Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-18-560/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-29
Bylos Nr.
2S-18-560/2026
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01117-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-18-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01117-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 3.1.14.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis“ ir prašė priteisti jos naudai 400 Eur nuostolių atlyginimą už civilinio ieškinio parengimą, 5 000 Eur už patirtus nepatogumus, taip pat likusius nuostolius, kurie bus tikslinami ir pateikiami atskiru prašymu, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nutartyje išvardytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vėliau terminas ieškovės prašymu buvo pratęstas papildomoms 20 kalendorinių dienų.

Šalies argumentai

3. Nustatytu terminu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, taip pat prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovė nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovei buvo priteistas vaikų išlaikymo mokėjimas per antstolį, ieškovė turi būsto paskolą ir darbui lizingu pirktą automobilį Audi A3.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei laikė nepaduotu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino jai nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovei buvo išaiškinta, kad ieškinio reikalavimas turi būti aiškiai apibrėžtas, turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimą. Nepaisant to, patikslintame ieškinyje ieškovė ir toliau reiškia reikalavimą „dėl likusių nuostolių, kurie bus tikslinami ir pateikiami atskiru prašymu“. Ieškovė, apsispręsdama reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turėjo konkrečiai suformuluoti šį reikalavimą (jei nuspręstų tokį reikšti), t. y. įvardyti prašomą priteisti „likusių nuostolių“ sumą ir nurodyti aplinkybes, kuriomis jį grindžia, taip pat pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau reikalavimas ir jo faktinis pagrindas vis dar yra tinkamai neapibrėžti.

6. Ieškinio faktinės aplinkybės išdėstytos neaiškiai, be aiškios loginės sekos, iš patikslinto ieškinio faktinio pagrindo negalima suprasti, kokius tiksliai atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėja (kada, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko). Ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl elektros energijos pažeidimo, o atsakovė nereagavo į ieškovės skundus ir toliau pažeidinėjo įstatymus, priskaičiavo ieškovei per dideles sumas už energijos naudojimą (visiškai nedetalizuojant, už kokį laikotarpį, kokias sumas atsakovė priskaičiavo neteisėtai). Net ir po trūkumų šalinimo nėra aišku, iš kokių konkrečių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė kildina neturtinės žalos atsiradimą ir kas sudaro neturtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės veiksmai sudarė kliūtis, kurios yra sudėtingos ir sunkiai įveikiamos, tačiau ieškovė neatskleidžia, kas į tai įeina. Ieškovė, nurodydama ieškinio faktines aplinkybes, remiasi vaizdo įrašais, kurių su ieškiniu nepateikė.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašo 400 Eur nuostolių atlyginimo, kurį sudaro išlaidos už ieškinio parengimą. Prie ieškinio ieškovė pridėjo sąskaitą serija ALZ Nr. 0000017, kuri išrašyta 200 Eur (už ieškinio parengimą), tačiau mokėjimo nurodymai pateikti 600 Eur sumai. Ieškovė nepatikslino šių neatitikimų tarp ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų, vis dar nėra aišku, kodėl buvo apmokėta 600 Eur suma, prašoma priteisti 400 Eur, o sąskaita išrašyta 200 Eur sumai.

8. Ieškovė pateikė įrodymais nepagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Nors ieškovė teigia, kad turi paskolą, lizingą, moka vaikams išlaikymą ir jai lieka tik 50 Eur pragyvenimui, tačiau ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas, visą turimo turto sudėtį, lėšas sąskaitose, įsipareigojimus ir pan. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Aplinkybė, kad dėl civilinio ieškinio parengimo ieškovė kreipiasi į atlygintinai paslaugas teikiančią įmonę, o ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis nėra tokia, dėl kurios ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti ieškinį.

10. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieškinys turi aiškią struktūrą ir reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į esminį vaizdo įrašą, kuris parodo neteisėtą skaitiklio rodmenų veikimą. Reikėjo bendrovėms tikrinti įvadinį laidą, skirstymo dėžę, ar nėra paslėptų trišakių. Dažniausiai naudojamas vienas iš laidų apeinant skaitiklį, o kitas yra paliekamas originalus, kad mažiau kristų į akis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Šiuo atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

13. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

14. Šiuo atveju ieškovei kreipusis į teismą, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai apibrėžti ieškinio reikalavimą, suformuluoti faktinį pagrindą dėl reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškinti teikiamų įrodymų ryšį su nurodyta sąskaita ir ieškinyje reiškiamais reikalavimais, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame neištaisė pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų. Ieškovė patikslintame ieškinyje neapibrėžė ieškinio reikalavimo, nurodydama, kad likę nuostoliai bus tikslinami ir pateikti atskiru prašymu. Nesant aiškiai suformuluoto ieškinio reikalavimo, nėra galimybės nustatyti mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovė patikslintame ieškinyje nesuformavo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo faktinio pagrindo – iš patikslinto ieškinio nėra aišku iš kokių konkrečiai atsakovės veiksmų ieškovė kildina neturtinę žalą ir kas sudaro ieškovės patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovei paaiškinti neaiškumą dėl ieškovės reikalavimo dėl 400 Eur nuostolių priteisimo, tačiau ieškovė to nepadarė.

15. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. CPK 84 straipsnio pagrindu, esant suinteresuoto asmens prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip ir atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Vadinasi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančio šios žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Pažymėtina, kad sprendžiant CPK 84 straipsnyje įtvirtinto žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo klausimą, turi būti vertinama asmens turtinė padėtis ir galimybės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį tuo momentu kai jam kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, t. y. nevertintina ankstesnė asmens finansinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-330/2020). Šiuo atveju ieškovė pateikė deklaratyvaus pobūdžio prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nors ieškovė nurodė, kad turi paskolą, lizingą, moka vaikams išlaikymą ir jai lieka 50 Eur pragyvenimui, tačiau nepridėjo šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo turimas banko sąskaitas, turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, kas leistų teismui spręsti apie ieškovės finansinę padėtį. Taip pat kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad dėl civilinio ieškinio parengimo ieškovė kreipiasi į atlygintinai paslaugas teikiančią įmonę, o ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, taip pat patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis nėra tokia, dėl kurios ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio. Taigi, nenustačius, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą būtų pašalinusi teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius