Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Ventos mūras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7185-952/2021, pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ventos mūras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Statybų fondas“ ir J. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė, kaip subsidiarų atsakovą šioje byloje įtraukė UAB „Statybų fondas“ vienintelį akcininką bei direktorių J. Č., kadangi atsakovės UAB „Statybų fondas“ blogą finansinę padėtį situaciją lėmė, būtent atsakovo J. Č., kaip UAB „Statybų fondas“ dalyvio, nesąžiningi veiksmai, todėl atsakovės UAB „Statybų fondas“ skola bei delspinigiai turi būti subsidiariai priteisti iš atsakovo J. Č.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teritorinio teismingumo

11. Apeliantė nurodo, kad ji ieškinį teikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pagal vieno iš atsakovų J. Č. gyvenamąją vietą, vadovaudamasi CPK 33 straipsnio 1 dalimi.

12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

13. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Taigi, viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslo subjektais, suvokiančiomis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (pacta sund servanda, CK 6.38 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė (subrangovė) MB „Ventos mūras“ ir atsakovė (užsakovė) UAB „Statybų fondas“ Sutarties 9.4 puntu sutarė dėl teritorinio teismingumo, t. y. pagal užsakovo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus kelia dėl to, kad pasak ieškovės atsakovė UAB „Statybų fondas“ nevykdo Sutarties ir neapmoka ieškovei už atliktus darbus pagal išrašytą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip ir atsakovė UAB „Statybų fondas“, sudarydama sutartį išreiškė valią dėl teritorinio teismingumo pagal atsakovės UAB „Statybų fondas“ buveinės vietą. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės UAB „Statybų fondas“ registruota buveinės vieta – Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorija.

16. Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ši įstatymo norma įtvirtina ginčo šalių autonomijos principą ir suteikia joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju tokia šalių valia yra išreikšta Sutarties sąlygose. Pažymėtina, kad Sutartis yra galiojanti, todėl ir susitarimas dėl sutartinio teismingumo yra galiojantis ir turi būti pripažintas kilus ginčui, kildinamam iš Sutarties sąlygų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė teigia, kad ji teikia ieškinį, vadovaudamasi CPK 33 straipsnio 1 dalimi, pagal atsakovo J. Č. gyvenamąją vietą, tačiau iš Sutarties turinio matyti, kad atsakovas J. Č. Sutartį pasirašė kaip atsakovės UAB „Statybų fondas“ atstovas ir jis nėra šios Sutarties šalis, todėl noras J. Č. įtrauktas į bylą, kaip savarankiškas atsakovas, nagrinėjamu atveju spręstina, kad ši aplinkybė neįtakoja teismingumo, prioritetas teikiamas šalių sutartiniam teismingumui, o ne bendrajam teismingumui pagal atsakovo J. Č. gyvenamąją vietą. Šiuo atveju netaikoma CPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė, esant keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, ieškinį pareikšti pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai reikia pripažinti arba sutartinio, arba bendrojo teismingumo prioritetą, pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma. Be to, būtent išimtį iš bendrųjų proceso taisyklių nustatančios normos padeda dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu įgyvendinti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmenybė turi būti skiriama sutartiniam teismingumui, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams ir ieškinį kartu su priedais pagrįstai nutarė gražinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teritorinio ir sutartinio teismingumo taisyklių taikymą ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.