- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2-2994-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00454-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Atsakovas
- V. K., N. K.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Preskonita“
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams V. K. ir N. K., trečiasis asmuo BUAB „Preskonita“ dėl skolos priteisimo iš laiduotojų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Luminor Bank AS ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. K. bei N. K. 58571,77 Eur skolos, 102,68 Eur nesumokėtų palūkanų, iš viso 58674,45 Eur, taip pat 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškina, kad 2011-01-18 ieškovas AB DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir UAB „Preskonita“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2011-3 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 500.000,00 Lt (144.810,00 Eur) kreditą (3 p.). Paaiškina, kad 2011-11-25 ieškovas ir trečiojo asmens direktorius / atsakovas V. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 1 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 1), kuria atsakovas V. K. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti ieškovui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies arba įvykdys netinkamai trečiojo asmens prievoles pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties Nr. 1 1.1. p., 2.1.1. p., 3 p.). Laidavimo sutarties Nr. 1 4.3. p. šalys sulygo, jog minėta sutartis galioja iki visiško trečiojo asmens prievolių ieškovui įvykdymo. Be to, 2011-11-25 ieškovas ir atsakovas N. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 2 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 2), kuria atsakovė N. K. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovas pažymi, kad trečiojo asmens ir atsakovės N. K. atsakomybė yra solidarioji (Laidavimo sutarties Nr. 1 1.1. p., 2.1.1. p., 3 p.). Ieškovas paaiškina, kad 2012-10-30 bei 2014-08-14 šalys sudarė Kreditavimo sutarties pakeitimus (Nr. K-2400-2011-3/2 ir Nr. K-2400-2011-3/4). Visus Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo Susitarimus pasirašė atsakovai V. K. (kaip direktorius ir laiduotojas) ir N. K. (kaip laiduotoja). Pažymi, jog ieškovas 2016-12-09 raštu Nr. 30.56-17/4792 trečiojo asmens pareikalavo sumokėti pradelstus mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį (17.786,74 Eur kredito, 641,27 Eur palūkanų, 6,07 Eur delspinigių) bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimų iki 2017-01-13 ieškovas kitą dieną vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį. Tuo pačiu raštu, trečiajam asmeniui neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas pareikalavo juos įvykdyti laiduotojus – atsakovą V. K., N. K.. Įsiskolinimai sumokėti nebuvo, todėl Kreditavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2017-01-14. Ieškovas paaiškina, kad 2017-03-20 Vilniaus miesto 14- asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2011-01-18 hipotekos sandorį, reg. Nr. DB-734 (hipotekos identifikavimo kodas: 01120110001129), o taip pat, vykdomąjį įrašą pagal 2011-12-27 hipotekos sandorį, reg. Nr. DB-13486 (hipotekos identifikavimo kodas: 01220120000005). Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi c.b. Nr. eB2-4156-912/2018 trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Nutarties įsiteisėjimo dienai trečiojo asmens skola ieškovui (pagal Kreditavimo sutartį) sudarė 58674,45 Eur (58571,77 Eur negrąžinto kredito, 102,68 Eur nesumokėtų palūkanų). Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 nutartimi bankroto byloje Ieškovo finansiniai reikalavimai, tame tarpe, pagal Kreditavimo sutartį (58674,45 Eur sumai) buvo patvirtinti. Iki šio ieškinio parengimo dienos atsakovai nėra geruoju įvykdę Laidavimo sutartimis Nr. 1 bei Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų, todėl trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui solidariai priteistinas iš atsakovų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad ieškovas ir UAB „Preskonita“ 2011 m. sausio 18 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2011-3, kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 500 000 LTL (atitikmuo eurais – 144810 EUR) kreditą. Šalys susitarė dėl pakankamai trumpų kredito grąžinimo terminų: (i) 300000 LTL turėjo būti grąžinta iki 2011 m. lapkričio 15 d.; (ii) 200000 LTL – iki 2012 m. sausio 17 d. Pažymi, kad trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeistas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas: (i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); (ii) Negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Negyvenamoji patalpa 1); (iii) Negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Negyvenamojo patalpa 2). Minėtas nekilnojamasis turtas sudaro bendrą kompleksą (teritoriją su gamybiniu pastatu), kuriame trečiasis asmuo vykdė ūkinę-komercinę veiklą (duomenys neskelbtini). Atsakovai paaiškina, kad besitęsiant finansinės krizės padariniams ir esant rinkos sąstingiui, trečiasis asmuo nebuvo pajėgus grąžinti lėšų ieškovui Kreditavimo sutartyje nustatytais pakankamai trumpais terminais. Dėl šios priežasties šalys 2011 m. lapkričio 25 d. susitarimu Nr. K-2400-2011-3/1 pakeitė tam tikras Kreditavimo sutarties sąlygas (įskaitant kredito grąžinimo terminus). Tačiau ieškovas, suprasdamas tai, kad kredito grąžinimo termino nepratęsimas gali itin skaudžiai paveikti trečiojo asmens veiklą (sukelti neigiamus padarinius), pasinaudojo savo padėtimi ir būtinai reikalavo atsakovų papildomai pasirašyti laidavimo sutartis, tokiu būdu užtikrinant trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą. Atsakovai tame neįžvelgė grėsmės, nes ieškovo naudai buvo įkeistas vertingas nekilnojamasis turtas. Atsakovai manė ir tikėjosi, kad tuo atveju, jei kartais Trečiasis asmuo netinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, įsiskolinimas pirmiausia būtų išieškomas iš įkeisto nekilnojamojo turto ir tik tuomet, kai įkeisto turto vertės nepakaktų įsiskolinimui padengti, išieškojimas būtų nukreiptas į juos, kaip laiduotojus. Atsakovai nurodo, kad jiems žinoma apie tai, jog ieškovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį nuo 2017 m. sausio 14 d., taip pat apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Preskonita“ iškelta bankroto byla ir kad bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo 58 674,45 EUR dydžio (t.y. 58 571,77 EUR negrąžinto kredito ir 102,68 EUR nesumokėtų palūkanų) kreditorinis reikalavimas, atsiradęs Kreditavimo sutarties pagrindu. Atsakovai paaiškina, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė beveik 4.5 karto viršija nepadengto įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį sumą. Minėtas turtas nėra apsunkintas jokiais kitais suvaržymais, išskyrus hipoteką ieškovo naudai. UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. gruodžio 20 d. parengtos turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nekilnojamojo turto, įkeisto banko naudai, rinkos vertė siekia 259 000 EUR. Atsižvelgiant į dabartinę nekilnojamojo turto kainų kilimo tendenciją, minėto turto rinkos vertė šiai dienai galimai yra netgi didesnė. Akivaizdu, jog ieškovo reikalavimai gali ir neabejotinai bus pilnai patenkinti iš įkeisto turto, jį realizavus trečiojo asmens bankroto procedūrų metu. Todėl ieškovo interesai jokia apimtimi nėra pažeidžiami. Atsakovų įsitikinimu, ieškovas pirmiausiai ir turėtų pasinaudoti savo, kaip hipotekos kreditoriaus, privilegijuota padėtimi ir susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą, o ne reikalauti iš karto visą skolą padengti išimtinai tik Laiduotojų. Atsakovai teigia, kad Laidavimo sutarčių pasirašymo metu iš jiems pateiktų banko paaiškinimų jie suprato ir pagrįstai tikėjosi, kad jų atsakomybė pagal šias sutartis atsiras tik tuomet, jei Ieškovui nepavyks išsiieškoti skolos iš jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto, ir jie asmeniškai atsakys už tą skolą, kuri liks nepadengta po turto pardavimo (išvaržymo). Kaip matyti, įkeisto turto realizavimo procedūros šiai dienai nėra pasibaigusios, todėl Ieškovas nepagrįstai iš karto nukreipia įsiskolinimo išieškojimą išimtinai vien tik į atsakovus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškina, kad Laidavimo sutartimi atsakovai neatšaukiamai, besąlygiškai bei solidariai su trečiuoju asmeniu įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu ir lėšomis už tinkamą bei savalaikį Kreditavimo sutarties vykdymą (Laidavimo sutarčių 1.1. p.). Atsakovai įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo (Laidavimo sutarčių 2.1.1. p.). Laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo ieškovui pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarčių 4.3. p.). Todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių užtikrinimo priemones realizuoti: pareikalauti, kad trečiojo asmens prievolę įvykdytų tiek atsakovai ir trečiasis asmuo bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (Laidavimo sutarčių 2.3.1.1. p.).
