- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-178-755/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05985-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- AB Panevėžio
- Trečiasis asmuo
- K. B.
dalyvaujant V. B. individualios įmonės atstovams- savininkei V. B. ir adv. padėjėjui R. V.,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovams A. Č. ir T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl permokėtų lėšų grąžinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. individuali įmonė pateikė ieškinį AB „Panevėžio energijai”, kurį teismo proceso metu patikslino, ir prašė priteisti permokėto už šildymą laikotarpiu nuo 2003-11 iki 2008-11 lėšas 3691,43 Lt , 664,46 Lt PVM bei 6 proc.metinių palūkanų (958,29 Lt) už laikotarpį 2008-12-01 iki 2012-08-30 bei bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje ieškovo atstovai paaiškino,jog 2003-11-12 ieškovė sudarė sutartį su atsakovu dėl šilumos tiekimo, sutartyje buvo numatyta, kad šiluma bus apskaičiuojama pagal šilumos galią, dalį laiko pagal tą metodą buvo mokama, o paskui paaiškėjo, kad kiti savininkai-gyventojai moka mažiau. Kreipėsi į atsakovą, kad šis perskaičiuotų sumokėtus mokesčius, bet prašymo netenkino.Tada buvo kreiptasi į kainų ir energetikos komisiją, jie paaiškino, kad taip skaičiuoti negalima, bet praktinių pasekmių-perskaičiaivimo atsakovas vis viena nepadarė. Įmonė nutraukė sutartį ir mano, kad yra permokėjusi. Ieškovė prašo priteisti palūkanas, nes atsakovas neteisėtai ir be pagrindo naudojasi jos lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti arba palikti jį nenagrinėtu.Ieškovė mokėjo tai, kas yra aptarta su ja sudarytoje sutartyje.Joje numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja, įvertinus pastato atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, pastato ir vartotojo patalpų parametrus, pagal pastato ir vartotojo patalpų šilumos galių santykį bei kitus objektyvius duomenis ir normas, apskaičiuoti mokesčius už per ataskaitinį mėnesį suvartotą šilumą. Dėl to buvo sutarta su ieškovu kaip juridiniu asmeniu ir šis be jokių prieštaravimų juos apmokėjo. 1992-1993 m kol nebuvo apskaitoma suvartota šiluma, buvo nustatyta, kad gyventojai moka pagal plotą, o ūkio subjektai pagal suvartotą galią. Gyventojams šilumos kiekis nustatomas pagal buto naudingą plotą, o jei gyvenamajame name yra kitų grupių vartotojai, atsiskaitoma pagal sutartyje nurodytą galią. Šis įsakymas buvo panaikintas tik 2005 m. ūkio ministro įsakymu, t.y. sutarties sudarymo metus šis įsakymas buvo galiojantis. 1999-12-21 įsakymu patvirtintose šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėse numatyta, jei name yra įsikūrusios organizacijos, jų suvartotas šilumos kiekis nustatomas kituose įstatymo normose nustatyta tvarka. 2000 m. atsakovo valdyba patvirtino šilumos paskirstymo tvarką, kur numatyta, kad įmonių suvartota šiluma skaičiuojama pagal galias, o gyventojų pagal patalpų tūrį( plotą). 2003 m. sudarant sutartį su ieškove, jau galiojo ir Šilumos ūkio įstatymas, kur nustatyta, kad šiluma paskirstoma pagal komisijos patvirtinus metodus, kad kiti metodai taikomi pasitariant su komisija, bet kito metodo sutarties sudarymo metu tinkamo atvirai šildymo sistemai nebuvo patvirtinta ir jo nėra iki šiol. Kainų komisija patvirtino metodų rengimo ir taikymo taisykles,kuriose nustatyta, kad iki vartotojo pasirinkimo, galioja nustatyta tvarka. Iki ieškovės patalpas nuomojo AB„Gubernija“ ir su pastarąja buvo numatyta tokia pat šilumos paskirstymo ir apmokėjimo tvarka, kaip ir su ieškove. Metodas Nr.4 reglamentuoja tvarką kai yra tiekiama šiluma uždara sistema,o atvirai sistemai kokia yra (duomenys neskelbtini) name, metodo nėra iki šiol. Sutartis nepažeidžia teisės normų reikalavimų ir suteikia pagrindą atlikti tokius priskaitymus, kokie buvo atlikti. Nuo 2010 m. visi, tarp jų ir ieškovė, moka pagal patalpų plotą. Be to, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Iš energetikos ministerijos sprendimo, matyti, kad ieškovei buvo išaiškinta, kad nesutinkant su sprendimu, ji galėjo paduoti skundą, bet to nepadarė. Jei teismas manys, kad to nebūtina daryti, prašo taikyti ieškinio senatį. Jei teismas nematys pagrindo taikyti senatį, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo V. B. paaiškino,kad 2003 m nusipirko patalpas, sudarė sutartį su „Panevėžio energija“. Pasakė, kad tokia sutartis yra standartinė. Po kelių metų suprato, kad moka dvigubai daugiau, nei kiti mokantys pagal plotą.Kreipėsi į atsakovą, kad šis perskaičiuotų permokėtą sumą, bet teigiamo atsakymo negavo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovai paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą bei paaiškino, jog šilumos paskirstymas ir kainų nustatymas turėjo būti atliekamas laikantis teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju, pagal šilumos paskirstymo 4 metodą. Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose pirmą kartą reglamentuotas Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarkoje, patvirtintoje Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 , kurios 4 punktas numatė, jog „daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų šildymo šilumos energijos norma, kWh /m² bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį, nustatoma tiekėjo, suderinus su Komisija".2003 m.atsiskaitymą pagal šilumos paskirstymo metodus įtvirtino ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenys. Suvartotos šilumos paskirstymas turi būti atliekamas pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirta šilumos kiekį, išmatavus, ivertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotu taikyti metodu. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Komisija 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtino Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarką , o 2001 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 107 priėmė 1999 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 85 pakeitimą, kuriame nurodė, kad Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarka yra rekomendacinė. 2003 m. priėmus Šilumos ūkio įstatymą, kurio 12 straipsnio 2 dalis įtvirtino reikalavimą šilumą paskirstyti tik pagal Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarka tapo privaloma, nes tai buvo vienintelis Komisijos patvirtintas šilumos paskirstymo metodas. Todėl šiluma nuo 2003 m. turėjo būti paskirstoma vadovaujantis Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarka. Komisijai 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtinus Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, parengtą vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2004 m. nutarimu Nr. 03-121, turėjo būti pereita prie šio metodo taikymo arba turėjo būti parengtas ir su Komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas. Nei vienas Komisijos rekomenduotas šilumos paskirstymo metodas nenumatė šilumos šildymui paskirstymo pagal šildymo prietaisų galias. Komisijos nuomone, AB „Panevėžio energija" valdybos 2001 m. gruodžio 11 d. patvirtinta „Suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens (šilumnešio) kiekio nustatymo ir apmokestinimo tvarka" pažeidė vartotojų interesus. Pažymi, kad AB „Panevėžio energija" 2010-08-25 raštu Nr. 217-1700 nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), patalpų šildymui suvartota šiluma vartotojams paskirstoma sutartimi nustatytu būdu - proporcingai jų šilumos prietaisų galiai (pagal šildymo prietaisų skaičių, kad, atsižvelgdama į tai, jog minėto pastato gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, vadovaudamasi Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 16 punktu, šilumos paskirstymui naudoja iki šių taisyklių patvirtinimo taikytą paskirstymo tvarką, esant atvirai karšto vandens tiekimo sistemai. Tuo remdamasi, bendrovė sunaudotą šilumą patalpų šildymui negyvenamųjų patalpų savininkams ir gyventojams paskirsto pagal patalpų instaliuotą šilumos galią, o gyventojams priskirtas šilumos kiekis šildymui paskirstomas pagal jų butų bendrą šildomą plotą. Atkreipia dėmesį, kad AB „Panevėžio energija" nuo 2010 m. spalio šilumos kiekis, suvartotas patalpų šildymui, buvo pradėtas skirstyti vartotojams proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui, t. y. pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Komisijos atstovų nuomone, pastate (duoemnys neskelbtini), šiluma turi būti paskirstoma, taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuris atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, kadangi šalių sutartimi reglamentuotas atsiskaitymas neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų.Komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir bylos medžiagoje pateiktą informaciją, mano, kad AB „Panevėžio energija" patalpoms (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. birželio 1 d. šiluma turėjo būti skirstoma pagal Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarką, o nuo 2005 m. - pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, todėl ieškovės prašoma grąžintina suma iš Atsakovės galima tik už tą laikotarpį, kada AB „Panevėžio energija" skirstydama šilumos energiją nesilaikė imperatyvių teisės aktų nuostatų reikalavimų, t. y. šilumos paskirstymą atliko ne pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Išnagrinėjus bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, jog V. B. individuali įmonė, V. B. ir K. B. su atsakovu 2003-11-12 sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.3529 apšildyti patalpų savininkų V. B. ir K. B. 94,05 kv. M ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) I aukšte ( b.l.5). Pagal ją atsakovas teikė šilumos energiją ( b.l. 5-7). Pagal sutartį šalys įsipareigojo vykdyti ją laikydamiesi norminių aktų reikalavimų ( 1 p.), už patiektą šilumą ieškovas turėjo atsiskaityti pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, kurios taikomos be atskiro šalių susitarimo ( 8 p.) ,nustatyta 118,40 Lt už vieną šilumos MKW be PVM ir 5,08 Lt be PVM už toną šilumnešio sistemą užpildant kainos, ieškovo naudojama sutartinė šildymo prietaisų šilumos galia 0,01368 MW, suvartotos šilumos paskirstymas 7,29 proc.(3 p.). Kitaip sakant, ieškovei šilumos kaina nustatyta pagal naudojamų patalpų šildymo prietaisų šilumos galias, o ne pagal patalpų plotą. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog namo gyvenamųjų patalpų savininkai-gyventojai už šildymą mokėjo ir tebemoka pagal patalpų plotą. Pastatas šildomas atvirąja sistema. Tokiu būdu paskaičiavus šildymo kainą per laikotarpį nuo 2003 m. spalio -2008 m.lapkričio mėnesius imtinai, ieškovė sumokėjo už šildymą 9643,45 Lt, 1737,73 Lt PVM , viso 11308,18 Lt, ginčo dėl apmokėjimo fakto ir terminų tarp šalių nėra ( b.l.6).
Iš atsakovo pateikto ieškovės įmonei parduotos šilumos energijos skaičiuotės, jeigu kaina būtų buvusi nustatoma pagal šildomų patalpų( 94,92 kv.m.) plotą, už nurodytą laikotarpį būtų priskaičiuota 5952,02 Lt, 1072,08 Lt PVM, viso 7024,10 Lt.
Ginčas byloje kyla ne dėl ieškovės pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, bet dėl paskirstymo ir apmokėjimo tinkamo metodo parinkimo ir paskaičiavimų teisingumo. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, reglamentuojančios šilumos energijos pirkimą-pardavimą (Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kt. poįstatyminiai teisės aktai).
Šilumos ūkio įstatymo 12 str.1 d. įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Vadovaujantis to paties Įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Taigi, 2003-07-01 įsigaliojęs Šilumos ūkio įstatymas nustatė, jog gali būti taikomi tik su komisija rekomenduoti , jeigu jų nėra, su komisija suderinti metodai, o iki vartotojas tokį metodą pasirinks- atitinkantis esamą sistemą metodas. Vadinasi, energijos tiekėjas ir jos vartotojas esant imperatyviai įstatymu nustatytam energijos skaičiavimo būdui( metodui) ir jo parinkimo tvarkai ( tik suderinus su komisija) netgi tarpusavio sutartimi negalėjo nustatyti kitokios tvarkos. Pastebima, jog sutartimi šalys įsipareigojo vykdyti sutartį laikydamiesi norminių aktų reikalavimų ( 1 p.), už patiektą šilumą ieškovas turėjo atsiskaityti pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, kurios taikomos be atskiro šalių susitarimo ( 8 p.).Taigi, šalių sutartimi nustatyta atsiskaitymo tvarka( sutarties ) kai atsiskaitoma pagal galias neatitiko nurodyto įstatyminių reikalavimų,todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pateikti apmokėjimui pagal galias apskaičiuotų sąskaitų, o ieškovė neturėjo teisinės pareigos jų apmokėti kaip viršijama pagal plotą paskaičiuota suvartota šiluma.
Teismui nėra pagrindo abejoti komisijos išvada, jog konkrečiu atveju atsižvelgiant į namo šildymo sistemos pobūdį, įrengtus apskaitos prietaisus nebuvo pagrindo sunaudotos šilumos kiekį skaičiuoti kitaip nei pagal šildomus plotus, teisinis reglamentavimas nenumato mišraus ( dalis moka pagal plotą, kiti pagal instaliuotas galias) skaičiavimo galimybės. Netiesiogiai tą savo veiksmais pripažino ir atsakovas,nes nuo 2010 m. spalio šilumos kiekis, suvartotas patalpų šildymui buvo pradėtas skirstyti vartotojams proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui, t. y. pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nors faktinė situacija nepasikeitė-vartotojai nepasirinko kitokio nei sutartinis būdas, pastatas tebešildomas atvirąja sistema. Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarka ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 numato šilumos kiekio skaičiavimą pagal plotus, todėl ieškovės apmokėtos už šildymą sumos pagal galias dydis perskaičiuotinas pagal šildomus plotus .
Atsižvelgiama ir į tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla dėl apmokėjimo už tų pačių patalpų šildymą kitu laikotarpiu ( 2009-05-01 iki 2010-11-01). Joje taip pat buvo sprendžiama dėl taikytino skaičiavimams metodo.Bylos faktinės aplinkybės iš esmės analogiškos nagrinėjamoms, išskyrus skaičiuojamą laikotarpį.Išnagrinėtoje byloje teismas padarė išvadą, jog šildymo paslaugų vertė turėjo bųūti nustatyta ir apmokėta taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuris numato šilumos kiekio skaičiavimą pagal plotus.( b.l.14-18, pridėta prie bylos civ.byla).
Ieškovas savo reikalavimus tikslino pagal atsakovo pateiktas skaičiuotes, t.y. jų teisingumas šalių neginčijamas. Šalys sutaria, jog ieškovė per laikotarpį 2003-11 iki 2008-11, mokėdamas pagal galias, sumokėjo 9643,45 Lt. Mokant pagal plotus, už tą patį laikotarpį ji turėjo mokėti 5952,02 Lt . Skirtumas 3691,43 Lt. Analogiškai PVM buvo sumokėta 1737,73 Lt ir paskaičiuota 1072,08 Lt, skirtumas 665,65 Lt. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, perskaičiuojant mokėtinas sumas, atsakovas turi sugrąžinti 3691,43 Lt už šildymą ir 664,46 Lt PVM. Viso 4355,89 Lt.
Teismo skaičiavimu ieškovė permokėjo 1,18 Lt PVM daugiau nei prašoma ieškiniu sugrąžinti, bet ieškinio reikalavimo dydžio nustatymas yra išimtinė ieškovo teisė ( CPK 42 str.1 d.), pagrindo išeiti už ieškinio ribų nėra,todėl teismas pasisako tik reikalavimo ribose suformuluoto reikalavimo pagrįstumo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovas remdamasis CK 1.125 str. 8 d. prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio pagrindu ieškovė nurodė žalos atlyginimą.
Toks prašymas nepagrįstas.
Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šiuo atveju, priešingai atsakovo teigimui , ieškovė neprašo žalos atlyginimo, o kelia reikalavimą dėl netinkamo sutarties vykdymo. Teismo nuomone, tokiam reikalavimui netaikytinas sutrumpintas senaties terminas, o taikant bendrąjį 10 metų terminą,kuris iki ieškinio pateikimo teismui nepasibaigęs.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
Atsakovas prašo palikti ieškinį neneagrinėtu, nes ,jo nuomone, nesilaikyta privalomos Energetikos įstatymo 34 str.2 d. numatytos išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ( CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Energetikos įstatymo 34 str.2 d. nustatyta,kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.To paties įstatymo 1 str.skelbia,jog šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytą išimtį.
Šilumos ūkio įstatymas nenustato privalomos ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos.
Taigi, šiuo atveju susiduriama su bendros ir specialios normos konkurencija. Šilumos ūkio įstatymo reglamentavimas, kuris nenumato privalomos ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos, tiesiogiai neprieštarauja Energetikos įstatymui, todėl daroma išvada, jog tokia tvarka ,sprendžiant ginčus dėl šilumo tiekimo, nėra privaloma, todėl jos nesilaikymas nėra pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtu. Atsakovo nurodytos šio prašymo pagrindu teisminės praktikos bylos šiuo atveju nevertinamos kaip susiformavusi teismų praktika, nes nėra duomenų apie jų išnagrinėjimą bent apeliacine tvarka,o vienodą teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( CPK 4 str.).
Kita vertus, iš ieškovės susirašinėjimo su Energetikos ministerija, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija tuo pačiu dėl kurio pradėta civilinė byla klausimu matyti, jog šis klausimas ne kartą keltas, svarstytas, bet gal;utinis, todėl vykdytinas sprendimas taip ir nepriimtas.
Dėl palūkanų
Atsakovas nuo pat 2008-12-01 ( sutarties nutraukimo) iki šiol naudojasi ieškovės permokėtomis lėšomis, nors kaip aukščiau aptarta tam nėra teisinio pagrindo.Neatgaudama sumokėtų lėšų, ieškovė be teisinio pagindo kredituoja atsakovą. Lėšomis atsakovas naudojasi kaip nustatyta šioje byloje sutartiniu, bet neteisėtu pagrindu.CK 6.240 str. nustato, jog už be teisinio pagrindo įgytas lėšas skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Dėl šio dalinai pagrįstas ieškovės reikalavimas ieškinio senaties termino ribose už prašomą 45 mėn.laikotarpį priskaičiuoti palūkanas, nustatant jų dydį 5 proc.Tai sudaro 816,72 Lt ( 4355,89 Lt x 5 proc.):12 mėn.x 45 mėn.).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami pagal CPK 93,96 str. taisykles.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškinys dalinai patenkintas- priteisiama 5172,61 Lt , kas sudaro apie 70 proc. nuo pradinio ieškinio 7271,32 Lt. ieškovė patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų( b.l.20-22). Nustatant atlygintinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO “reikalavimus, ir atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į procesinių dokumentų parengimo faktą, teismo posėdžių trukmę, ginčo sudėtingumą, pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis. 70 proc.šių išlaidų sudaro 1050 Lt.
Kitos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tą patį santykį.
Ieškovė sumokėjo 218 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį dalinai patenkinus, atsakovas jai turi sugrąžinti jo 152,60 Lt ( 218 Lt x 70 proc.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 str. , teismas
nutarė:
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš AB “Panevėžio energija“, į.kodas 147248313,V. B. individualios įmonės, kodas 148400012, naudai 5172,61 ( penkis tūkstančius šimtą septyniasdešimt du) Lt 61 ct ( tarp jų 664,46 Lt sumokėto PVM) permokėtų už šildymą lėšų ir palūkanų, 1050( vienas tūkstantis penkiasdešimt) Lt atstovavimo ir 152,60 Lt žyminio mokesčio išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš AB “Panevėžio energija“, į.kodas 147248313, valstybei 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ,sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.