Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-638-569/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-28
Bylos Nr.: e2S-638-569/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11991-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Ieškovas: K. V., S. V., I. K., V. B., R. B., D. Š., M. Š., V. N., D. N., A. V., M. V.
Atsakovas: A. L., I. S., I. Ž., B. B., K. Š., Ž. P., G. S., V. S., D. A., Z. U., A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-638-569/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11991-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. V., S. V., I. K., V. B., R. B., D. Š., M. Š., V. N., D. N., A. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti bendraturčius natūra iš žemės sklypo, civilinėje byloje pagal ieškovų K. V., S. V., I. K., R. B., V. B., D. Š., M. Š., V. N., D. N., A. V. ir M. V. ieškinį atsakovams A. L., I. S., I. Ž., B. B., K. Š., Ž. P., G. S., V. S., D. A., Z. U. ir A. S. (A. S.) dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. T., T. S., A. V., S. L., A. L., J. S., E. A., J. S., V. S., I. K., M. B., L. B., S. S. (S. S.) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. V., S. V., I. K., V. B., R. B., D. Š., M. Š., V. N., D. N., A. V. ir M. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. Leisti ieškovams be bendraturčių sutikimo vykdyti 0,7246 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k. v., formavimą ar pertvarkymą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topokada“ Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą (M 1:1000, data 2024-08-01);

1.2. Atidalinti natūra iš 0,7246 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k. v., bendros dalinės nuosavybės teise ieškovams priklausančias dalis, nustatant, kad po atidalinimo:

1.2.1. Ieškovams K. V. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,025 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „A“;

1.2.2. Ieškovei I. K. priklausys žemės sklypas (plotas 0,0245 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „B“;

1.2.3. Ieškovams V. B. ir R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,0242 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „C“;

1.2.4. Ieškovams D. Š. ir M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,0315 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „D“;

1.2.5. Ieškovams A. V. ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,0653 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „F“;

1.2.6. Ieškovams V. N. ir D. N. atidalijamas žemės sklypas yra sujungiamas su esamu sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,1040 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „G“;

1.2.7. Ieškovams D. Š. ir M. Š. atidalijamas žemės sklypas yra sujungiamas su esamu sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priklausys žemės sklypas (plotas 0,0754 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „E“;

1.2.8. Atsakovams A. L., B. B., V. S., D. A., Z. U. ir trečiajam asmeniui J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas (plotas 0,3303 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „H“, kiekvienam bendraturčiui priskiriamos sekančios dalys:

1.2.8.1. A. L. priklausys 166/3303 dalys;

1.2.8.2. B. B. priklausys 2592/3303 dalys;

1.2.8.3. V. S. priklausys 170/3303 dalys;

1.2.8.4. D. A. priklausys 164/3303 dalys;

1.2.8.5. Z. U. priklausys 169/3303 dalys;

1.2.8.6. J. S. priklausys 42/3303 dalys;

1.2.9. M. B. ir L. B., A. T., A. V., T. S., I. S., Lietuvos Respublikai, J. S., V. S., S. S., I. Ž., E. A., K. Š., S. L. ir A. L., Ž. P., G. S., I. K., A. S., J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas (plotas 0,1378 ha), parengtame UAB „Topokada“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.) pažymėtas indeksu „I“, kiekvienam bendraturčiui priskiriamos sekančios dalys:

1.2.9.1. M. B. ir L. B. priklausys 389/4134 dalys;

1.2.9.2. A. T. priklausys 139/1378 dalys;

1.2.9.3. A. V. priklausys 1615/13780 dalys;

1.2.9.4. T. S. priklausys 1615/13780 dalys;

1.2.9.5. I. S. priklausys 97/13780 dalys;

1.2.9.6. Lietuvos Respublikai priklausys 29/13780 dalys;

1.2.9.7. J. S. priklausys 122/13780 dalys;

1.2.9.8. V. S. priklausys 122/13780 dalys;

1.2.9.9. S. S. priklausys 122/13780 dalys;

1.2.9.10. I. Ž. priklausys 122/13780 dalys;

1.2.9.11. E. A. priklausys 122/13780 dalys;

1.2.9.12. K. Š. priklausys 46/1378 dalys;

1.2.9.13. S. L. ir A. L. priklausys 57/1378 dalys;

1.2.9.14. Ž. P. priklausys 180/1378 dalys;