Atsiliepimas
4. Atsakovai tripliku prašo ieškinio netenkinti. Atsakovų nuomone, tokia situacija sudaro pagrindą jų laidavimo prievolę laikyti pasibaigusia CK 6.86 str. pagrindu. Minėta teisės norma reglamentuoja, kad kreditoriui atsisakius savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Šiuo atveju ieškovas reikalauja laiduotojų atsakomybės nepaisant to, kad savo reikalavimą visa apimtimi gali patenkinti iš įkeisto nekilnojamojo turto (jo vertės).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Byloje nustatyta, kad 2011-11-25 ieškovas ir atsakovas V. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 1, kuria atsakovas V. K. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Preskonita“ atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal ieškovo ir UAB „Preskonita“ 2011-01-18 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2011-3 (Laidavimo sutarties Nr. 1 1.1. p., 2.1.1. p., 3 p.).
6. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė N. K. 2011-11-25 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 2, kuria atsakovė N. K. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal ieškovo ir UAB „Preskonita“ 2011-01-18 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2011-3.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2017-01-14.
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4156-912/2018 trečiajam asmeniui UAB „Preskonita“ yra iškelta bankroto byla.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 nutartimi UAB „Preskonita“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo Luminor Bank AS kreditorinis reikalavimas pagal ieškovo 2018 m. spalio 29 d. pateiktą prašymą, kuriame yra aiškiai išskirta skola pagal Kreditavimo sutartį 58674,45 Eur sumai (58571,77 Eur negrąžinto kredito, 102,68 Eur nesumokėtų palūkanų) (e. bylos t. 1, b.l. 84-90). Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovai neginčija, jog UAB „Preskonita“ skola pagal Kreditavimo sutartį sudaro 58674,45 Eur.
10. Teismas atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovas kaip kreditorius pirmiausiai turėtų išnaudoti visas galimybes išsiieškoti skolą iš kredito gavėjo UAB „Preskonita“ ir tik tada nukreipti reikalavimus į juos, kaip laiduotojus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog laidavimo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, kreditorius gali pasinaudoti tiek hipotekos, tiek laidavimo institutų jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į jų ypatumus. Kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir gali šiuos institutus taikyti kartu. Vienintelė kreditoriaus, kuriam įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas kelių asmenų turto hipoteka ir (ar) laidavimu, veiksmų ribojimo sąlyga yra bendra išieškoma suma: kreditorius, nukreipdamas išieškojimą į hipotekos davėjų ir laiduotojų turtą, negali išsiieškoti didesnės sumos, nei jam yra skolingas pagrindinis skolininkas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-611/2015, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir kt.).
11. Šiuo atveju Laidavimo sutartyse numatyta, kad atsakovų atsakomybė pagal laidavimą yra solidari su pagrindiniu skolininku (trečiuoju asmeniu) (Laidavimo sutarčių 1.1 punktas). Todėl laiduotojai neturi CK 6.80 str. 2 d. numatytos teisės reikalauti, jog ieškovas kaip kreditorius pirmiausiai išieškojimą nukreiptų į konkretų skolininko turtą.
