- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-488-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20358-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, Swedbank
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės S. B. atstovo advokato V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, Swedbank, AB, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas M. B. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės S. B. santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašė priteisti iš atsakovės S. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B. po 500 Lt kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo teismui dienos; nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. ir T. B. laikiną gyvenamąją vietą su jų tėvu M. B. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesirūpina šeima ir vaikams neteikia jokio išlaikymo, savo lėšomis neprisideda nei prie būtinų vaikų poreikių patenkinimo, epizodiškai ir iš dalies moka būsto, kuriame gyvena vaikai, išlaikymui ir kreditui dengti reikalingas lėšas, t. y. atsakovė visiškai neprisideda prie vaikų gerovės, jų materialinio išlaikymo, ir ši našta gula ant ieškovo pečių. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai iš esmės gyvena su savo tėvu (ieškovu M. B.), kuris jais rūpinasi, veža į mokyklą, popamokines veiklas, rūpinasi, kad vaikai būtų pavalgę, paruošę pamokas, t. y. prižiūri vaikus ir jais betarpiškai rūpinasi. Mano, jog atsakovės neadekvatus ir moralei prieštaraujantis elgesys, faktinės aplinkybės dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo narkotinėmis priemonėmis, kelia grėsmę vaikų saugumui, jų emocinei ir psichologinei brandai, vystymuisi. Teigė, jog atsakovė į namus grįžta epizodiškai, be to, grįžusi namo, rūpinasi tik savimi, su vaikais visiškai nebendrauja, todėl, ieškovo manymu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų: M. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su ieškovu M. B. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-24867-329/2014.
Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės S. B., nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B., po 400 Lt atitinkamai po 115,85 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-10-28 iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24867-329/2014 priėmimo.
I. M. B. paskyrė M. B. ir T. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai mokosi(duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad nors šalys ir jų nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu(duomenys neskelbtini)., tačiau atsakovė nesirūpina šeima ir vaikams neteikia jokio išlaikymo, į namus, kaip nurodė ieškovas, atsakovė grįžta epizodiškai, mažai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, ieškovas pateikė duomenis, jog atsakovė bendrauja su kitais vyrais, leidžia su jais laisvalaikį, galimai vartoja narkotines medžiagas. Teismas nurodė, kad nors byla yra neišnagrinėta ir teismas nėra nustatęs ir ištyręs visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog šiuo metu tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, kad nepilnamečiais šalių vaikais rūpinasi ieškovas, o atsakovė turi kitų interesų, nesusijusių su saugios ir stabilios aplinkos nepilnamečiams vaikams užtikrinimu. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečių vaikų priežiūra ar netinkamai atstovautų jų interesus, neturi, todėl sprendė, jog atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, tikėtina, jog vaikų gyvenamosios vietos iki bylos išnagrinėjimo nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
Teismas taip pat nurodė, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B. iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, bus pažeisti nepilnamečių šalių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes, kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė vaikams išlaikymo neteikia. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje teismas negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų – M. B. ir T. B. – amžių, minimaliems vaikų poreikiams patenkinti teismo nuomone, pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 400 Lt kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė S. B. atstovas advokatas V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ir nutartį leisti skubiai vykdyti.
Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė ir CPK 147 str. 1 d., nes turėjo atsakovei pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Nors paprastai to daryti neprivaloma, tačiau laikinosios apsaugos priemonės susijusios su vaikais, byloje egzistuoja viešas interesas. Į teismo posėdį turėjo kviesti nepilnamečius vaikus, neišklausydamas vaikų nuomonės teismas pažeidė CK 3. 174 str. 2 d., nes vaikai nori gyventi tik su mama, jie supranta, kad tėvas yra psichiškai nestabilus ir kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas visiškai to nedetalizavo, neanalizavo ir nepasisakė, koks galėtų būti atsakovo pateiktų įvairių nuotraukų ir išrašų iš interneto puslapių sąsajumas su atsakovės neva amoraliu elgesiu. Ieškovas tik raštu perteikia savo parodymus, neprideda jokio įrodymo net dėl sūnaus Manto žinutės apie svetimą nuogą vyrą bei kitų savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia. Ieškovo teiginiai negali būti savaime teisingi ir laikomi įrodytais, jei jis pirmas pareiškia ieškinį, kiekvienas žodis turi būti pagrįstas įrodymais. Galimas atsakovės narkotikų vartojimas taip pat grindžiamas visiškomis prielaidomis, neskaitant ieškovo fantazijų, kad atsakovė susitikinėja su asmenimis, nuteistais už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Tikroji auka šitame ginče yra atsakovė, ji dėl ieškovo psichinės ir fizinės prievartos išėjo iš namų, nes tik tokiu būdu tikėjosi užtikrinti savo vaikams bent kiek tinkamas gyventi sąlygas. Dėl ieškovo įtakoto išėjimo iš namų ji ir negali rūpintis vaikais. 2014-09-17, 2014-09-21, 2014-10-16 atsakovė pervedė ieškovui sumas už būsto paskolą, 2014-10-29 už elektrą, 2014-11-12 ir 2014-08-04 atsakovė pirko vaikams žaislus. Atsakovo atlyginimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.), todėl pusė sumos, ką ieškovas išleidžia, priklauso atsakovei.
