- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1387-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00255-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- MB "Luritz"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Luritz“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Luritz“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. G., prašydama priteisti 170 104,99 Eur skolą, 23 660,67 Eur palūkanas, 20 717,46 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.
3. 2020 m. liepos 10 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės L. G. apeliacinis skundas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsakovė pažymėjo, kad gauna nedideles pajamas, tačiau turi pakankamai turto, iš kurio per ilgesnį laiką galės gauti finansinės naudos ir pajėgs sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir įpareigojo atsakovę per 10 dienų terminą sumokėti 2 584 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas pažymėjo, kad teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovė nurodė jos turtinę padėtį esant pablogėjusia, kadangi ji (atsakovė) nevykdanti darbinės veiklos, o jos turtas areštuotas, tačiau atsakovė į bylą taip pat buvo pateikusi kopiją antstoliui adresuoto prašymo, kuriame nurodė jos turtinę padėtį esančią gera.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklauso 100 proc. bendrovių Abovo Wood bei UAB „S51“ akcijų, ji yra vienintelė MB „MY LOVELY MESS“ narė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik bendrovių Abovo Wood bei UAB „S51“ nominali akcijų vertė yra 700 976,80 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovės šeimos valdomų juridinių asmenų turimų akcijų vertę, sprendė, jog negalima daryti išvados, kad atsakovė dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.
7. Atmetęs prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 2 584 Eur dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas įvertino atsakovės turimų vertybinių popierių vertę, tačiau neatsižvelgė į tai, jog atsakovė šių vertybinių popierių neturi pinigine išraiška.
9.2. Atsakovė UAB „Abovo Wood“ akcijomis apskritai nedisponuoja, nors jos įtrauktos į atsakovės turto balansą.
9.3. Atsakovės pajamos yra nedidelės ir šiuo metu ji neturi piniginių lėšų, reikalingų žyminio mokesčio sumai padengti, kadangi šią sumą jai reikia surinkti bei sutaupyti.
9.4. Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą 120 Eur išmoką už dviejų vaikų auginimą atsakovė panaudoja tik savo vaikų poreikiams.
9.5. Atsakovės ir jos sutuoktinio turtas nėra bendras, šis turtas padalytas povedybine sutartimi.
9.6. Apskųsta nutartis priimta tik formaliai įvertinus preziumuojamą atsakovės turtinę padėtį, neatsižvelgiant į faktinę situaciją.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė MB „Luritz“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir apskųstą nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
11.1. Žyminio mokesčio tikslas yra tas, kad asmenys nepiktnaudžiautų teisminės gynybos teise.
11.2. Atsakovės gaunamos pajamos (valstybės skiriamos 817,62 Eur išmoka vaiko priežiūros atostogų metu bei 120 Eur išmoka vaikams) yra didesnės nei vidutinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris yra 857,90 Eur.
11.3. Atsakovė iki šiol yra tiek UAB „S51“, tiek MB „Lovely Mess“ direktorė (vadovė), o buvimas vaiko priežiūros atostogose atsakovei netrukdo užsiimti elektronine prekyba.
11.4. Areštas visoms atsakovės banko sąskaitoms panaikintas dar 2020 m. gegužės 13 d., todėl atsakovė gali disponuoti jose esančiomis lėšomis.
11.5. Atsakovė tyčia neteikia teismui visų duomenų apie savo turimas lėšas.
Atsiliepimas
12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „S51“, MB „Lovely Mess“ bei UAB „Abovo Wood“ juridinių asmenų registro išrašus, taip pat SEB banko pažymą.
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Šiuo atveju ieškovė prieš teismui sprendžiant atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl tokio atsakovės prašymo ir atitinkamai pateikti tą poziciją pagrindžiančius įrodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
17. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
18. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
19. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
20. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje išaiškinama, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės turimų akcijų nominali vertė yra 700 976,80 Eur. Nors ši atsakovės turimų akcijų vertė gerokai viršija už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (2 584 Eur) dydį, tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad turimų akcijų vertė neatspindi faktiškai asmens turimų lėšų, kurios gali būtų panaudotos žyminio mokesčio sumokėjimui. Vadinasi, teismas spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą privalo atsižvelgti į asmens turimo turto likvidumą, nes mažai likvidaus turto turėjimas patvirtina asmens galimybes ateityje, realizavus tokį turtą įvykdyti savo pareigą sumokėti žyminį mokestį, tačiau nesudaro asmeniui galimybės konkrečiu momentu sumokėti žyminį mokestį.
22. Atskirajame skunde ieškovė nurodė gaunanti 817,62 Eur išmoką vaikų priežiūros atostogų metu bei Vilniaus m. savivaldybės skiriamas 120 Eur išmokas atsakovės vaikams. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog 120 Eur dydžio išmokos vaikams nėra laikytinos pačios atsakovės pajamomis, tačiau pažymėtina, jog šia (120 Eur) suma sumažėja atsakovės pajamų dalis, skirtina atsakovės vaikų poreikiams tenkinti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis iki skundo nagrinėjimo atsakovės vaiko priežiūros atostogų metu gaunamos pajamos yra sumažėjusios ir šiuo metu sudaro 467,15 Eur sumą.
23. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstoliui D. Traigiui vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/00276 SEB banko 2020 m. kovo 18 d. pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, jog atsakovės L. G. banko sąskaitos lėšų likutis 2020 m. kovo 17 d. yra 4 824,35 Eur. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad visam jos turtui areštas buvo taikomas iki 2020 m. gegužės 13 d., o apeliacinio skundo teikimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) jos turimam turtui taikomas siauresnės apimties areštas. Ieškovės teigimu, atsakovė banko sąskaitose turimomis savo lėšomis gali disponuoti nuo 2020 m. gegužės 13 d. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad vykdomoji byla, kurioje vykdyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2020 m. liepos 31 d. užbaigta, ją visiškai įvykdžius. Visgi, nurodyti duomenys apie atsakovės banko sąskaitoje buvusias lėšas nepagrindžia, ar ir apeliacinio skundo teikimo bei atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovė tebeturi pakankamą piniginę sumą sumokėti žyminį mokestį.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir ši asmens konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies V skyriaus 28 punktas). Šios asmens konstitucinės teisės lemia, kad veiksniai, apribojantys asmens teisę pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto (analizuojamu atveju – teismo sprendimo), privalo būtų vertinami atidžiai.
25. Pažymėtina, kad sprendžiant CPK 84 straipsnyje įtvirtinto žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo klausimą, turi būti vertinama asmens turtinė padėtis ir galimybės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį tuo momentu kai jam kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, t. y. nevertintina ankstesnė asmens finansinės padėtis. Nagrinėjamu atveju nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovės pajamos yra nedidelės (467,15 Eur); atsakovė nurodė šiuo metu neturinti lėšų sumokėti žyminį mokestį, o ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog prieš keletą mėnesių (dar iki teismo sprendimo priėmimo) atsakovė turėjo pakankamai piniginių lėšų, kurių užtektų sumokėti visą žyminį mokestį. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės realių galimybių sumokėti žyminį mokestį, tačiau įvertinus tai, jog CPK 84 straipsnyje įtvirtinta lengvata neatleidžia asmens nuo prievolės mokėti žyminį mokestį, o tik atideda šios prievolės įvykdymo terminą, taip pat atsižvelgus į Konstitucijos garantuojamos teisės į tinkamą procesą svarbą, darytina išvada, jog minėtos abejonės šiuo konkrečiu atveju aiškintinos apeliacinį procesą siekiančio inicijuoti asmens naudai.
26. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė apskritai neturi jokių finansinių galimybių sumokėti nors dalį žyminio mokesčio. Kaip minėta, atsakovė gauna nors ir nedideles, tačiau pastovias pajamas, taip pat bent jau iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo savo banko sąskaitoje buvo sukaupusi didesnes lėšas nei mokėtina žyminio mokesčio suma. Įvertinus tokias aplinkybes, atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkintinas iš dalies, jai atidedant 2 084 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina – atsakovės prašymas tenkinamas iš dalies ir jai nustatomas terminas 500 Eur dydžio žyminio mokesčio daliai sumokėti, o likusios mokesčio dalies mokėjimas atidedamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį, ją išdėstant taip:
„Atsakovės (apeliantės) L. G. prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą tenkinti iš dalies.
Atidėti L. G. 2 084 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki šio skundo išnagrinėjimo.
Nustatyti L. G. terminą iki 2020 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai) sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Išaiškinti L. G., kad nustatytu terminu nesumokėjus nurodytos žyminio mokesčio dalies, jos apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir sugrąžintas.“