Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir mažosios bendrijos “I. L.” skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai G. M. ir mažoji bendrija „I. L.“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. V4-260 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams MB „I. L.“ ir G. M. bei nurodymo nemokumo administratoriui G. M. skyrimo“ (toliau – Tarnybos įsakymas/Įsakymas).

Pareiškėjas G. M. nurodo, kad jis yra mažosios įmonės „I. L.“ (toliau - MB „I. L.“) vienintelis dalininkas ir vadovas.

Pareiškėjai paaiškina, kad D. Ž. (toliau – Asmuo) kėlėsi fizinio asmens bankroto bylą per mažąją bendrovę „I. L.“. Sutikimas administruoti Asmens bankroto procesą buvo teiktas tiek nuo administratoriaus MB ,,I. L.“, tiek nuo administratoriaus G. M. Teikiant sutikimą 2018 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku administratorius paaiškino, kad dar nėra iki galo apsisprendęs, kaip administruos bankroto procesą (kaip fizinis ar kaip juridinis asmuo) ir ateityje šią informaciją patikslins, todėl Asmens sutikime buvo nurodyta G. M. asmeninė sąskaita, kuri vėliau ir buvo pateikta Asmeniui. Pareiškėjų vertinimu, šis veiksmas buvo administratoriaus apsirikimas/klaida, t. y. iš neaktualaus dokumento buvo perkopijuota ne MB „I. L.“ vardu atidaryta depozitinė sąskaita, tačiau administratoriaus G. M. (MB I. L. direktoriaus sąskaita), todėl Asmuo dalį lėšų pervedė į šią sąskaitą, kurios vėliau buvo pervestos į MB „I. L.“ depozitinę sąskaitą. Asmuo jokių sumų administratoriui nepermokėjo.

Pareiškėjai nurodo, kad konfliktas su Asmeniu yra kilęs dėl to, jog ji bankroto proceso metu atsisakė teikti informaciją apie savo pajamas bei, kaip vėliau paaiškėjo, nuo administratoriaus ir kreditorių slėpė reikšmingas pinigų sumas, t. y. deklaravo uždirbanti minimalią algą, o administratoriaus pastangų dėka paaiškėjo, jog jos atlyginimas sudaro vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. Pareiškėjų nuomone, lėšų skirtumas galėjo būti skirtas kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Pažymi, kad dėl tariamo administratoriaus nesąžiningumo Asmuo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Pareiškėjų nuomone, iš Asmens prašymo, teikto bankroto bylą nagrinėjančiam teismui matyti, kad minėtieji Asmens argumentai buvo susiję su sąskaita, į kurią Asmuo mokėjo administravimo išlaidas. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nagrinėjo tiek administratoriaus prašymą jį atstatydinti savo noru, tiek Asmens argumentus, kad administratorius netinkamai vykdo bankroto procedūrą bei nusprendė Asmens prašymą atmesti kaip nepagrįsta. Tokiu būdu, pareiškėjų nuomone, bankroto bylą nagrinėjantis teismas išnagrinėjo lygiai tokias pačias faktines aplinkybes, kaip ir Tarnyba, tačiau buvo pateiktas visai kitoks administratoriaus elgesio vertinimas bei aiškiai ir nedviprasmiškai Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog bankroto administratorius teisės aktų nepažeidė bei Asmens prašymą pripažino nepagrįstu.

Nurodo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) buvo gautas Asmens 2020 m. liepos 2 d. skundas, kuriuo pagrindu Tarnyba atliko neplaninį nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ veiklos administruojant Asmens bankroto procesą patikrinimą. Tarnyba, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimus, surašė 2020 m. gruodžio 15 d. išvadą Nr. D4-2642 „Dėl nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada), kurios pagrindu skundžiamu Įsakymu MB „I. L.“, kaip Asmens bankroto administratoriui ir G. M., kaip MB „I. L.“ vardu veikusiam ir pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skyrė įspėjimus bei G. M. skyrė nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su apskaitos vedimu bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

Nurodo, kad Tarnyba, turėdama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Teismo nutartis), kurioje konstatuotos visiškai priešingos aplinkybės, nei kad Išvadoje ir Įsakyme, jokių veiksmų nesiėmė ir pastarąją ignoravo.