1.2.9.15. G. S. priklausys 131/1378 dalys;

1.2.9.16. I. K. priklausys 328/4134 dalys;

1.2.9.17. A. S. priklausys 57/1378 dalys;

1.2.9.18. J. S. priklausys 19/1378 dalys;

1.2.9.19. J. S. priklausys 19/1378 dalys;

1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovų organizuojamas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurį rengia UAB „Topokada“, nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nėra gautas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas šiam projektui. Teismas, atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad tik pateikus teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą projektą, teismas turėtų galimybę spręsti dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. konkrečių ginčo žemės sklypo dalių bendraturčiams priskyrimo, nes įstatymų įgaliota institucija jau būtų patvirtinusi, kad toks žemės sklypo padalijimas (į konkrečius žemės sklypus) yra galimas ir, teismui priėmus sprendimą, teismo sprendimas realiai galės būti įgyvendinamas (kiekvienas bendraturtis įgis teisę įregistruoti ir naudotis pagal paskirtį jam priskirta žemės sklypo dalimi). Dėl to, teismas ieškovams nustatė terminą patikslinti ieškinio reikalavimus, formuluojant juos taip, kad jie pagal susiklosčiusią faktinę situaciją tarp bendraturčių galėtų būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypo bendraturčiai iki kreipimosi į teismą buvo supažindinti su ieškovų ieškinyje pateiktu pasiūlymu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teikė savo nuomones dėl pritarimo ar nepritarimo siūlomam atsidalijimo būdui. Teismas nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutiktų atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų siūlomu būdu, ieškovai įgytų teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo tvarka.

Šalies argumentai

3. Ieškovai, šalindami teismo nustatytus trūkumus, 2025 m. gegužės 22 d. pateikė paaiškinimą (DOK-79873), kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu suderino UAB „Topokada“ parengtą projektą, nurodydama, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2022 m. birželio 17 d. redakcija) (toliau – Taisyklės), 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas. Ieškovai vertino, kad institucijų išvados patvirtina, kad projektas yra parengtas tinkamai, atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti tvirtinamas. Nesutiko su teismo išvada, kad ieškovai turėtų parengti ir pateikti susipažinti kitiems bendraturčiams atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą (projektą) ir pateikti jį bendraturčiams susipažinti ir nuomonei dėl siūlomo atsidalijimo būdo pareikšti. Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Kiti žemės sklypo bendraturčiai buvo informuoti nustatyta tvarka ir turėjo galimybę susipažinti su ieškovų ketinimais atidalinti sklypus, teikti pasiūlymus ir pastabas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti bendraturčius natūra iš 0,7246 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), priskiriant kiekvienam bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias dalis pagal UAB „Topokada“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (M1:1000, data – 2024 m. rugpjūčio 1 d.); priėmė ieškinio dalį dėl reikalavimo leisti ieškovams be bendraturčių sutikimo vykdyti 0,7246 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Topokada“ žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą (M 1:1000, data 2024 m. rugpjūčio 1 d.).

5. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvada dėl tikslingumo projektą tvirtinti nėra galutinis dokumentas, kuriuo patvirtinamas projektas, t. y. nelaikytinas sprendimu, suteikiančiu galimybę pradėti vykdyti žemės sklypų pertvarkymo darbus pagal pateiktą projektą. Teismas, įvertinęs Taisyklių 68 punkto nuostatas, sprendė, kad projektas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo laikytinas galutinai suderintu ir pagal jį gali būti atliekami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbai, kai projektas patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Akcentavo, kad pagal Taisyklių 68 punkto nuostatas, kai teikiamas tvirtinti projektas, kuriam nepritarė visi bendraturčiai, tai projektas turi būti tikslinamas ir dar kartą teikiamas direktoriui tvirtinti, kai gaunami visi sutikimai ar kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teismas nesutiko su ieškovų prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodytais argumentais, kad UAB „Topokada“ parengtas projektas yra suderintas (patvirtintas) teisės aktų nustatyta tvarka ir kad teismas galėtų remtis tokiu projektu, spręsdamas šalių ir trečiųjų asmenų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ieškinio reikalavimas leisti ieškovams vykdyti tolimesnius ginčo žemės sklypo projektavimo darbus (etapus) be atsakovų sutikimo.

6. Taip pat teismas vertino, kad sprendžiant at(si)dalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nėra reikšminga, ar atidalytini žemės sklypai (jų dalys) bus nustatytos projekte, kuris rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo metu, ar atskirame – šio projekto (patvirtinto savivaldybės administratoriaus direktoriaus) pagrindu – parengtame projekte, tačiau bet kuriuo atveju iš pateikto projekto turi būti aišku, kokios žemės sklypo dalys priskiriamos kuriam bendraturčiui. Pažymėjo, kad iš ieškovų pateikto UAB „Topokada“ projekto nėra aišku, kurios dalys bus skiriamos kuriam bendraturčiui, todėl tokį atsidalijimo projektą nelaikė atitinkančiu jam keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad galimybė kreiptis į teismą neturėtų būti priemone spręsti klausimus, kurie turėtų būti iš pradžių sprendžiami neteismine tvarka. Ieškovai nepateikė teismui duomenų, kad jie teikė atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą (projektą) kitiems bendraturčiams ir kiti bendraturčiai nesutiko atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų siūlomu būdu.

