Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2021 m. liepos 24 d. apie 22.05 val. Vilniuje, Rūdninkų gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „BMW X6 M50i xDrive Aut.“, M1G kategorijos, visureigio, 4 395 cm³ variklio darbinio tūrio, 390 KW (530 AG) variklio galios, 2020 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. liepos mėn. duomenimis su PVM – 84 560 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Prašymas grindžiamas tuo, kad A. K. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, iki šiol nėra nei karto teistas, yra dirbantis, augina nepilnametį išlaikytinį. Dėl nuskalstamos veikos padarymo yra su A. K. turėję rimtą ir ilgą pokalbį, kurio metu jai susidarė pagrįstas įspūdis, jog A. K. ne tik visiškai suprato savo elgesio netinkamumą, bet ir tai, kad ji jo atžvilgiu gali daryti stiprią įtaką, lemiančią tai, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su A. K. yra pažįstama daugiau nei 15 metų, ji ir jos sutuoktinis intensyviai ir sistemingai bendrauja su A. K., žino daugelį jo gyvenimo aspektų, jų santykiai yra geri bei nuolatiniai. A. K. neretai klausia jos patarimo vienu ar kitu klausimu, priimdamas sprendimą visada atsižvelgia į jos nuomonę, ją gerbia, todėl mano, jog turės visas galimybes prižiūrėti jos atsakomybėn perduotą asmenį – A. K., visą laidavimo laikotarpį. Be to, jos nuomone, atsižvelgiant į prie prašymo pridedamas pažymas, ji atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas laiduotojui keliamas sąlygas, yra verta pasitikėjimo ir dėl to yra tinkama laiduoti už A. K.

K. R.-L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su A. K. yra seni bičiuliai, bendrauja daugiau nei 15 metų, jis bendrauja su jos vyru, svečiuojasi jos namuose. Bendravimas yra nuolatinis. Apie nutikimą sužinojo iš savo sutuoktinio. Po įvykio bendravo ir su pačiu A. K. Ji buvo nustebusi, nes žino jį kaip žmogų, kuris neturėjo žalingų įpročių, nevartojo alkoholio daugybę metų. Kai klausė, kodėl pavartojo alkoholio, A. K. atsakė, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Pažymėjo, kad dirba valstybės įsteigtoje finansų įstaigoje UAB „C“, atsakingai žiūri į laidavimo pareigą, planuoja ją vykdyti – su A. K. nuolat bendrauti, prižiūrėti ir sekti situaciją. Žino, kad laidavimas gali būti su užstatu, tačiau jai svarbu, kokia būtų paskirta suma, jos pajamos apie 1 700 Eur, neturi didelių santaupų. Laiduoti jos paprašė pats A. K.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos: A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, gailisi, žala nėra padaryta, taip pat yra pagrindas manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, dirbantis, laiduotoja A. K. charakterizuoja teigiamai. Todėl prašo A. K. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, paskiriant laidavimą 1 metams 6 mėnesiams ir taikyti 500 Eur dydžio užstatą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,75 promilių alkoholio koncentracija. A. K. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 53–54), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl A. K. asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 53–54), per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už vairavimą neblaiviam nebaustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 55–57), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 116–118). Proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų A. K. charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, K. R.-L., kuri prašė perduoti A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra artima draugė, su kuria yra pažįstami daug metų, neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą už negrubų pažeidimą, yra kaltinamajam autoritetas. Teismo vertinimu, K. R.-L. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką A. K. elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam A. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą su 500 Eur dydžio užstatu, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje nustatyta, kad A. K. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1,75 promilių – vidutinis girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš pat sėsdamas už vairo. Be to, vairavo šeštadienio vakare, pačiame Vilniaus miesto centre, kai pėsčiųjų eismo intensyvumas pakankamai didelis. Teismas neabejoja, kad neteisėti jo veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys ar padaryta kitokia turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties A. K. sveikatai ar net gyvybei. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltinas, kaltinamasis dėl jo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Atsižvelgiant į tai, A. K. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 25 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo atveju automobilis „BMW X6 M50I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto A. K. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. būtų netikslingas ir nebūtinas.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas yra UAB „A“, o savininkas – AB „B“, t. y. kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis, vertintina, kad nėra nustatytų priežasčių, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad automobilio „BMW X6 M50I“ vidutinė kaina Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu net 84 560 Eur (b. l. 41), tačiau tokios sumos, kuri gerokai viršija ne tik kaltinamojo, tačiau ir minimalų bei vidutinį metinį darbo užmokestį šalyje, konfiskavimas, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiant tiek į veikos padarymo aplinkybes, tiek į A. K. charakterizuojančius duomenis, jo turtinę padėtį (b. l. 105–115), valstybinio socialinio draudimo duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, tai, kad jis dirba dvejose darbovietėse, yra įmonės akcininkas, dirba dizaino srityje, kitų finansinių įsipareigojimų neturi (nėra tokių duomenų), prisideda prie su juo negyvenančio mažamečio vaiko išlaikymo, iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės „BMW X6 M50I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos proporcinga dalis (mažiau nei 30 proc.), kurios pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti – 20 000 Eur (BK 72 str. 5 d.).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–74) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 6 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės „BMW X6 M50I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 26 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 43; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos K. R.-L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (įmonės kodas 302942160) AB „Swedbank“ depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ir bylos numerį.

Baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš A. K. konfiskuotino turto (automobilio „BMW X6 M50I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 6 Eur (šešis eurus) už transporto priemonės – automobilio „BMW X6 M50I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti A. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (jos dalis) turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dalies), galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti A. K. ir K. R.-L., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.