodamas ir kad jį iki 2012-12-31 galima atpirkti; sudarydami šią sutartį atsakovai suprato, kad butą įkeičia, užtikrindami 40000 Eur sūnaus R. S. paimtą paskolą. Apie tai, kad butas ne įkeistas, o parduotas, sužinojo 2014 m. gegužės mėn., kai gavo raginimą išsikraustyti.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. S. paaiškino, kad atsakovai sutiko už jo gautą paskolą įkeisti turimą butą, tačiau pasirašant sutartį pas notarą kartu su tėvu pamatė, kad sutartis pavadinta pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise. Buvo paaiškinta, kad tai tas pats, kas ir įkeitimas, nesuprato, kad bus prarasta nuosavybės teisė.

Nustatyta, kad atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 105). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad V. S. testamento surašęs nebuvo, dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu niekas nesikreipė (b. l. 110). Įvertinus minėtus duomenis, teismas konstatuoja, jog mirus atsakovui V. S. jo teisių perėmėjas neatsirado, todėl, atsakovui dėl mirties pasitraukus iš bylos, ir neįvykus teisių perėmimui, civilinė byla V. S. atžvilgiu nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė G. B. su atsakovais V. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), bei I. A. S. 2012-02-23 sudarė pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovei buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 40000 Eur. Sutartyje numatyta, kad V. S. bei I. A. S. turi teisę už 40000 Eur atpirkti parduotą butą; atpirkimo teisę jie turėjo ne ilgiau kaip iki 2012-12-31 (Sutarties 5.1., 5.2., 6.1., 6.2. punktai), pasibaigus šiam terminui buto pirkėja (ieškovė) turėjo teisę nepriimti atpirkimo kainos (Sutarties 5.4. punktas). Iki buto atpirkimo datos (2012-12-31) atsakovams leista gyventi bute, įsipareigojant mokėti jo išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas (Sutarties 5.3. punktas) (b. l. 5-12). 2012-02-24 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo butą, taip pat atsakovų teisė iki 2012-12-31 pasinaudoti atpirkimo teise (b.l. 13-14). Atsakovai nei 2012-02-23 pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau ginčo buto (duomenys neskelbtini), atpirkimo teise nepasinaudojo (b. l. 15, 16). Byloje kilo ginčas dėl iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, jo pardavėjams nepasinaudojus teise šį turtą atpirkti.

Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir ieškovas savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.95 str., o 4.98 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Įvertinus ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovės reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniams ieškiniams, nes šiuo atveju ieškovė gina nuosavybės teisę į ginčo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotis, ieškovės teigimu, šiuo metu kliudo atsakovė, jo neatlaisvindama (CK 4.98 str.). Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, ieškovui tenka pareiga įrodyti nuosavybės teisę į ginčo objektą ir nuosavybės teisės pažeidimo faktą (šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovė kliudo naudotis ginčo butu su rūsiu, jo neatlaisvindama), o atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teisių į ginčo objektą teisėtumą (šiuo atveju aplinkybę, kad ginčo patalpa atsakovė naudojasi teisėtai).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovė G. B. įrodė byloje, kad ji yra ginčo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir kad atsakovė kliudo naudotis jai šiuo objektu, jo neatlaisvindama (CPK 185 str.). Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, taip pat šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė šiuo metu naudojasi ginčo objektu, nėra jo atlaisvinusi (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str.), nors byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovės naudojimosi butu teisėtumą (CPK 178 str.). Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 13-14) patvirtina, kad ginčo butas su rūsiu nuosavybės teise priklauso ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-02-23 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovai teisme ginčijo ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – 2012-02-23 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės ir atsakovų, prašė ją pripažinti negaliojančia, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015-10-09 sprendimu atsakovų ieškinį atmetė.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčo bute atsakovė gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama buto savininkės, t. y. ieškovės, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė su visais jai priklausančiais daiktais iškeldintina iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė patyrė 41,76 Eur (144,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 2,32 Eur (8 Lt) komisinio mokesčio (b. l. 4) bei 173,77 Eur (600 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 31- 32, 56-57). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 217,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinę bylą atsakovo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę I. A. S. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei G. B. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovės I. A. S. 217,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.