Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista A. K. iš J. M. 300 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

A. K. ieškinio dalis dėl 110 Lt priteisimo palikta nenagrinėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai atliko finansines operacijas svetima mokėjimo priemone, apgaudama banko grynųjų pinigų išmokėjimo elektroninę sistemą, savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: (duomenys neskelbtini), 2014 metais, laikotarpiu nuo gegužės 9 d. iki gegužės 10 d., tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai įgijo A. K. priklausančią banko „(duomenys neskelbtini)“ išduotą A. K. vardu mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), po to toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką 2014 m. gegužės 10 d., 2 val. 36-37 min., pasinaudodama A. K. priklausančia „(duomenys neskelbtini)“ elektronine mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos prisijungimo duomenimis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas iš „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir apgaulės būdu iš A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei tikrais identifikavimo duomenimis, inicijuodama finansinę operaciją mokėjimo instrumentu, per du kartus paėmė 300 litų, taip savo veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė 300 litų turtinę žalą.

Nuteistosios teigimu, ji nukentėjusiajam, dalyvaujant advokatui, grąžino 300 Lt, nukentėjusysis jai atleido, tačiau teismo posėdyje neteisingai nurodė, jog ji (J. M.) dar pagrobė jam priklausančius 110 Lt. Teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai nurodė A. K. vardą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas J. M. kalta, padariusia jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis: pačios kaltinamosios parodymus, kad ji A. K. banko kortelę paėmė iš pastarojo namuose esančio „bufetuko“ ir nuo šios kortelės per du kartus nuėmė 300 Lt, M. R. tuo metu stovėjo atokiau ir nieko nedarė; nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad jis J. M. savo banko kortelės nedavė, PIN kodo nesakė ir jos alkoholio nupirkti neprašė; liudytojo M. R. parodymais, kad jis A. K. banko kortelės neėmė ir ja nesinaudojo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: A. K. protokolu – pareiškimu (1 t. 5 b. l.) fotonuotraukomis (1 t. 10, 11-12 b. l.), banko sąskaitos išrašu (1 t. 14 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visiškai pakako J. M. kaltės klausimui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar kartą į teismo posėdį kviesti ir apklausti A. K. bei M. R. nėra pagrindo. Kadangi nusikalstamų veikų, už kurias J. M. yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, o byloje nustatyta, kad J. M., pasinaudodama mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ bei tikrais identifikavimo duomenimis, inicijuodama finansinę operaciją mokėjimo instrumentu, per du kartus paėmė 300 litų ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė 300 litų turtinę žalą, jos veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuris buvo priimtas tinkamai pritaikius jo priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dalis dėl J. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį naikinama ir J. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantės veika dėl apgaule įgyto svetimo turto, t. y. nukentėjusiajam A. K. priklausančių 300 litų, gali būti vertinama tik kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatytas pažeidimas. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu apeliantė pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, taigi, šioje dalyje nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę, atsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, įvertino tai, kad pastaroji nusikalto būdama anksčiau tris kartus teista, neišnykus teistumui (1 t. 118-121, 122-125 b. l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad J. M. yra bausta administracine tvarka (1 t. 141-147 b. l.), nedirba (1 t. 148 b. l.), darbo biržoje neregistruota (1 t. 149 b. l.), priešingai, nei teigia skunde, neturi pastovios gyvenamosios vietos (1 t. 157 b. l.). Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais J. M. buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tai nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė, ji toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias pastarosios antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantei už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės už minėtų straipsnių dalių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkius (vidurkiai yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežtos. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinama, subendrinamos tik pastarajai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Nors už minėtas nusikalstamas veikas J. M. paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos jas iš dalies sudedant, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už visas nusikalstamas veikas J. M. paskirtas bausmes bendrino tik apėmimo būdu (pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apimant ir prie šios bausmės turėjo būti iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį), tačiau nei prokuroras, nei nukentėjusysis apeliacinių skundų nepateikė, nėra įstatymo pagrindo pabloginti nuteistosios padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl to apeliantei paskirtos bausmės bendrintinos apimant.

Kaip jau minėta, skunde apeliantė nurodė, kad ji yra antros grupės invalidė, jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, prašė paskirti jai teismo medicinos ekspertizę, nes ji lankosi pas psichologę, ir leisti jai likusią bausmės dalį atlikti namuose.

BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Taigi įstatymas nesuteikia teismui teisės skirti nuteistajam bausmę atlikti pastarojo gyvenamojoje vietoje.

Duomenų, kad nuteistajai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, kad jai reikėtų skirti teismo medicinos ekspertizę, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog dėl J. M. nustatyto psichikos sutrikimo teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (1 t. 139 b. l.). Kartu pažymima, kad įstatymai suteikia nuteistiesiems teisę gauti pilnavertį gydymą ir laisvės atėmimo vietose.

Apeliantės skundo argumentus, kad ji nukentėjusiajam grąžino 300 Lt ir nukentėjusysis jai atleido, patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad nukentėjusysis prašė teismo priteisti jam iš J. M. 410 Lt (1 t. 247-248 b. l.). Nuteistosios teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė nukentėjusiojo vardą patvirtinančių duomenų taip pat nėra, todėl šis teiginys vertinamas kaip nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. M. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.