12. Teismas pažymi, jog skirtingai nei teigia atsakovai, laiduotojo atsakomybės kaip šalutinės ir papildomos prievolės pobūdis yra susijęs ne su kreditoriaus galimybe atgauti skolą iš skolininko, o su tuo, jog skolininkas pažeidė prievolę (CK 6.67 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovų, kaip laiduotojų, atsakomybės taikymui yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes skolininkas UAB „Preskonita“ pažeidė prievolę ir skola iš jo yra priteista ieškovui. Kadangi kaip jau minėta atsakovų, kaip laiduotojų, atsakomybė yra solidari su pagrindiniu skolininku, ji taikoma pagal įprastas solidarios atsakomybės taikymo taisykles, įtvirtintas CK 6.6 str. 5 - 6 dalyse, t.y. kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai; bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.
13. Taip pat teismas atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovas nereikalaudamas įvykdyti trečiojo asmens prievolės iš įkeisto turto, bet pateikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo iš jų kaip laiduotojų, atsisakė savo pirmumo teisės į reikalavimų patenkinimą iš skolininko ir tai atleidžia juos nuo atsakomybės pagal CK 6.86 str. nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kreditavimo sutartis yra užtikrinta ne tik atsakovų laidavimu, bet ir hipoteka. Tačiau ieškovas niekaip nėra atsisakęs savo teisės patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto ar kam nors perleidęs tokios teisės. Ieškovas visiškai pagrįstai nurodo, jog tylėjimas ar nesinaudojimas savo teisę, nereiškia tokios teisės atsisakymo. Ieškovas pagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 6.86 str. nuostatų taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-15-916/2018).
14. Nepagrįstais teismas laiko ir atsakovų argumentus, jog jie suklydo sudarydami laidavimo sutartis, nes buvo įsitikinę, kad jų atsakomybė bus taikoma tik subsidiariai, t.y. jei neužteks paties skolininko UAB „Preskonita“ įkeisto turto. Objektyvių įrodymų apie tai, jog būtent toks susitarimas atitiko tikrąją šalių valią, nėra. Tuo tarpu Laidavimo sutarčių tekste yra aiškiai nurodyta, kad laiduotojai atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (Laidavimo sutarčių 2.1.1 punktas). Be to Laidavimo sutartyse aptarta, jog laiduotojui įvykdžius prievolę už skolininką, bankas įsipareigoja perduoti laiduotojams dokumentus, patvirtinančius laiduotojo atgręžtinį reikalavimą, bei banko turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises (Laidavimo sutarčių 2.2.1 punktas). Taigi iš sutarties teksto atsakovams turėjo būti suprantama, jog kreditorius neįsipareigojo išieškojimo pirmiausiai nukreipti į skolininko įkeistą turtą ir kad tokią teisę gali perleisti laiduotojams, įvykdžiusiems prievolę už skolininką.
15. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas visiškai.
16. Patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo taip pat tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 1 d., CK 6.37 str. 2 d.). Tačiau ši prievolė laikoma savarankiška laiduotojų prievolė, už kurios vykdymą yra atsakingi atsakovai solidariai tarpusavyje, tačiau ne kartu su skolininku UAB „Preskonita“.
17. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl yra pagrindas tenkinti ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 1815 EUR išlaidų už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 1, b.l. 113) ir taip pat šioje byloje yra įskaitytas 1143 EUR ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir jas priteisia iš atsakovų. Pažymėtina, kad proceso teisės normose nėra nustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos teismų praktikoje priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015 ir kt.). Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis.
18. Iš atsakovų Lietuvos valstybei taip pat priteisiamos biudžeto lėšomis apmokėtos 10,20 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Luminor Bank AS (kodas 11315936), veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (kodas 304870069), solidariai iš atsakovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 58674,45 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 45 ct) skolos, kilusios iš laidavimo santykių. Nustatyti, kad ši atsakovų prievolė taip pat yra solidari su skolininku UAB „Preskonita“.
Priteisti ieškovui Luminor Bank AS (kodas 11315936), veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (kodas 304870069) solidariai iš atsakovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (58674,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Luminor Bank AS (kodas 11315936), veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (kodas 304870069), lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2958 EUR (du tūkstančius devyniss šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1479 EUR iš kiekvieno.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 10,20 EUR (dešimt eurų, 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 5,10 EUR. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.