Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovės UAB ,,Danės būstas“ atstovei V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Danės būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų,V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Kadangi ieškovės atstovo ir trečiojo asmens nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui, byla išnagrinėta ieškovės atstovui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 247 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens V. S. ir ieškovės buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2014-12-23 – 2015-12-22 draudimo laikotarpiui (b.l. 13-16). 2015-10-07 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kurį sudarė ieškovės atstovas nustatyta, jog 2015-09-30 trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui išimtos sienos plytelės tualeto patalpoje, apdraustame bute (b.l. 17-18). Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, jog keičiant trūkusį vamzdį išmuštos 7 (septynios) žalios spalvos plytelės, sieną išgriovė UAB ,,Danės būstas“ santechnikas (b.l. 19-20). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota tualeto patalpa, fotonuotraukose matyti išimtos plytelės, užfiksuota nuardyta sienelė, nuo kurios nuimtos 4 (keturios) plytelės, kad būtų galima pasiekti trūkusį vamzdį bei jį pakeisti (b.l. 2-7). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tualeto/vonios patalpos sienos bei grindys yra išklotos plytelėmis (b.l. 2-7). Ieškovė apskaičiavo draudimo išmoką 132,10 Eur sumai (b.l. 22, 23), kurią 2015-10-12 išmokėjo draudėjui (b.l. 24). 2015-12-09 raštu dėl išmokos išieškojimo ieškovė pareikalavo UAB ,,Danės būstas“ išmokėtos žalos atlyginimo (b.l. 29). Atsakovė šią sumą atlyginti atsisakė (b.l. 30-31). Iš byloje UAB ,,Danės būstas“ pateikto 2015-07-17 statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto turinio matyti, jog atsakovė atliko statinio apžiūrą, nustatė, jog pastato vamzdynai yra patenkinamos būklės, rekomendacijų defektų šalinimui nepateikiama (b.l. 61-62). Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale užfiksuoti gyvenamojo namo defektai, jų šalinimo būdas bei darbų atlikimo data, žurnale užfiksuota, jog 2015-10-02 UAB ,,Danės būstas“ (duomenys neskelbtini), suremontavo trūkusį šalto vandens vamzdyną (b.l. 63-64).

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės regreso tvarka atlyginti žalą.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo V. S. draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, reikalavimą atsakovei grindžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovė reikalavimą UAB ,,Danės būstas“ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė neprižiūrėjo pastato bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jo remonto ar kitokio jo tvarkymo elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), per nesandarų vamzdį pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui sukėlė žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra ginčo, jog UAB ,,Danės būstas“ yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorius.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja Civilinio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 5 dalis). Civilinio kodekso 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 p.). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2015 m. atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui. Iš byloje pateikto statinio techninės apžiūros akto matyti, jog tikrinant gyvenamojo namo vamzdynus (inžinerinius tinklus) jokie defektai nustatyti nebuvo, vamzdynų būklė buvo pripažinta patenkinama. Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė žinojo, ar jai iki 2015-09-30 įvykusio įvykio buvo pranešta apie galimus bendrojo naudojimo objektų defektus gyvenamosiose patalpose, t.y. trečiojo asmens bute. Trūkęs vamzdis yra trečiojo asmens valdomame bute, todėl tokios inžinerinės įrangos tikrinimas yra apsunkintas, atsakovei, norinčiai patekti į patalpas būtinas šių gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimas. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki įvykio nustatyti vandentiekio vamzdžio pažeidimų bei juos pašalinti. Atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros, nėra pagrindo.

Ieškovė be kita ko ieškinyje nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bute (duomenys neskelbtini), trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžiui buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog tam, kad būtų pašalintas bendrojo naudojimo objekto gedimas, t.y. pakeistas trūkęs vamzdis, buvo būtina prieiti prie bendrosios inžinerinės įrangos, kuri bute buvo paslėpta plytelėmis apklijuotoje sienelėje.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Trūkęs šalto vandens vamzdis yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalis). Be to butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis), taip pat privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu T-423 patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2008-03-07) (toliau – Taisyklės) nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant inžinerinius įrenginius, naudojimo ir priežiūros taisykles (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 6 punktas numato, jog patalpų savininkai ir nuomininkai, kurie naudojasi gyvenamosiomis, bendrojo naudojimo patalpomis, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų, įgyvendinant šią nuostatą patalpų savininkams ir nuomininkams draudžiama, be kita ko, gadinti, pertvarkyti ar daryti kitą neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams, naudoti juos ne pagal paskirtį (Taisyklių 6.2 punktas). Be to Taisyklių 8.3 punktas draudžia užgriozdinti patalpas, taip pat prieigas prie patalpose esančių bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą. Bylos duomenimis nustatyta, jog priėjimas prie bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdyno buvo apsunkintas, t. y. vamzdis buvo paslėptas sienoje, dėl ko šalinant avarijos padarinius teko šią sieną nuardyti. Savo ruožtu vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus (Aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 390 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo 47 punktas).

Be to atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog žala turtui atsirado ir dėl paties trečiojo asmens veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė pašalino avarijos padarinius, pakeitė trūkusį bendrojo naudojimo vamzdį, tačiau UAB ,,Danės būstas“ patekimas prie bendrojo naudojimo vamzdžio buvo apsunkintas, inžineriniai tinklai buvo paslėpti sienoje, kurią buvo būtina nuardyti. Duomenų, jog prie inžinerinių tinklų buvo galima prieiti neardant tualeto patalpoje įrengtos sienelės, byloje nėra. Savo ruožtu kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog įvykus įvykiui – trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžiui, šalinant avarijos padarinius buvo išardyta vonios/tualeto patalpose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), įrengta sienelė tam, kad būtų galima pasiekti vandentiekio vamzdyną. Atsakovė pašalino kilusios avarijos padarinius, tačiau tam reikėjo nuardyti trečiojo asmens bute vonios/tualeto patalpoje įrengtą sienelę. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė pašalino avarijos padarinius, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.