Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. (A. T.) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir jam skirta 100 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 13 d. 19.45 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų mst., Užupio gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdytas bei sulaikomas už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui leisti patikrinti, ar jis prie savęs neturi draudžiamų daiktų, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus rinktinėje jį (apeliantą) sulaikė iki kitos dienos 14 val., ten jam pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.05-1-06049-14 dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui (pagal BK 286 str.), po to nuvežė į Lavoriškių užkardą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ginčijamas nutarimas. A. T. nurodo, kad jo automobilyje VW Passat buvo vaizdo registratorius, kuris nuolat įrašinėjo automobilio važiavimą, bet pasieniečiai, grąžindami automobilį su jame esančiu video registratoriumi, jam negrąžino registratoriuje buvusios atminties kortelės.

Pažymėjo, kad teisme apklausti liudytojai D. M. ir A. S. patvirtino jo parodymus. Nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarime nurodytais argumentais, kad liudytojų D. M. ir A. S. parodymai yra nenuoseklūs.

ATPK 187 str. 2 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už VSAT pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Jokio nurodymo iš pareigūno A. K. leisti patikrinti, ar jis prie savęs neturi draudžiamų daiktų, jis nebuvo gavęs, tokio reikalavimo nebuvo. Pažymėjo, kad šioje byloje yra jo sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2014-03-13 jis buvo sulaikytas 19 val. 35 min. Jam inkriminuojama, kad 2014-03-13 19 val. 45 min. Mickūnuose, Užupio gatvėje vairuodamas automobilį VW Passat ir sustabdytas bei sulaikomas už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nepakluso VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui patikrinti, ar prie savęs neturi draudžiamų daiktų. Apelianto nuomone, kaltinimas, kurio pagrindu jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, surašytas neteisėtai - 19 val. 35 min, jis jau buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus rinktinės patalpas Mickūnuose, todėl niekaip negalėjo nevykdyti teisėtų nurodymų Mickūnuose, Užupio gatvėje.

A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, apelianto skunde išdėstytais motyvais, sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimas, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

A. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: liudytojų R. D., V. Z., A. K. parodymais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūno T. J. 2014-04-02 tarnybiniame pranešime, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės pareigūnų A. D. ir J. G. 2014-04-02 ir Varėnos rinktinės pareigūno V. K. 2014-04-15 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, laikino sulaikymo protokolu bei nutarimu paleisti sulaikytąjį asmenį, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014-09-10 nutarimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-10 nutarimu (b.l. 89-92) patvirtinta, kad A. T. 2014 m. kovo 13 d., 19.23 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k. 7, kelias Vilnius – Polockas 32 kilometre, Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 130 str. 4 d. Taigi, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 13 d. buvo vykdomas A. T. vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ši aplinkybė apie automobilio Audi stabdymą nebus minima, nes ji neturi jokios reikšmės A. T. apeliacinio skundo nagrinėjimui), persekiojimas, nes automobilis VW Passat, vykęs nuo valstybės sienos, stabdomas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, nesustojo bei nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog pastebėjus automobilį 19.23 val. atvažiuojantį Lavoriškių kaimo link, tarnybiniame automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įjungti švyturėliai, o pareigūnas V. K. stabdė jį panaudojęs stabdymo diską. Automobilio VW Passat persekiojimas būtent prasidėjo 19.23 val. ir tęsėsi iki šio automobilio sustojimo Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų mst., Užupio gatvėje. Taigi, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-09-10 nutarimu patvirtintas A. T. automobilio VW Passat nesustojimo faktas, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka.

A. T. apeliaciniu skundu nesutinka, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., t.y. nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto reikalavimo leisti patikrinti, ar jis prie savęs neturi draudžiamų daiktų. Apelianto teigimu, pareigūnas nereikalavo, kad jis (apeliantas) būtų tikrinamas dėl draudžiamų daiktų, nesipriešino, todėl nesutinka su minėtu teisės pažeidimu. Nurodė, kad pareigūno A. K. parodymai nėra nuoseklūs, pareigūnas apie tai, kad davė nurodymus, nurodė tik paskutinio posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie A. T. teiginiai niekuo nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-23 apklaustas liudytoju VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kinologijos skyriaus vyresnysis specialistas A. K. nurodė, kad A. T. pasakė padėti rankas ant VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kapoto, kad galėtų pažiūrėti, ar jis neturi su savimi kokių nors daiktų, tačiau A. T. visą laiką muistėsi, priešinosi, jo liepimų nesiklausė, vis išsisukinėjo nuo jo paliepimų, nesileido apieškomas, stengėsi išsivaduoti iš sulaikymo. Apieškomas jis nesileido, todėl nežino, ar A. T. kišenėse galėjo būti dar kokių nors daiktų. Kai A. T. šiek tiek nusiramino, nustojo taip agresyviai muistytis ir elgtis, paprašė jo, kad jis atidarytų automobilio bagažinę, patikrinti ar neveža kokių neteisėtų daiktų, cigarečių ir panašiai. A. T. atidarė bagažinę, ten nebuvo nieko draudžiamo, tik matė įmontuotą dujų balioną. Taip pat paprašė atidaryti galines automobilio dureles ir tuo metu pamatė ant galinės sėdynės gulinčius kelis telefonus, kelias radijo stoteles, tačiau jų jis neėmė į rankas, todėl pasakyti, ar jos buvo veikiančios, ar išjungtos, pasakyti negali.

Iš pareigūno A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis A. T. davė net kelis teisėtus nurodymus: padėti rankas ant automobilio kapoto ir leistis apieškomam, ar neturi su savimi draudžiamų daiktų, atidaryti bagažinę, atidaryti galines automobilio dureles. A. T. nepakluso nurodymui leisti jį apieškoti.

Taigi, liudytojas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės kinologijos skyriaus vyresnysis specialistas A. K. patvirtino, kad A. T. nevykdė jo teisėto reikalavimo parodyti visus turimus prie savęs daiktus, prašė padėti juos ant mašinos priekio.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo pareigūno A. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi. Nenustatyta, kad liudytojas A. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo parodymai būtų šališki, nes byloje nėra jokių duomenų, jog iki įvykio A. K. būtų pažinojęs A. T..

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog A. T. automobiliui sustojus Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų mst., Užupio gatvėje, prie jo priėjo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės kinologijos skyriaus vyresnysis specialistas A. K., kuris nagrinėjamo įvykio laiku vykdė tarnybos pareigas. A. K. teisme paliudijo, kad sustojo šalia persekiojamo automobilio ir išlipęs pribėgo prie A. T., kuris buvo išlipęs ir pakėlęs rankas aukštyn. Jis jam liepė nejudėti, sugriebė už pakeltos rankos. Tuo metu atsidarė durys, išlipo šaukdamas vyriškis, kitas liko mašinoje. Suveikus savisaugos instinktui, jis prašė visų trijų vyrų nejudėti. A. T. pradėjo trauktis link savo mašinos priekio, skambino telefonu, į jo raginimus nejudėti, nereagavo. Vienas iš keleivių išlipęs šaukė. A. T. jam priekaištavo, kad neva jį sužalojo, pats iškvietė greitąją. Jis dar kartą visus perspėjo nusiraminti. A. T. piktinosi, kodėl jį persekioja, išsisukinėjo nuo sulaikymo ir jam buvo sunku įvertinti: ar jis ruošiasi ką nors daryti ar ne. Nors prieš jį A. T. nebandė vartoti fizinės prievartos, visgi jis, pareikalavus parodyti visus turimus prie savęs daiktus bei padėti juos ant mašinos priekio, nepakluso ir šio reikalavimo nevykdė.

Apeliacinės instancijos teismas liudytojų D. M. ir A. S. parodymus apie įvykio aplinkybes vertina kritiškai, kadangi abu šie liudytojai yra A. T. draugai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai siekia A. T. palankaus sprendimo priėmimo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareigūno A. K. reikalavimas A. T. pateikti su savimi turimus daiktus, yra teisėtas ir pagrįstas, reglamentuotas ATPK 264 str., kuris numato, jog siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, pareigūnas turi teisę daryti asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir t.t.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas A. T. nurodytą versiją, jog jis elgėsi tinkamai ir ramiai, kad jam jokių reikalavimų nebuvo pateikta, pagrįstai vertino kaip teisės pažeidėjo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilyje VW Passat buvo vaizdo registratorius, o pasieniečiai, grąžindami automobilį su jame esančiu video registratoriumi, jam negrąžino registratoriuje buvusios atminties kortelės, pareigūno A. K. galimai neteisėtų veiksmų A. T. atžvilgiu buvo išnagrinėtos ir nepasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad sulaikymo protokole nurodyta, jog jis buvo sulaikytas 2014-03-13 19 val. 35 min., o jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo laikas nurodomas 19 val. 45 min., aiškinama taip, kad sulaikymo protokole pažymėtas faktinis sulaikymo laikas įvykio vietoje - 19.35 val. Sulaikymo protokolas buvo surašytas vėliau ikiteisminio tyrimo įstaigos patalpose. Todėl šios apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės.

Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d. klausimo sprendimo terminas šioje byloje buvo pratęstas iki vienerių metų, t.y. iki 2015 m. kovo 13 d. (b.l. 72), todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas praleido 2 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą, ir šio termino, jo nuomone, ATPK nustatyta tvarka nepratęsė.

Taigi, apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek jų visumą, ir padarė pagrįstas bei byloje esančius duomenis atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. (A. T.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.