Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nustatyta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas dviejų parų laikinojo sulaikymo laikas.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Iš E. V. priteista regreso tvarka civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 231,70 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras septyniasdešimt centų) kaip ligos pašalpa, išmokėta D. S. dėl E. V. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų.

Iš E. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteista 85 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės ir 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 15 d., apie 15.00 val., iš gyvenamojo namo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė V. S. priklausantį 300 Eur vertės benzininį pjūklą „Jonsered CS 2145 S“, t. y. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. kovo 10 d., apie 24.00 val., V. S. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia metaliniu strypu sudavė kambaryje, lovoje, gulinčiam D. S. penkis kartus į galvą, vieną kartą į petį, aštuonis kartus į nugarą, penkis kartus į rankas, penkis kartus į kojas bei tyčia peiliu dūrė po tris kartus į abi kojas, padarydamas muštines žaizdas kaktoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame petyje, pereinančias į žastą, krūtinėje, kairiame žaste, dilbiuose, nugaroje, kairiame šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kairio kelio sumušimą, durtines-pjautines žaizdas šlaunyse ir taip nesunkiai sutrikdė D. S. sveikatą, t. y. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašo sušvelninti jam Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi savo kaltę jis pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, pataisos namuose atlikdamas bausmę, ketina pradėti mokėti nukentėjusiajam priteistą žalą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. V. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistajam paskirtą bausmę sušvelninti pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.E. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. V. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu detalizavo ginamojo skundą ir prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, E. V. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) ir 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarymą. Įstatymų leidėjas už vagystės – svetimo turto pagrobimo - padarymą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą – žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to jis praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga, bet nėra sukeliami BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įstatymų leidėjas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka vieną iš BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Tai išskirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Teisėjų kolegijai tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas E. V. bausmę, atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas smurtinis ir vienas turtinio pobūdžio nusikaltimas) bei pavojingumą (abu nusikaltimai nesunkūs), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų – finansinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimai baigti), taip pat į nuteistojo asmenybę – E. V. praeityje ne kartą teistas, šis teistumas jam jau šeštasis. Anksčiau apeliantas taip pat baustas už analogiško pobūdžio smurtinius bei turtinius nusikaltimus (t. 4, b. l. 20-28), teistumai neišnykę. Apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka įvairiomis administracinėmis nuobaudomis (t. 4, b. l. 44-47). Dėl šių aplinkybių pagrįsta daryti išvadą, kad E. V. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti. Su teisėsaugos institucijomis jis susiduria praktiškai nuo pilnametystės, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu.Spręsdamas E. V. skirtinos bausmės klausimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo, ką pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas pažymėjo, jog pagrobtas benzininis pjūklas nukentėjusiajam buvo sugrąžintas, tačiau tai nelaikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors E. V. savanoriškai pateikė tyrėjai pagrobtą pjūklą, tačiau šis pateiktas tik vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nustačius nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus. Taigi, pavogto turto grąžinimas buvo daugiau nulemtas sėkmingo tyrimo eigos, o ne nuteistojo geranoriškumo. Todėl laikyti, jog apeliantas savo noru pašalino padarytą žalą nėra pagrindo. Be to, abu nusikaltimai padaryti E. V. esant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, gim. 1991 m., neturintis rimtų sveikatos problemų, tačiau jis nedirba ir nesimoko, darbo biržoje taip pat nėra registruotas. Tai rodo, jog nuteistasis nesistengia integruotis į darbo rinką, įgyti konkretų amatą, suteikiantį legalų pragyvenimo šaltinį, ar kitokiu būdu pozityviai išreikšti savo tikslus bei siekius. E. V. nesaisto ir tvirti šeiminiai santykiai, taigi jo socialiniai ryšiai nėra itin glaudūs.Darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik E. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ar jos dydžio. Jokių pagrindų, leidžiančių E. V. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą E. V. teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau apeliantas ne kartą buvo teistas, jam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau E. V. ir vėl nusikalto. Dėl įvykdytų vagysčių apeliantas teistas ir Didžiojoje Britanijoje, grįžęs į Lietuvą jis tęsė nusikalstamą gyvenimo būdą. Esant šiems duomenims, pagrįstai manytina, kad dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas E. V. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl daroma išvada, kad nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.Kitų baudžiamajame įstatyme numatytų galimybių švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija nenustatė. Teismas tik išimtiniais atvejais gali skirti bausmę, išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nenustatyta. Kodėl apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, pateiktame skunde nėra argumentuojama. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas taiko tada, kai, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad kaltininkui konkrečiame BK straipsnyje numatyta švelniausia bausmė nėra teisinga, ir gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas minėtą nuostatą gali taikyti, kai nėra BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau pabrėžtina, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, dėl kokių išimtinių byloje nustatytų aplinkybių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas konkrečiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas privalo motyvuotai įvertinti tiek padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vietą, laiką, būdą, padarinius ir pan.), tiek ir tą veiką padariusį asmenį apibūdinančius požymius prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos metu ir po veikos padarymo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010; 2K-128/2011). Analizuojamu atveju jokių ypatingų nuteistojo elgesio bruožų nėra nustatyta. Padaryti nusikaltimai yra baigti, jie nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai nuteistajam susiklosčiusių aplinkybių visumos. Po nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. V. įvykio vietoje toliau vartojo alkoholinius gėrimus, greitosios pagalbos nukentėjusiajam nekvietė, nesijaudindamas dėl savo veiksmų padarinių pasišalino iš įvykio vietos.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, bausmė nuteistajam E. V. individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neatsižvelgė į 2016 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, priimtą E. V. atžvilgiu, t. y. paskirtosios bausmės nesubendrino su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Nors bausmę (keturiasdešimt parų arešto), paskirtą 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, E. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai buvo atlikęs, tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Veikos, dėl kurių padarymo apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarytos 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. kovo 10 d., t. y. anksčiau nei 2016 m. kovo 22 d. priimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis. Vadinasi, BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos pirmosios instancijos teismo buvo nepritaikytos nepagrįstai. Nepaisant to, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras dėl netinkamo bausmių bendrinimo apeliacinio skundo aukštesnės instancijos teismui nepateikė, todėl bloginti nuteistojo teisinės padėties, vadovaujantis non reformatio in peius principu, įtvirtintu BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.