- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-2205-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28620-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. L., Z. V.
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. L. ir Z. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir Z. V. 8000 Lt skolos, 0,02 proc. dydžio delspinigius (350,40 Lt) už laikotarpį nuo sutarties neįvykdymo termino pabaigos iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui V. P. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad tinkamas ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko nurodymas (suformulavimas) yra susijęs su atsakovo teise žinoti ir suprasti konkrečių jam pareiškiamų reikalavimų turinį bei galimybe tinkamai nuo tokių reikalavimų gintis. Ieškovas be pagrindinės skolos prašo priteisti iš atsakovų 0,02 proc. dydžio delspinigius (350,40 Lt) už laikotarpį nuo sutarties neįvykdymo termino pabaigos iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų (delspinigių) turi būti rašytinis. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių susitarimas dėl netesybų buvo rašytinis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, taip pat buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojo ieškovą nurodyti delspinigių sumą bei šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Akivaizdu, jog teismas jau buvo priėmęs ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tik įpareigojo ieškovą šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Taigi 2014 m. liepos 9 d. teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas (iki 2014 m. liepos 25 d.) pateikti patikslintą ieškinį, jame nurodyti faktinį pagrindą, pagrindžiantį ieškinio dalyką dėl prašomų priteisti delspinigių, nurodyti delspinigių sumą bei šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, taip pat ieškovas buvo įpareigotas nurodyti atsakovų prievolės pobūdį bei pateikti teismui paskolos raštelio originalą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties matyti, kad ieškinys, pašalinus jo trūkumus, atitiko jam keliamus reikalavimus ir turėjo būti priimtas. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas teigia, jog reikalavimas dėl delspinigių yra nepagrįstas. Teismas pats sau prieštarauja, nes reikalavimą dėl delspinigių priteisimo buvo įpareigojęs apmokėti žyminiu mokesčiu. CK 6.71 str. nustatyta, kad netesybos yra įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Taigi delspinigiai galimi ir nesant šalių rašytinio susitarimo, o įstatymo pagrindu. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti netesybas, sumokant reikalaujamus delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 2 d., 138 str.). Įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 str. ir 135 str., tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateiktą ieškinį, bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardijo, ką apeliantas turėtų ištaisyti ieškinyje, t.y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tarp ginčo šalių buvo rašytinis susitarimas dėl netesybų, kadangi pateiktu ieškiniu apeliantas be pagrindinės skolos prašo priteisti iš atsakovų 0,02 proc. dydžio delspinigius (350,40 Lt) už laikotarpį nuo sutarties neįvykdymo termino pabaigos iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l. 2-4) ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir Z. V. 8000 Lt skolos, 0,02 proc. dydžio delspinigius (350,40 Lt) už laikotarpį nuo sutarties neįvykdymo termino pabaigos iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), t.y., kad su atsakovais 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė susitarimą, kuriuo skolininkas R. L. ir laiduotojas Z. V. įsipareigojo apeliantui grąžinti 8000 Lt sumą. Apeliantas taip pat kartu su ieškiniu teismui pateikė minėto 2013 m. rugpjūčio 8 d. susitarimo originalą (b.l. 7).
Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje įvardinti trūkumai (kad ieškovas nepateikė rašytinio šalių susitarimo dėl netesybų) nekliudė iškelti civilinę bylą, t.y. apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje proceso stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovo reikalavimo teise, nepakankamumą ir nustatyti jam įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje, sprendžiant ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iškeltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. P. atskirasis skundas yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas, apskųstoji nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.