Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateiktą ieškinį palaiko visiškai.

4. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2021 m. kovo 25 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,SB lizingas“ ir atsakovas Ž. Z. 2016 m. vasario 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C602738639, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000,00 Eur kreditas, sutarties mokestis 160 Eur, visa kredito suma 2 160,00 Eur, grąžinimo terminas 2021 m. vasario 20 d., administravimo mokestis 6 Eur per mėnesį, palūkanų norma 21 proc. Atsakovas tinkamai savo pareigų nevykdė. 2019 m. birželio 10 d. pradinis kreditorius UAB ,,SB lizingas“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C602738639. 2019 m. birželio 10 d. išrašo priede prie reikalavimo perleidimo sutarties nurodyta, kad reikalavimo perleidimo dieną atsakovo skola sudarė 2 292,21 Eur, palūkanų suma 18,93 Eur, delspinigiai 208,54 Eur, administravimo mokestis 6,00 Eur - sutartis buvo nutraukta 2017 m. sausio 4 d. 2019 m. liepos 1 d. pranešimu atsakovas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui (ieškovei) „PlusPlus Capital“ AS, nurodytas įsiskolinimas 4 070,38 Eur.

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. liepos 1 d. laišku. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

7. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotini kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal sutartį, nagrinėjamoje byloje, Teismas vadovaujasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 2 292,21 Eur negrąžinto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ir/ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 292,21 Eur negrąžinto kredito.

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo taip pat 18,93 Eur nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

11. Pagal sutartį atsakovas ir pradinis kreditorius susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos metinės palūkanų normos – 21 proc., palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Bylos duomenimis, šalys sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. vasario 20 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodyta paskutinės įmokos data). Dėl šių nuostolių (negautų pelno palūkanų forma) dydžio, pažymėtina, kad kaip jau minėta, Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas visa apimtimi – priteistini 1 002,32 Eur už laikotarpį iki 2021 m. vasario 20 d., t.y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos.

12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutarties 13.1 punkte buvo numatytas 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą mokėti dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 13,75 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

13. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu ir iš atsakovo priteistinas.

14. Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus, iš atsakovo priteisiama 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo Ž. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 2 292,21 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 21 ct) negrąžintos kredito, 18,93 Eur (aštuoniolika eurų 93 ct) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų paskaičiuotų iki 2017 m. sausio 4 d., 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) administravimo mokesčio, 1 002,32 Eur (vieną tūkstantį du eurus 32 ct) negautų pajamų, 13,75 Eur (trylika eurų 75 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 333,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. kovo 8 d., iki teismo sprendimo įvykdymo, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.