Atsiliepimas
I. M. B. atsiliepime į atsakovės S. B. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog faktą, kad atsakovė nesirūpina ir negali pasirūpinti vaikais pripažįsta ir pati apeliantė nurodžiusi, kad šiuo metu yra išėjusi iš namu ir, kaip teigia priešieškinyje, persikėlė gyventi pas draugę Rūtą, tačiau ieškovas M. B. turi pagrindą teigti, jog atsakovė S. B. gyvena Prienuose pas tariama draugą T. Č. kadangi ne kartą pastebėta vykstančią į darbą kelyje Kaunas-Rokai-Prienai. Be to š. m. gruodžio 12 d. ieškovė apie 14 val. atvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini) su automobiliu WV GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu T. Č. vardu, bei buvo gavusi iš kelių policijos raštą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršinimas) kelyje Kaunas-Prienai-Alytus. Todėl akivaizdu, kad teismas teisingai ir pagrįstai nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų tėvu M. B., kuris šiuo metu su vaikais gyvena šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini). Nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su jų tėvu, ieškovo ir atsakovės sūnūs nėra tampomi pas svetimus žmones, jiems yra garantuojamas saugumas ir užtikrinamas stabilumas (kas ypatingai svarbu mažamečiams), jiems nereikia keisti įprastos gyvenamosios aplinkos, jų gyvenimo ir mokymosi sąlygos yra puikios, kas savo ruožtu reiškia, jog vaikams yra garantuojamas stabilumas, emocinė ramybė ir visapusiškai tenkinamas jų būtinasis poreikis - teisė į tinkamas, ramias gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Nutartį dalyje dėl priteisto laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams nepaneigia įstatyminės pareigos skyrium gyvenančiai atsakovei S. B. teikti išlaikymą savo sūnums. S. B. pateikti įrodymai dėl to, jog ji iš dalies ir tik epizodiškai moka už būsto komunalinius patarnavimus (pateiktas vienintelis 2014-10-29 mokėjimas 205,-Lt už elektrą) ar/ir yra sumokėjusi būsto paskolos dalį už rugsėjo, spalio mėn. laikotarpį neeliminuoja ir nesumažina atsakovės pareigos teikti vaikams būtiną išlaikymą. Apeliantės įvardinti mokėjimai, skirti būsto paskolai dengti ir mokesčiui už elektrą sumokėti, negali būti pripažinti visapusišku išlaikymo vaikams teikimu, nes vaikai turi poreikį ne tik būstui, bet ir poreikius maistui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, higienai, mokslui ir pan. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji teikia visapusišką ir būtiną vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Taigi CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma laikina (ar nuolatinė) vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnį vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Į vaiko norą neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena vaikai, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, pažeidė ir CPK 147 str. 1 d., nes turėjo atsakovei pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, į teismo posėdį turėjo kviesti nepilnamečius vaikus, neišklausydamas vaikų nuomonės teismas pažeidė CK 3. 174 str. 2 d., nes vaikai nori gyventi tik su mama.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodytu argumentais. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovei, nagrinėjant prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausius atsakovės, šalies nepilnamečių vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, nesant vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados ir kt., t.y. darytina išvadą, kad teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tenkindamas ieškovo prašymą, išskirtinai ieškovo neargumentuotame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytais motyvais.
Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, jog ginčo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečių vaikų M. B. ir T. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu – turi nustatyti, su kuriuo iš artimųjų vaikų laikinas gyvenamosios vietos nustatymas, geriau atitiktų vaikų interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš vaikų artimųjų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko poreikius ir kt.
Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neišsiaiškinus faktinės situacijos, neišklausius vaikų nuomonės juos tiesiogiai liečiančiu klausimu, todėl formaliai spręsdamas laikinos vaikų gyvenamosios vietos klausimą, teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo sudėtingumo bei esmės.
Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei, tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl, pranešus atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) bei savo iniciatyva rinkti įrodymus.
Taip pat pažymėtina, kad laikinas išlaikymas yra teikiamas vaikui ir turi būti naudojamas išimtinai jo poreikiams tenkinti, o šių lėšų tvarkymas yra pavedamas vaiko motinai (tėvui). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neišsiaiškinus tikrosios faktinės vaikų ir motinos gyvenamosios vietos, negalima pagrįstai teigti, jog išlaikymo lėšos yra išimtinai panaudojamos vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti minėtų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą tikslinga spręsti teismo posėdyje.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, o pagal pateiktus įrodymus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovo M. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.