7. Teismas padarė išvadą, kad kol nėra priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl UAB „Topokada“ parengto projekto patvirtinimo, t. y. galutinis sprendimas dėl galimybės atlikti ginčo žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo darbus pagal ieškovų siūlomus sprendinius, tol teismas neturi galimybės spręsti dėl ieškovų ir kitų bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priešingu atveju, gali susiklostyti situacija, kad, teismui tenkinus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateikto projekto sprendinius, teismo sprendimas realiai negalės būti įgyvendinamas, nes projektui (jo vėlesnėje tvirtinimo stadijoje) gali būti nepritarta. Teismas atsižvelgęs į tai, ieškinio dalį dėl reikalavimo atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovai K. V., S. V., I. K., V. B., R. B., D. Š., M. Š., V. N., D. N., A. V. ir M. V. prašo: 1) panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21465-1045/2025 – dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti bendraturčius natūra iš 0,7246 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), kiekvienam bendraturčiui priskiriant nuosavybės teise tenkančias dalis pagal UAB „Topokada“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (M 1:1000, data - 2024 m. rugpjūčio 1 d.); 2) bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Topokada“ parengtas projektas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nėra gautas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas šiam projektui. Pažymi, kad projektas 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame rašte yra nurodoma, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai Projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas. Mano, jog tai reiškia, kad parengtas projektas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus ir pagal jį gali būti vykdomas atidalijimas. Vienintelė kliūtis patvirtinti projektą – tai visų bendraturčių raštiško pritarimo nebuvimas.

8.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad Projektas neaiškus, nes iš jo nėra aišku, kokios dalys būtų skiriamos kuriam bendraturčiui, dėl to jis neatitinka teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad ieškovai tinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nurodydami, kokie sklypai priskiriami ieškovams, o kokie – atsakovams. Įstatymai bei Taisyklės nenustato privalomojo reikalavimo projekte nurodyti ir pažymėti, kokiomis dalimis žemės sklypus valdys bendraturčiai. Ieškinio dalykas yra pagrįstas UAB „Topokada“ parengto projekto sprendiniais.

8.3. Vertina, jog teismas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovai pateiktų įrodymus, kad atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą (projektą) teikė kitiems bendraturčiams ir kad kiti bendraturčiai nesutiko atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų siūlomu būdu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas reiškia, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Nurodo, kad Projekto organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija registruotais laiškais informavo kitus žemės sklypo bendraturčius apie projekto rengimą, taip pat bendraturčiai buvo informuoti apie projekto sprendinius registruotu laišku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti bendraturčius natūra pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

13. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų atidalyti bendraturčius natūra iš 0,7246 ha ploto žemės sklypo, kiekvienam bendraturčiui priskiriant nuosavybės teise tenkančias dalis pagal UAB „Topokada“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (toliau – Projektas).

14. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovai nepašalino 2025 m. gegužės 8 d. nurodytų trūkumų, pažymėjo, kad tik pateikus teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą projektą, teismas turėtų galimybę spręsti dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes įstatymų įgaliota institucija jau būtų patvirtinusi, kad toks žemės sklypo padalijimas (į konkrečius žemės sklypus) yra galimas ir, teismui priėmus sprendimą, teismo sprendimas realiai galės būti įgyvendinamas. Teismas, įvertinęs Taisyklių 68 punkto nuostatas, sprendė, kad projektas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo laikytinas galutinai suderintu ir pagal jį gali būti atliekami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbai, kai projektas patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Teismas nesutiko su ieškovų prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodytais argumentais, kad UAB „Topokada“ parengtas projektas yra suderintas (patvirtintas) teisės aktų nustatyta tvarka ir kad teismas galėtų remtis tokiu projektu, spręsdamas šalių ir trečiųjų asmenų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus.

15. Ieškovai atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nurodo, kad Projektas 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad rašte yra nurodoma, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai Projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas. Vertina, kad parengtas projektas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus ir pagal jį gali būti vykdomas atidalijimas, tačiau kliūtis tvirtinti projektą yra visų bendraturčių raštiško pritarimo nebuvimas.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo ieškiniu siekia be atsakovų sutikimo atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

17. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-57/D1-58 redakcija) 66 punktu parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

18. Taigi, pagal Taisyklių 66 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės gali būti įgyvendinamas dviem būdais: 1) neteisminiu – parengto projekto tvirtinimo stadijoje atidalijimo siekiančiam bendraturčiui gavus raštišką kitų bendraturčių pritarimą siūlomam atidalijimo projektui, arba 2) teisminiu – atidalijimo siekiančiam bendraturčiui kreipiantis į teismą, prašant atidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą atidalijimo projektą (CK 4.80 straipsnis).

19. Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022 74 punktas).

20. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad projektas yra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe) (ieškinio priedas Nr. 7). Šiame rašte yra nurodyta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai Projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. spalio 30 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) pateikta patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas, kai bus gauti visi pertvarkomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčių raštiški pritarimai, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas turi būti vykdomas pagal šį projektą, bei patikslinus aiškinamąjį raštą (ieškinio priedas Nr. 8).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. raštas ir Nacionalinė žemės tarnybos Akte pateikta išvada patvirtina, kad Projektas parengtas laikantis įstatymo reikalavimų ir jis gali būti tvirtintinas, esant vienai iš sąlygų – kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas turi būti vykdomas pagal šį projektą. Tik ieškovams įgyvendinus Akte pateiktoje išvadoje nurodytas sąlygas, kurių viena – pateikti teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas turi būti vykdomas pagal šį projektą, Projektas galės būti tvirtinamas.

23. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju Projektas iki ieškovams kreipiantis ieškiniu į teismą turėjo būti patvirtintas savivaldybės administracijos direktorius sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta.

24. Taisyklių 68 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos).

25. Taigi, apibendrinant Taisyklių 66 punkto ir 68 punkto nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tik po to, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, savivaldybės administracijos direktorius turės teisę priimti sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą.

26. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškinio trūkumų nurodė, kad iš pateikto Projekto nėra aišku, kurios dalys bus skiriamos kuriam bendraturčiui, todėl toks atsidalijimo projektas nelaikytinas atitinkančiu jam keliamus reikalavimus.

27. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad institucijų, vertinusių Projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, priimtuose dokumentuose (šios nutarties 20–21 punktai) nėra nurodyta Projekto trūkumu tai, kad Projekte nėra pažymėta, kurios žemės sklypo dalys bus skiriamos konkrečiam bendraturčiui. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje yra aiškiai nurodę, kokie sklypai pagal Projektą būtų priskiriami ieškovams, kurie atsakovams, t. y. ieškinyje aiškiai yra įvardyta, kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus prašo suformuoti. Be to, kokie sklypai pagal Projektą būtų priskiriami konkretiems bendraturčiams, pažymėti plane parengtame pagal advokato pasiūlymą „Galimas žemės sklypo dalių paskirstymas tarp bendrasavininkų po formavimo ir pertvarkymo projekto“ (ieškinio priedas Nr. 12).

29. Pažymėtina, kad dėl Projekto aiškumo turėtų būti sprendžiama bylos nagrinėjimo metu, pasiūlant šalims pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą vertino Projekto neaiškumą.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, kad jie teikė atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą (Projektą) kitiems bendraturčiams ir kiti bendraturčiai nesutiko atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų siūlomu būdu.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Projekto rengėjas UAB „Topokada“ 2025 m. vasario12 d. išsiuntė bendraturčiams pranešimą, kuriuo prašė raštiškai pritarti parengtam Projektui, arba pateikti projekto rengėjui motyvuotą atsakymą dėl nepritarimo prašome (ieškinio priedas Nr. 9). Kad dalis bendraturčių nepritarė projektui, matyti iš pateikto kartu su ieškiniu 2025 m. kovo 3 d. bendraturčių skundo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (ieškinio priedas Nr. 11), be to nebuvo gauti visų bendraturčių rašytiniai pritarimai parengtam Projektui (ieškinio priedas Nr. 10).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygos – bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo, teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ne visi bendraturčiai pateikė sutikimus dėl parengto Projekto ir tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu su reikalavimu atidalyti bendraturčius natūra iš žemės sklypo, patvirtina, kad egzistuoja bendraturčių nesutarimas – kiti bendraturčiai nesutinka atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Projektą (ieškovų siūlomu būdu). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog teikė kitiems bendraturčiams Projektą ir kiti bendraturčiai nesutiko atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų siūlomu būdu.

34. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.

35. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio dalies dėl reikalavimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai nepašalino šioje dalyje ieškinio trūkumų, todėl nepagrįstai šioje dalyje atsisakė ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl šio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti 2025 m. birželio 2 d. skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl reikalavimo atidalyti bendraturčius natūra iš 0,7246 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), priskiriant kiekvienam bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias dalis pagal UAB „Topokada“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (M1:1000, data – 2024 m. rugpjūčio 1 d.).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė