- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 2YT-914-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00254-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus palikimo priėmimo tikslu, kad: po Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po V. B. mirties jo palikimą ir atsiradusį po Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja V. P.. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja V. P. (ikisantuokinė pavardė B.) turėjo tėvus V. B. ir Z. B. bei brolį V. B.. Pareiškėjos motina Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis V. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Prieš savo mirtį Z. B. buvo pateikusi dokumentus dėl nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir tik po jos mirties:
1) Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. nekilnojamąjį turtą – 3,7520 ha žemės ir jai buvo skirta 100/250 dalis nuo 2,5000 ha žemės sklypo (1,0000 ha žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2) Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. nekilnojamąjį turtą – 2,7520 ha žemės, ir jai buvo skirtas 2,7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Po Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis ir pareiškėjos V. P. tėvas V. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas liko gyventi šeimos sodyboje, priėmė sutuoktinės likusius namų apyvokos, buities daiktus, šeimos suvenyrus, nuotraukas, t.y. elgėsi su sutuoktinės turto dalimi kaip savininkas. Po sutuoktinės mirties V. B. dukters V. P. pagalba rūpinosi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – sutuoktinės žemę atkūrimu, o Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu ir įsakymu Z. B. atkūrus nuosavybės teisę į 100/250 dalį nuo 2,5000 ha žemės sklypo (1,0000 ha žemės sklypu), esančio (duomenys neskelbtini), V. B. sutvarkė šios žemės dokumentus, ją įregistravo ir po to dirbo, augino pasėlius, elgėsi su šiuo turtu kaip savininkas. V. B. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti savo valią priimti mirusios Z. B. palikimą išreiškė aktyviai išreikštais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad jis, kaip įpėdinis, palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku, siekdamas įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo, be to, rūpindamasis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę mirusios sutuoktinės vardu atkūrimu bei po to ją dirbdamas, tokiais savo veiksmais priėmė sutuoktinės palikimą.
Pareiškėja V. P. dar iki V. B. mirties (duomenys neskelbtini), t.y. nuo (duomenys neskelbtini) m. perėmė 100/250 dalies nuo 100/250 dalies nuo 2,5000 ha žemės sklypo (1,0000 ha žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), valdymą, ji šią žemę dirbo, savo vardu deklaravo pasėlius, nes tėvas buvo jau silpnos sveikatos ir pasirūpinti žeme nebesugebėjo. Po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ji priėmė likusius tėvo namų apyvokos daiktus, buities daiktus, šeimos suvenyrus, nuotraukas, taip pat ir minėtą 100/250 dalį nuo 2,5000 ha žemės sklypo (1,0000 ha žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), kurią iki šiol prižiūri, šią žemę dirba bei savo vardu deklaruoja pasėlius, t.y. elgiasi su palikimu kaip savininkė. V. P. taip pat rūpinosi nuosavybės teisių į likusią motinos Z. B. nekilnojamojo turto dalį (2,7500 ha žemę) atkūrimu, o Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu ir įsakymu motinos vardu atkūrus nuosavybės teises į šį 2,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. P. sutvarkė žemės dokumentus, jos registraciją ir nuo to laiko šią žemę dirba, prižiūri ir savo vardu deklaruoja pasėlius, taigi ji elgiasi su šiuo turtu kaip savininkė.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Naumiesčio seniūnija (duomenys neskelbtini) rašte Nr. V7-8 teismui patvirtino, kad pareiškėjos mamai buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,752 ha ir 1,00 ha žemės sklypus, kuriuos nuo (duomenys neskelbtini) dirba ir deklaruoja jos duktė V. P..
