Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-435-425/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2A-435-425/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
Atsakovas
AB „Panevėžio energija“
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
V. B., K. B.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-435-425/2013

Eigirdas Činka Teisminio pr. Nr. 2-08-3-05985-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 43.2; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-755/2013 pagal ieškovo V. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui AB „Panevėžio energija“, tretieji asmenys V. B., K. B., išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl permokėtų lėšų grąžinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. individuali įmonė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 5 960,09 Lt permokėtas už šilumos energiją lėšas už laikotarpį nuo 2003-11-12 iki 2008-12-01, 6 proc. dydžio metines palūkanas , kas sudaro 1 311,23 už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2012-08-30 bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog 2003-11-12 sudarė sutartį su atsakovu dėl šilumos tiekimo, sutartyje buvo numatyta, kad šiluma bus apskaičiuojama pagal šilumos galią, dalį laiko pagal tą metodą buvo mokama, o paskui paaiškėjo, kad kiti savininkai-gyventojai moka mažiau. Kreipėsi į atsakovą, kad šis perskaičiuotų sumokėtus mokesčius, bet atsakovas prašymo netenkino. Ieškovas kreipėsi į kainų ir energetikos komisiją, kuri paaiškino, kad taip skaičiuoti negalima, bet praktinių pasekmių-perskaičiavimo atsakovas vis viena neatliko. Įmonė nutraukė sutartį ir mano, kad yra permokėjusi. Ieškovė prašė priteisti palūkanas, nes atsakovas neteisėtai ir be pagrindo naudojasi jos lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš AB “Panevėžio energija“ 5 172,61 Lt (tarp jų 3 691,43 Lt permoką už šildymą, 664,46 Lt sumokėto PVM, 816,72 Lt palūkanų, 1 050 Lt atstovavimo ir 152,60 Lt žyminio mokesčio išlaidoms apmokėti V. B. individualios įmonės naudai, o į valstybės biudžetą 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal su atsakovu 2003-11-12 sudarytą šilumos tiekimo sutartį, ieškovui šilumos kaina nustatyta pagal naudojamų patalpų šildymo prietaisų šilumos galias, o ne pagal patalpų plotą, nors namo gyvenamųjų patalpų savininkai-gyventojai už šildymą mokėjo ir tebemoka pagal patalpų plotą. Ieškovas 2003 m. spalio -2008 m. lapkričio mėnesius imtinai už šildymą sumokėjo 11 308,18 Lt, nors, jeigu kaina būtų buvusi nustatoma pagal šildomų patalpų (94,92 kv.m.) plotą, už nurodytą laikotarpį būtų priskaičiuota 7 024,10 Lt. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, o kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Teismas pažymėjo, kad energijos tiekėjas ir jos vartotojas esant imperatyviai įstatymu nustatytam energijos skaičiavimo būdui (metodui) ir jo parinkimo tvarkai (tik suderinus su komisija) netgi tarpusavio sutartimi negalėjo nustatyti kitokios tvarkos. Pagrindo sunaudotos šilumos kiekį skaičiuoti kitaip nei pagal šildomus plotus, teisinis reglamentavimas nenumato mišraus ( dalis moka pagal plotą, kiti pagal instaliuotas galias) skaičiavimo galimybės, nebuvo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas už suteiktą šilumos energiją permokėjo 3 691,43 Lt ir 664,46 Lt PVM, kuriuos atsakovas turėtų grąžinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašo žalos atlyginimo, o kelia reikalavimą dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškinio senaties terminas yra 10 metų ir jis nebuvo praleistas. Šilumos ūkio įstatymas nenustato privalomos ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos, todėl tokia tvarka, sprendžiant ginčus dėl šilumos tiekimo, nėra privaloma, jos nesilaikymas nėra pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovo už naudojimąsi ieškovo pinigais, priteisė 816,72 Lt 5 proc. palūkanų.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Panevėžio energija“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti apeliantui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 155 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 800 Lt apeliacinės instancijos teisme, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. normos dalis „kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“ įsigaliojo tik nuo 2008-01-01. Iki tol buvo įtvirtinta teisė rinktis šilumos vartotojui. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta nesant nei vieno komisijos patvirtinto metodo, nesant metodų rengimo taisyklių. Sutarties sudarymo metu jokių imperatyvių įstatymo nuostatų, draudžiančių sutarties šalims susitarti dėl šilumos kiekio paskirstymo tvarkos, nebuvo, todėl šalys susitarė dėl suvartoto šilumos kiekio nustatymo pagal priklausančių šilumos įrenginių instaliuotas galias. CK 6.157 str. 2 d. numato, jog imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Pastate, kuriame yra ieškovo patalpos, įrengta atvira karšto vandens tiekimo sistema. Komisijai patvirtinus šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 uždarai vandens tiekimo sistemai, atsakovas kreipėsi į Komisiją dėl šilumos paskirstymo metodo ir atvirai karšto vandens tiekimo sistemai, tačiau Komisija to nepadarė, o po ilgai trukusio susirašinėjimo 2010-10-29 raštu atsakovui nurodė šilumos kiekį išdalinti pagal naudingą plotą visiems vartotojams. Todėl teismas nepagrįstai teigia, kad teisinis reglamentavimas nenumatė mišraus skaičiavimo galimybės. Šią aplinkybę patvirtina ir šilumos kiekio paskirstymas daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini), kuriame komercinės paskirties patalpose suvartotas šilumos kiekis paskirstomas pagal instaliuotas galias, o likusiose patalpose – pagal plotą. Tokio paskirstymo teisingumą yra patvirtinęs Seimo kontrolierius bei LR Ūkio ministerija. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė kėlė reikalavimą dėl netinkamo sutarties vykdymo, kadangi priskaitymai buvo daromi būtent pagal sutarties sąlygas. Apeliantas pažymėjo, kad pagal teismo sprendimą nustačius, kad ieškovui buvo priskirtas per didelis šilumos kiekis, šis šilumos kiekis turės būti išdalintas kitiems šilumos vartotojams, kuriems jis nebuvo priskirtas. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialių teisių ir pareigų. LR energetikos įstatymas numato privalomą skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja Energetikos įstatymui, todėl laikytina, kad ginčus dėl paskirstymo ir apmokėjimo metodo parinkimo ar kainų ir tarifų taikymo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Atsiliepimas

