- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-612-436/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2079-359/2014 pagal antstolio D. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę A. T. į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/04/00378 yra vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-10-03/2004 dėl 28621,83 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. T. išieškotojo UAB „Skulas“ naudai. 2007-11-26 skolininkė A. T. mirė. Po jos mirties palikimą pagal įstatymą 2010-02-25 priėmė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Skolos, palikimą priėmęs asmuo, nesumokėjo. Apie esamą skolą antstolis pranešė palikimą priėmusiam asmeniui, sudarydamas paveldimo turto mirties aprašą bei 2013-05-15 raštu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi antstolio D. J. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino.
Teismas nutartyje nurodė, kad veiksmai, kuriais buvo pareikšta apie kreditorės UAB „Skulas“ reikalavimą skolininkei, buvo atlikti pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, o byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą būtų pratęsęs nėra. Esant pasibaigusiam naikinamajam CK 5.63 str. 4 d. numatytam 3 metų terminui, teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog palikėjos (skolininkės) A. T. įsipareigojimas UAB „Skulas“ perėjo jos įpėdinei, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir vykdymo procese pakeisti skolininkę A. T. į skolininkę valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus.
Atskirajame skunde nurodoma, kad skolos išieškojimas išieškotojo UAB „Skulas“ naudai iš A. T. turto antstolio D. J. kontoroje vykdomas nuo 2004-03-24. Vykdant šią vykdomąją bylą, 2005-05-19 antstolis areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis turto areštas registruotas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti arba būtent kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, teismas matė, kad A. T. turtas yra areštuotas dar 2005-05-19, tačiau priimdamas nutartį atmesti antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, į šį faktą neatsižvelgė.
Taigi, šiuo atveju, skolininko pakeitimui vykdymo procese remiantis paveldėjimo teisės normomis yra abi sąlygos: įpėdinis valstybė - priėmė palikimą bei ta subjektinė pareiga - kreditorinis reikalavimas UAB „Skulas“ naudai, įeina į palikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar antstolis įvykdė CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą sustabdyti vykdomąją bylą. Žemės tarnyba neturi nei A. T. turto apyrašo, nei yra gavusi kreditoriaus reikalavimo. Kadangi nei antstolis, nei kreditorius nevykdė tinkamai savo pareigų, nėra pagrindo teigti, kad galimas skolininko pakeitimas. Kreditoriui taip pat tenka pareiga laiku ginti ir įgyvendinti savo teises, kadangi jo reikalavimo teisė nėra ir negali būti neribota laike. Be to, atskirasis skundas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad nurodytas keičiamas skolininkas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius, į. k. 188635324, juridinių asmenų registre yra išregistruotas asmuo, todėl teisių ir pareigų perėmimas negalimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas teismo procesiniu sprendimu ir vykdomas priverstine tvarka, laikėsi CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/04/00378 yra vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-10-03/2004 dėl 28621,83 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. T. išieškotojo UAB „Skulas“ naudai. Skolininkė 2007-11-26 mirė (2014-12-01 Gyventojų registro duomenų išrašas apie asmenį). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2012-12-11 rašto Nr. 137 ir Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. T. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2010-02-25, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nei A. T., nei valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, skolos išieškotojui nesumokėjo.
Remdamasis LR CPK 596 str., antstolis pirmosios instancijos teismo prašė vykdymo procese pakeisti skolininką jo palikimą priėmusiu asmeniu.
Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas teigia, kad tinkamu įpėdinio informavimu apie skolą yra laikomas turto arešto akto išviešinimas ir pažymi, kad 2005-05-19 antstolis areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą esantį adresu Paliepio k. Palomenės sen. Kaišiadorių rajone. Šis turto areštas registruotas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti arba būtent kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia atskirojo skundo argumentacija ir pažymi, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/04/00378 vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-10-03/2004 dėl 28621,83 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. T. išieškotojo UAB „Skulas“ naudai, antstolis D. J. areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2004-04-19 Turto arešto aktas Nr. 0704-000593). Skolininkė mirė 2007-11-26. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas registruotas viešame registre 2005-05-19, t. y. iki palikimo atsiradimo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant antstolio prašymą, buvo žinoma. Tai nurodyta teismo nutartyje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog antstoliui areštavus skolininkės turtą ir 2005-05-19 išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms, materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkindamas antstolio D. J. prašymo mirusią skolininkę A. T. pakeisti nauju skolininku – valstybe, netinkamai taikė CPK 596 straipsnį.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl ko neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo antstolio D. J. prašymas dėl skolininko pakeitimo tenkintinas – pakeičiant vykdomojoje byloje skolininkę A. T. skolininke valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad būtent tokios CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose laikosi Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. A. prašymą, bylos Nr. 2S-326-658/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo antstolio D. J. prašymą dėl proceso šalies (skolininko) pakeitimo.
Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0117/04/00378) skolininkę A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nauju skolininku - palikimą priėmusia įpėdine Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927).