Pareiškėjos brolis V. B., miręs 2012-07-25, į motinos Z. B. ir tėvo V. B. palikimą niekada nepretendavo ir į jį pretenzijų neturėjo, visada tai žinojo ir pritarė, kad pareiškėja priimtų tėvų palikimą. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini), buvo išsituokęs, turėjo du vaikus R. B. ir V. B., kurie gyveno pas jo buvusią sutuoktinę. Jie į Z. B. ir V. B. palikimą nepretendavo, senelių žemės nepriėmė ir jos nedirbo, turimomis žiniomis jie jokių pretenzijų dėl šio pareiškimo neturi. Daugiau pretendentų į Z. B. ir V. B. palikimą nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir paaiškino, kad Z. B. yra jos mama, o V. B. jos tėvas. Ji yra dukra, tėvai turėjo dar sūnų V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Brolis turėjo du vaikus R. B. ir V. B.. Pareiškėjos pavardė iki santuokos buvo B. Tėvai daugiau vaikų neturėjo. Mama mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties palikimą priėmė ir turtą prižiūrėjo tėvas. Po tėvo mirties pareiškėja prižiūrėjo likusį turtą. Po mamos mirties tėvas pas notarą nesikreipė. Pareiškėja buvo pas notarą, kai nuvyko, notaras pasakė, kad praleistas terminas. Pareiškėja viena prižiūrėjo likusį turtą. Po mamos mirties buvo registruota žemė. Pareiškėja visą laiką rūpinosi likusiu turtu. Nei pareiškėjos brolis, nei suinteresuoti asmenys likusiu turtu nesirūpino. Priimtas turtas nebuvo labai vertingas. Žeme naudojasi pareiškėja.
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims R. B. ir V. B. procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjos nurodytais gyvenamųjų vietų adresais užsienyje. Patikrinus informaciją AB „Lietuvos paštas“ tinklalapyje, nustatyta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjams įteikti 2020-03-02. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo siųsti vadovaujantis 2007-11-13 Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybės narėse 10 straipsniu ir gauta informacija, kad procesiniai dokumentai R. B. įteikti. Duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą V. B., aukščiau paminėtu būdu, negauta, nors teismas taip pat kreipėsi į kompetetingą instituciją dėl dokumentų įteikimo. Abu suinteresuoti asmenys yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę. Siekiant užtikrinti suinteresuotų asmenų neginčijamą procesinę teisę gauti procesinius dokumentus, jiems procesiniai dokumentai (pareiškimas su priedais) bei teismo pranešimai apie posėdį buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – 2020-10-26 procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą terminą suinteresuoti asmenys R. B. ir V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo pavardė- P.), tėvai yra V. B. ir Z. B.. Pareiškėjos teigimu jos tėvai turėjo sūnų V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), V. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnija 2020-02-07 rašte Nr. V7-8 nurodė, kad Z. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), 2006 m. atkurta nuosavybės teisė į 2,752 ha ir 1,00 ha žemės sklypus. Nuo (duomenys neskelbtini) šiuos žemės sklypus dirbo ir deklaravo duktė V. P.. Žemės agrarinė būklė gera.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo išduoto pažymėjimo matyti, kad Z. B. vardu registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. nekilnojamąjį turtą – 3,752 ha žemės ir jai buvo skirta 100/250 dalis nuo 2,50 ha žemės sklypo (1,00 ha žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini)sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. nekilnojamąjį turtą – 2,7520 ha žemės, ir jai buvo skirtas 2,7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po V. B. mirties (duomenys neskelbtini)jo palikimą faktiškai priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja V. P..
Iš VĮ Registrų centro testamentų registro išrašų matyti, kad po V. B. mirties testamentų registre nėra įregistruoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo fakto. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2020-10-07 rašte Nr. (2.3.6) 6R-558 nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro iki (duomenys neskelbtini) dokumentuose duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) mirus Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), nerasta.
Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius. 2005-02-06 mirus V. B. galiojo naujasis šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjos pareiškime nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad po Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą faktiškai priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja V. P..
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktai palikimo priėmimo tikslu, kad po Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po V. B. mirties jo palikimą faktiškai priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja V. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tikslu paveldėti turtą, kad po Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.