Ieškovas V. B. individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 300 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas pažymėjo už pateiktą šilumą su šilumos energijos tiekėju vartotojas atsiskaito pagal Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad mokama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Apmokėjimo už šildymą metodas pagal instaliuotą šilumos prietaisų galią su komisija suderintas nebuvo, todėl atsakovo veiksmai, kuomet jis šildymo kainas skaičiavo pagal nesuderintą metodiką, yra neteisėti. Apelianto argumentai, jog jis šilumos kainą skaičiavo pagal sutarties sąlygas, yra nepagrįsti, kadangi apeliantas sutartyje įsipareigojo kainas skaičiuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, tačiau skaičiavo pagal nepatvirtintą metodą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neprivalo reikalauti iš kitų vartotojų kainos dalies, kurią sugrąžins ieškovei, o jei tai nori daryti, tai būtent atsakovo prašymu kiti asmenys gali būti įtraukti į bylą, o ne teismo iniciatyva, kadangi teismas negali numatyti, kokių veiksmų viena ar kita šalis imsis po bylos baigties. Teismas pagrįstai nurodė, kad išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu prašė civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra. Komisija pažymėjo palaikanti savo 2012-12-12 į bylą pateiktą išvadą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad LR šilumos ūkio įstatymas numato, jog ginčai nagrinėjami LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra neprivaloma, taigi susidaro LR Energetikos įstatymo ir LR Šilumos ūkio įstatymo normų kolizija. Teismas, spręsdamas kilusius prieštaravimus tarp Energetikos įstatymo nuostatų bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, turėtų taikyti Energetikos įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Faktinės bylos aplinkybės:

1. 2003-11-12 sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.3529 AB „Panevėžio energija“ susitarė su vartotoju V. B. individualia įmone bei patalpų savininkais V. B. ir K. B. apšildyti patalpų savininkams priklausančias 94,05 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) aukšte ( b.l.5).

2. Pagal Sutarties 1p. sąlygas, sutarties šalys įsipareigojo vykdyti sutartį laikydamiesi norminių aktų reikalavimų ( 1 p.), o Sutarties 8p. susitarė, kad už patiektą šilumą vartotojas turėjo atsiskaityti pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, kurioms pasikeitus, kainos taikomos be atskiro šalių susitarimo. Sutarties 8p. nurodyta, kad sutarties sudarymo metu galioja tokios kainos: 118,40 Lt (be PVM) už vieną šilumos MKW be PVM ir 5,08 Lt (be PVM ir šilumos vertės) už vieną toną šilumnešio, naudojamo sistemų užpildymui.

3. Pagal Sutarties sąlygų 3p, įrengtojo sutartinė šildymo prietaisų šilumos galia 0,01368 MW, suvartotos šilumos paskirstymas 7,29 proc.

4. V. B. įmonės pateikta skaičiuotė apie apmokėtas AB „Panevėžio energija‘ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras per laikotarpį nuo 2003 m. spalio iki 2008 m. lapkričio mėnesio įskaitytinai nustatyta, kad ieškovė V. B. įmonė už šildymo paslaugas sumokėjo 9643,45 Lt, 1 737,73 Lt PVM, o viso 11 380,18 Lt ( b.l.6).

5. Iš atsakovo AB „Panevėžio energija“ pateikto ieškovės įmonei parduotos šilumos energijos skaičiuotės nustatyta, kad jeigu kaina būtų buvusi apskaičiuojama pagal šildomų patalpų( 94,92 kv.m.) plotą, už nurodytą laikotarpį būtų priskaičiuota iš viso 7024,10 Lt, tarp jų 5952,02 Lt mokestis už patalpų šildymą bei 1072,08 Lt PVM (b.l. 96-98).

5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtino šilumos paskirstymo metodą Nr.4.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) šildymo kaina nustatyta pagal naudojamų patalpų šildymo prietaisų instaliuotą šilumos galią (atviroji šildymo sistema), o ne pagal patalpų plotą. To paties gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai (fiziniai asmenys) už patalpų šildymą mokėjo ir tebemoka pagal šildomų patalpų ploto metodą.

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje šalių ginčas kilo dėl apmokėjimo už atsakovo AB „Panevėžio energija“ suteiktos ieškovei šiluminės energijos tinkamą apskaičiavimo metodo parinkimą ir paskaičiavimų teisingumą laikotarpiu nuo 2003-11 iki 2008-11 įskaitytinai.

CK 6.388 str.1d. numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

LR Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, tačiau nė vienas iš patvirtintų metodų nenumatė šilumos šildymui paskirstymo pagal šildymo prietaisų galias metodą. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-10-04 atsakymas-išvada Nr. R2-1574 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-371-755/2010 dėl gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje Komisija akcentavo, kad „nei vienas Komisijos rekomenduotas šilumos paskirstymo metodas nenumato šilumos šildymui paskirstymo pagal galias, taikant AB „Panevėžio šilumos tinklai“ valdybos 2011-12-11 (Protokolas Nr.2-23-2001) patvirtintą „Suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens (šilumnešio) kiekio nustatymo ir apmokestinimo tvarką“ (b.l. 12-13).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-12-12 Išvadoje nagrinėjamoje byloje patvirtino Komisijos 2010-10-04 atsakymą-išvadą Nr. R2-1574 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-371-755/2010 dėl gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei pabrėžė, kad AB „Panevėžio energija“ patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2003-06-01 šiluma turėjo būti skirstoma pagal Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarką, o nuo 2005 m. – pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4, todėl ieškovės prašoma grąžinti suma iš atsakovės galima tik už tą laikotarpį, kada AB „Panevėžio energija“ skirstydama šilumos energiją nesilaikė imperatyvių teisės aktų nuostatų reikalavimų, t.y. šilumos paskirstymą atliko ne pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4 (b.l. 78-80).

Kaip jau buvo nurodyta, tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo kaina nustatyta 2003-11-12 sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.3529 pagal patalpų šildymo prietaisų instaliuotą šilumos galią, nors atsižvelgiant į namo šildymo sistemos pobūdį, name įrengtus apskaitos prietaisus nebuvo pagrindo sunaudotos šilumos kiekį skaičiuoti kitaip nei pagal šildomus plotus, nes teisinis reglamentavimas nenumatė mišraus ( dalis moka pagal plotą, kita dalis pagal instaliuotas galias) skaičiavimo metodų. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtino šilumos paskirstymo metodą Nr.4, daro išvadą, kad nuo 2005-05-05 atsakovui AB „Panevėžio energija“ atsirado pareiga atsiskaitymui už ieškovei pateiktą šilumos energiją nebetaikyti šilumos šildymui paskirstymo pagal šildymo prietaisų galias, o sunaudotos šilumos kiekį skaičiuoti pagal šildomus plotus.

Ieškovė už laikotarpį nuo 2005-05-05 iki 2008-12-01 už jai pateiktą šilumos energiją pagal šilumos įrenginių instaliuotas galias sumokėjo 7 543,56 Lt su PVM, o pagal šilumos paskirstymo metodą Nr.4, t.y. pagal šildomą plotą, turėjo sumokėti 4 657,56 Lt. Tokiu būdu ieškovės įmonė be pagrindo permokėjo 2 886,00 Lt su PVM, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas tik šią sumą priteisti ieškovės naudai iš atsakovo. Aptartų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteista suma mažintina iki 2 886,00 Lt (suma su PVM), o palūkanas atitinkamai iki 541,13 Lt.

Įvertinant, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtino šilumos paskirstymo metodą Nr.4 (apmokėjimas pagal šildomą plotą), pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo teiginys, kad po 2005-05-05 nebuvo imperatyvių įstatymo nuostatų, draudžiančių sutarties šalims susitarti dėl šilumos kiekio paskirstymo tvarkos pagal priklausančių šilumos įrenginių instaliuotas galias.

Apeliacinio skundo motyvas, ieškovui nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ieškinį palikti nenagrinėtu, pripažintinas nepagrįstu, kadangi LR Energetikos įstatymas ir LR Šilumos ūkio įstatymas skirtingai reglamentuoja ikiteisminę ginčų nagrinėjimo stadiją, todėl esant teisės normų kolizijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR Energetikos įstatymo nuostatą, nukreipiančią į LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, kuriame įtvirtinta neprivaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Tuo labiau, kad bylos šalių 2003-11-12 sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3529 11p. susitarta, kad „šalių ginčai, susiję su šia sutartimi sprendžiami derybomis, o nesusitarus – teismine ar kita taisyklėse ar įstatymuose nurodyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tretieji asmenys B. eilę metų prieštaravo ir ginčijo valstybinės valdžios institucijose (Ūkio ministerija, Seimo kontrolierių įstaiga, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) atsakovo AB „Panevėžio energija“ taikomą šilumos energijos apskaitos būdą pagal įrengimų galias. Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo atstovo prašymo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296str.1d.1p. pagrindu.

Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas taikyti CK 1.125str.8d. pagrindu ieškinio senatį ieškovo reikalavimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas- netinkamas 2003-11-12 sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3529 vykdymas, todėl šio pobūdžio ieškiniui taikytinas bendrasis CK 1.125str.1d. nustatytas 10 metų ieškininės senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Vadovaujantis CPK 93str.5d., apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimą tenkinant 47,13 proc., o apeliacinį skundą tenkinant 33,74 proc., atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių.

Apeliantė AB „Panevėžio energija“ apeliacinės instancijos procese patyrė 968,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 155,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso 1 123 Lt (b.l. 137,138), todėl apeliantei iš ieškovės priteistina 326,60 Lt atstovavimo išlaidų ir 52,30 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Įvertinant, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 300,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 198,78 Lt.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 21,22) ir sumokėjo 218,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 23). Vadovaujantis CPK 93str.1d. ieškovės naudai bei įvertinus, kad ieškinys patenkintas 47,13 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 706,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 102,74 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 968 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 34)., todėl jam iš ieškovės priteistina 52,87 proc. patirtų išlaidų, t.y. 511,78 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistinos, nes jos neviršija CPK 96str.6d. nustatytos minimalios sumos kiekvienai iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip.

V. B. individualios įmonės ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš AB “Panevėžio energija“ (įmonės kodas 147248313) 2 886,00 Lt (suma su PVM) permokų už sunaudotą šilumos energiją, 541,13 Lt palūkanų, 706,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 102,74 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 198,78 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. B. individualiai įmonei (įmonės kodas 148400012).

Priteisti iš V. B. individualios įmonės (įmonės kodas 148400012) 511,78 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 326,60 Lt atstovavimo išlaidų ir 52,30 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, iš viso 890,68 Lt AB “Panevėžio energija“ (įmonės kodas 147248313) naudai.

teisėjaiBirutė JonaitienėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė