Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-08-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-11114-1030/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-05
Bylos Nr.
2YT-11114-1030/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08641-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11114-1030/2016Proceso Nr. 2-06-3-08641-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. P. kreipėsi į antstolį J. P. prašydamas: panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas, kurios pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos, arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teigia, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodo, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius nuostatus ir nepagrįstai apribojo jo turtines teises.

A. J. P. 2016-07-01 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nurodo, jog pareiškėjas antstoliui nėra ir nebuvo pateikęs jokių rašytinių dokumentų (sąskaitos išrašo), kiek piniginių lėšų patenka (ar priklauso) į pareiškėjo asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti kokiomis piniginėmis lėšomis kas mėnesį disponuoja skolininkas, kokios turėtų likti jam disponuoti ir kokios turėtų būti skiriamos įsiteisėjusiam teismo sprendimui lėšos. Antstolis teigia, kad vykdymas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko atžvilgiu, tad jis veikė teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pažymi, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, priklausančių skolininkui, todėl lėšų grąžinimo klausimas nespręstinas. Nurodo, kad 2016-06-29 patvarkymu antstolis iš viso areštavo 142,00 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumai.

Atsiliepimas

Išieškotoja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normų. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/07/00679 pagal Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) VP Eismo priežiūros skyriaus išduotą 2007-05-08 nutarimą Nr. E752676 ,,Dėl administracinio teisės pažeidimo“ dėl 28,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. P. Klaipėdos apskrities VMI naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01373 pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-09-02 nutarimą byloje Nr. 30N-1087292-11 dėl 86,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. P. valstybės, atstovaujamos VMI, naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00570 pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-03-15 nutarimą byloje Nr. 30N-798226-11 dėl 28,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. P. valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.

2015-10-20 antstolis J. P. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 142,00 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

2016-06-29 antstolis surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje sąskaitoje; šiuo patvarkymu pakeistas minėtas 2015-10-20 patvarkymas. 2016-06-29 patvarkymu antstolis iš viso areštavo 142,00 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Įvertinus antstolio 2016-06-29 patvarkymo turinį, matyti, kad išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje antstolis traktuoja kaip išieškojimą iš skolininko turto ir šiuo metu išieškojimui iš šių lėšų yra taikomi CPK 688 straipsnyje numatyti apribojimai (išieškojimas nukreipiamas tik į sumą viršijančią MMA). Tai paneigia pareiškėjo poziciją, jog lėšos yra areštuotos ir iš jų išieškoma nepriklausomai nuo to, ar jos viršija vieną MMA. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo turimų lėšų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, taip pat ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog skolininkas (pareiškėjas) nėra teikęs antstoliui jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų teigti, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios skolininkui priklausančios lėšos yra jo pajamos (koks jų šaltinis, gavimo momentas ir kt.). Pateikus tokius duomenis, antstolis turėtų pareigą išieškojimui iš šių pajamų taikyti CPK LI skyriuje įtvirtintus ribojimus, kurie, kaip minėta, su tam tikrais ribojimais apskritai leidžia išieškojimą taip pat ir iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA.

Atsižvelgiant į tai, kad nei CPK, nei Instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, taip pat nustačius, jog šiuo metu išieškant iš pareiškėjo lėšų yra taikomi atitinkami (1 MMA) ribojimai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) ar areštas jo piniginėms lėšoms nustatytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat prašo sugrąžinti jam priklausančias lėšas, kurios pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos. Iš vykdomosiose esančių duomenų nenustatyta, kad būtų buvę atlikti veiksmai, susiję su skolininko lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat antstolis J. P. savo 2016-07-01 patvarkyme ,,Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ nurodo, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra piniginių lėšų priklausančių pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo M. P. skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmesti.

Vykdomąsias bylas Nr. 0172/07/00679, 0172/11/00570, 0172/11/01373, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Monika Lapukaitė