Pareiškėjų nuomone, Tarnyba, priimdama Įsakymą, veikė pažeisdama įstatymo viršenybės principą, Tarnybos įsakyme nepateiktas esminių aplinkybių vertinimas, kurios liko nutylėtos ir neišnagrinėtos, jis nėra aiškus, objektyvus ir pagrįstas pakankamais teisiniais bei faktiniais argumentais, prieštarauja Kauno apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, jog 2020 liepos 2 d. gavo Asmens elektroninį laišką (toliau – Skundas) dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-1870 informavo Asmenį apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimą dėl skunde nurodytų nemokumo administratoriaus veiksmų keliamų klausimų. Tarnyba 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-1872 paprašė pareiškėjo MB „I. L.“ iki 2020 m. liepos 31 d. pateikti išsamius paaiškinimus į Skunde dėl nemokumo administratoriaus veiksmų keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat pareiškėjo MB „I. L.“ nuomonę, kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais.

Tarnyba 2020 m. liepos 28 d. gavo Asmens 2020 m. liepos 27 d. pranešimą dėl Skundo atsiėmimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. gavo pareiškėjo MB „I. L.“ 2020 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinimus (toliau – Paaiškinimai) bei 2020 m. lapkričio 17 d. papildomus dokumentus.

2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas MB „I. L.“ elektroniniu paštu buvo supažindintas su Tarnybos išvados „Dėl nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ neplaninio veiklos patikrinimo“ projektu (toliau – Išvados projektas). Tarnyboje 2020 m. gruodžio 14 d. gauti pareiškėjo MB „I. L.“ 2020 m. gruodžio 7 d. paaiškinimai dėl Išvados projekte pateiktų argumentų, grindžiamų prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, nepagrįstumo.

Tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. išvada Nr. D4-2642 „Dėl nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada) pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, kurioje nustatyta, kad administratorius, pateikdamas Asmeniui ne administratoriaus MB „I. L.“ vardu atidarytos depozitinės sąskaitos, o asmeninės G. M. sąskaitos numerį, nurodydamas į ją vesti tam tikras sumas, jas iki šio patikrinimo pradžios ilgą laiką priimdamas ir nesiimdamas veiksmų dėl Asmens informavimo apie netinkamą lėšų plane nustatytiems mokėjimams atlikti vedimą bei į G. M. asmeninę sąskaitą gautų lėšų pervedimo į administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, neužtikrino skaidraus ir efektyvaus gaunamų lėšų kaupimo bei judėjimo, skaidrios jų apskaitos.

Tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas MB „I. L.“ pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktus, todėl vadovaujantis FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, nuspręsta pareiškėjui MB „I. L.“, kaip asmens bankroto administratoriui, skirti įspėjimą, pareiškėjui G. M., (pareiškėjo MB „I. L.“ darbuotojui, atsakingam už Asmens bankroto administravimą), kaip pareiškėjo MB „I. L.“ vardu veikusiam ir pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirti įspėjimą, ir pareiškėjui G. M. (pareiškėjo MB „I. L.“ darbuotojui, atsakingam už Asmens bankroto administravimą) skirti nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2021-12-31 papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su apskaitos vedimu bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

Apie skundžiamą Tarnybos įsakymą pareiškėjai buvo informuoti Tarnybos 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-3092 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ (toliau – Raštas).

Tarnyba nurodo, kad Išvada Tarnybos direktoriaus pavaduotojo buvo patvirtinta 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. dar iki Teismo nutarties priėmimo, o skundžiamas Įsakymas priimtas 2020 m. gruodžio 18 d., t. y. dar iki pareiškėjo MB „I. L.“ papildomų dokumentų, t. y. būtent Teismo nutarties pateikimo Tarnybai, todėl esant objektyvioms aplinkybėms, minėta nutartis net ir negalėjo būti aptarta ir vertinta nei Išvadoje, nei skundžiamame Įsakyme.

Pažymi, kad Tarnyba, gavusi Teismo nutartį, kitaip nei bando įrodyti pareiškėjai, ją vertino, ir dėl jos pasisakė Rašte, kuriuo pareiškėjas MB „I. L.“ informuojamas apie neplaninio veiklos patikrinimo rezultatus, nurodydama, kad Teismo nutartis neturi reikšmės neplaninio pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimo išvadoms, tuo labiau, kad joje buvo spręsti pareiškėjo MB „I. L.“ atstatydinimo bei fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo klausimai, o ne iš esmės vertinti pareiškėjo MB „I. L.“ veiksmai (veikimas ar neveikimas), dėl kurių buvo pasisakyta kartu su šiuo Raštu pridedamuose neplaninio pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimo dokumentuose. Tarnyba nekvestionuoja Teismo nutarties teisėtumo, tačiau teikdama šį atsiliepimą, laikosi tos pačios pozicijos, kad Teismo nutartis neturėjo reikšmės neplaninio pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimo išvadoms, kadangi joje spręsti pareiškėjo MB „I. L.“ atstatydinimo bei fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo klausimai, o ne iš esmės vertinti pareiškėjo MB „I. L.“ veiksmai (veikimas ar neveikimas), dėl kurių pareiškėjui MB „I. L.“ buvo skirtas įspėjimas, o pareiškėjui G. M. buvo skirtas įspėjimas ir duotas nurodymas papildomai kelti profesinę kvalifikaciją.

Atsakovo nuomone pareiškėjų skundo argumentai dėl to, kad Tarnyba veikė pažeisdama įstatymo viršenybės principą, nepateikė esminių aplinkybių vertinimo, jos liko nutylėtos ir neišnagrinėtos, dėl ko, pasak pareiškėjų, Skundžiamas sprendimas nėra aiškus, objektyvus ir pagrįstas pakankamais teisiniais bei faktiniais argumentais ir prieštarauja Teismo nutarčiai, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys skundžiamo Įsakymo, Išvados ir Rašto, kuriuo pareiškėjas MB „I. L.“ yra informuojamas apie skundžiamą Įsakymą, turiniui. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš neplaniniam pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimui pateiktų el. laiškų buvo nustatyta, kad administratorius viso bankroto proceso metu prašė Asmens pateikti informaciją, susijusią su jos pajamomis ir išlaidomis, plano vykdymu, ragino atlikti mokėjimus. Be kita ko, iš patikrinimui pateikto pareiškėjo G. M. sąskaitos išrašo buvo nustatyta, kad pareiškėjui G. M. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Asmuo pervedė 350 Eur (atliko penkis mokėjimus po 70 Eur) (Asmens planas patvirtintas 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatant 25 Eur per mėnesį sumą administravimo išlaidoms mokėti, kas už laikotarpį nuo minėto plano patvirtinimo iki 2020 m. birželio 22 d. (13 mėnesių) sudaro 325 Eur). Tiek iš administratoriaus pateikto pilno administratoriaus vardu atidarytos sąskaitos išrašo (jame nurodytas laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 17d.), tiek iš Asmens pateiktos šio išrašo iškarpos buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Asmuo į aptariamą sąskaitą pervedė 590,24 Eur (kaip minėta, Asmens plane nustatyta 249 Eur per pusmetį (49 Eur per mėnesį) suma kreditorių reikalavimams tenkinti, kas už laikotarpį nuo minėto plano patvirtinimo iki 2020 m. birželio 22 d. (13 mėnesių) sudaro 637 Eur).

Tarnyba pažymi, kad įvertinus esmines pareiškėjo MB „I. L.“ neplaninio veiklos patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, esant objektyvioms aplinkybėms, buvo konstatuota, kad administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pareigas tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą bei FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas pareigas ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi, pateikdamas Asmeniui ne administratoriaus vardu atidarytos depozitinės sąskaitos, o asmeninės pareiškėjo G. M. sąskaitos numerį, nurodydamas į ją vesti tam tikras sumas, jas iki Tarnybos patikrinimo pradžios ilgą laiką priimdamas ir nesiimdamas veiksmų dėl Asmens informavimo apie netinkamą lėšų plane nustatytiems mokėjimams atlikti vedimą bei į pareiškėjo G. M. asmeninę sąskaitą gautų lėšų pervedimo į administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, neužtikrino skaidraus ir efektyvaus gaunamų lėšų kaupimo bei judėjimo, skaidrios jų apskaitos.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjai skundu, pateiktu nagrinėjamoje byloje, net neginčija nustatyto pažeidimo padarymo fakto.

Nurodo, kad tyrimo metu buvo įvertintos ir aplinkybės, kurias Tarnybai pateikė administratorius bei konstatuota, kad administratoriaus teiginiai apie klaidą nurodant sąskaitos numerį vertintini kritiškai, kadangi lėšų gavėju pareiškėjų elektroniniame laiške Asmeniui nurodytas pareiškėjas G. M., o ne bankroto administratorius, lėšos į pareiškėjo G. M. sąskaitą vestos ilgą laiką administratoriui nesiimant jokių veiksmų dėl padėties ištaisymo. Dar daugiau, buvo įvertintos ir aplinkybės, nurodytos po Išvados pateikimo, konstatuojant, kad įvertinus pareiškėjų nuomonę, joje nėra pateikta naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių keisti patikrinimo išvadas bei buvo kritiškai vertintini ne tik teiginiai apie klaidą nurodant sąskaitos numerį, bet ir pareiškėjų pateikti teiginiai, jog pareiškėjas G. M. nepastebėjo pavedimų ir apie juos nieko nežinojo. Nors pastarieji teiginiai neturėjo reikšmės patikrinimo išvadoms, tačiau šiuo atveju papildomai nurodo, kad pareiškėjas Išvados priėmimo metu G. M. buvo administratoriaus įgaliotu asmeniu Asmens bankroto byloje, t. y. joje veikė administratoriaus vardu.

Pažymi, kad Tarnyba taip pat vertino ir Teismo nutartį bei konstatavo, kad ši nutartis neturi reikšmės neplaninio pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimo išvadoms ir ja spręsti pareiškėjo MB „I. L.“ atstatydinimo bei fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo klausimai, o ne iš esmės vertinti pareiškėjo MB „I. L.“ veiksmai (veikimas ar neveikimas).

Nurodo, kad aplinkybės, jog Asmeniui buvo ne tik nurodytas asmeninės pareiškėjo G. M. sąskaitos numeris nurodant į ją vesti tam tikras sumas, tačiau ir kaip lėšų gavėjas nurodytas pats pareiškėjas G. M., į jo sąskaitą iki patikrinimo pradžios lėšos priimtos ilgą laiką, nesiimta veiksmų dėl fizinio asmens informavimo apie netinkamą lėšų plane nustatytiems mokėjimams atlikti vedimą bei į pareiškėjo G. M. asmeninę sąskaitą gautų lėšų pervedimo į administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, nemokumo administratoriams, kaip savo srities profesionalams, kurie savo veikloje veikia pagal nemokumo procesą reguliuojančius teisės aktus ir juos išmano, yra ne kas kita, kaip pažeidimo padarymas tyčia ir negali būti traktuojamas kaip, kad teigia pareiškėjai „pritraukimas prie tyčinio pažeidimo“.

Tarnybos nuomone, išdėstytų argumentų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pateiktas esminis aplinkybių vertinimas, jos nebuvo nutylėtos ir neišnagrinėtos, o skundžiamas Įsakymas yra aiškus, objektyvus, pagrįstas teisiniais bei faktiniais argumentais bei neprieštarauja Teismo nutarčiai.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V4-260 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams MB „I. L.“ ir G. M. bei nurodymo nemokumo administratoriui G. M. skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Tarnyboje 2020 m. liepos 2 d. buvo gautas Asmens Skundas.

Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-1870 „Dėl nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ veiksmų“ informavo Asmenį apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo MB „I. L.“ veiklos patikrinimą dėl Skunde nurodytų nemokumo administratoriaus veiksmų.

Tarnyba 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-1872 „Dėl nemokumo administratoriaus MB „I. L.“ veiksmų“ paprašė pareiškėjo MB „I. L.“ iki 2020 m. liepos 31 d. pateikti išsamius paaiškinimus dėl Skunde nurodytų nemokumo administratoriaus veiksmų, pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat pareiškėjo MB „I. L.“ nuomonę bei kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais.

Tarnyba 2020 m. liepos 28 d. gavo Asmens 2020 m. liepos 27 d. pranešimą dėl Skundo atsiėmimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. gavo pareiškėjo MB „I. L.“ Paaiškinimus, o 2020 m. lapkričio 17 d. raštu pareiškėjo MB „I. L.“ papildomus dokumentus.

2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas MB „I. L.“ elektroniniu paštu buvo supažindintas su Išvados projektu.

Tarnyboje 2020 m. gruodžio 14 d. gauta pareiškėjo MB „I. L.“ 2020 m. gruodžio 7 d. nuomonė dėl Išvados projekto, kurioje nurodyta, kad administratorius veikė kreditorių interesais, juos apgynė, surado Asmens nuslėptas lėšas, ko pasėkoje Asmuo įsipareigojo šias lėšas grąžinti kreditoriams. Pareiškėjų nuomone nepagrįstų (perteklinių) sumų Asmuo administratoriui nemokėjo, visada buvo nepriemokos, o per klaidą pervestos administravimo išlaidos buvo grąžintos į atitinkamą sąskaitą.

Tarnybos Išvada pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas MB „I. L.“ pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktus, todėl vadovaujantis FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, nuspręsta pareiškėjui MB „I. L.“, kaip asmens bankroto administratoriui, skirti įspėjimą, pareiškėjui G. M., kaip pareiškėjo MB „I. L.“ darbuotojui, atsakingam už Asmens bankroto administravimą ir MB „I. L.“ vardu veikusiam bei pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirti įspėjimą, bei pareiškėjui G. M., pareiškėjo MB „I. L.“ darbuotojui, atsakingam už Asmens bankroto administravimą, skirti nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2021-12-31 papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su apskaitos vedimu bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

Nustatyta, kad apie skundžiamą Tarnybos įsakymą pareiškėjai buvo informuoti Tarnybos 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-3092 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Tarnyba, priėmusi skundžiamą Įsakymą, veikė pažeisdama įstatymo viršenybės principą, Įsakymas nėra aiškus, objektyvus ir pagrįstas pakankamais teisiniais bei faktiniais argumentais, nepateiktas esminių aplinkybių vertinimas, jos liko nutylėtos ir neišnagrinėtos, taip pat jis prieštarauja Teismo nutartimi priimtam procesiniam sprendimui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 10 straipsnyje (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis) nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 10 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas G. M. fizinio asmens D. Ž. bankroto proceso metu prašė Asmens pateikti informaciją, susijusią su jos pajamomis, išlaidomis, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymui, ragino atlikti mokėjimus, tačiau iš patikrinimui pateiktų pareiškėjo G. M. sąskaitos išrašų buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Asmuo į asmeninę pareiškėjo G. M. sąskaitą pervesdavo ne tik pinigines sumas bankroto administratoriaus administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau ir sumas kreditorių reikalavimams tenkinti.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro depozitinę sąskaitą, į kurią fizinis asmuo privalo pervesti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka (FABĮ 16 straipsnio 5 punktas). Taigi, visos lėšos, skirtos plane nustatytiems mokėjimams atlikti, turi būti kaupiamos ir visi plane nustatyti mokėjimai turi būti atliekami naudojantis viena, fizinio asmens bankroto procese bankroto administratoriaus vardu atidaryta depozitine sąskaita. Šiuo reglamentavimu siekiama užtikrinti skaidrią ir efektyvią gaunamų lėšų kaupimo bei judėjimo kontrolę. Užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto proceso metu lėšos būtų kaupiamos ir mokėjimai atliekami tik per specialią depozitinę sąskaitą, privalo bankroto administratorius, kadangi būtent jis atidaro depozitinę sąskaitą, yra įgaliotas disponuoti jos lėšomis (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas), o pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą turi pareigas tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą bei pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktą, privalo ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Teismo vertinimu, esant nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad tiek pareiškėjas G. M., tiek pareiškėja MB „I. L.“ pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pareigas tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą bei FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas pareigas ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi, pateikdamas Asmeniui ne bankroto administratoriaus vardu atidarytos depozitinės sąskaitos, o asmeninės pareiškėjo G. M., kuris buvo bankroto administratoriaus MB „I. L.“ įgaliotu asmeniu Asmens bankroto byloje, sąskaitos numerį, nurodydamas į ją vesti tam tikras sumas, jas iki Tarnyboje atlikto patikrinimo pradžios ilgą laiką priimdamas ir nesiimdamas veiksmų dėl Asmens informavimo apie netinkamą lėšų plane nustatytiems mokėjimams atlikti vedimą bei neatlikdamas į pareiškėjo G. M. asmeninę sąskaitą gautų lėšų pervedimo į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą, neužtikrino skaidraus ir efektyvaus gaunamų lėšų kaupimo bei judėjimo, skaidrios jų apskaitos.

Taip pat atmestini ir pareiškėjų argumentai bei teiginiai, kad pareiškėjo asmeninės sąskaitos, o ne bankroto administratoriaus depozitinės sąskaitos nurodymas ir pateikimas Asmeniui, buvo administratoriaus apsirikimas/klaida, jog pareiškėjas G. M. nepastebėjo pavedimų ir apie juos nieko nežinojo. Pažymėtina, kad pagal FABĮ nuostatas, bankroto administratorius nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos turi pareigą ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, kurioje ne tik nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gauta lėšų suma, bet ir informacija kaip šios lėšos paskirstytos, t. y. jis šias lėšas ir administruoja. Todėl teismo vertinimu, net jei ne bankroto administratoriaus depozitinės sąskaitos nurodymas ir pateikimas Asmeniui buvo padarytas per klaidą, pareiškėjas G. M. negalėjo jos tokį ilgą laiko tarpą nepastebėti. Teismas įvertinęs tai, kad lėšų gavėju bankroto administratoriaus elektroniniame laiške Asmeniui nurodytas pareiškėjas G. M., o ne administratorius MB „I. L.“, lėšos į pareiškėjo G. M. asmeninę sąskaitą vestos ilgą laiką (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d.), bankroto administratorius ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl padėties ištaisymo, kadangi iš asmeninės G. M. sąskaitos į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą lėšas pervedė tik 2020-12-02, konstatuoja, kad toks bankroto administratoriaus elgesys pažeidžia FABĮ 12 straipsnyje nurodytas bankroto administratoriaus pareigas.

Teismas pažymi, kad bankroto administratorius turi pareigą tinkamai tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, taip pat fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, kurioje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos (FABĮ 12 straipsnis).

Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti Išvadoje, kuri nagrinėjamu atveju laikytina Įsakymo motyvuojamąja dalimi. Ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 3 straipsnio ir 10 straipsnio reikalavimams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjų argumentai, kad Tarnyba, priėmusi skundžiamą Įsakymą, veikė pažeisdama įstatymo viršenybės principą, Įsakymas nėra aiškus, objektyvus ir pagrįstas pakankamais teisiniais bei faktiniais argumentais, nepateiktas esminių aplinkybių vertinimas, jos liko nutylėtos ir neišnagrinėtos, yra atmestini.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad skundžiamas Tarnybos įsakymas prieštarauja Teismo nutartimi priimtam procesiniam sprendimui.

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja D. Ž. teismo prašė pakeisti bankroto administratorių, o bankroto administratorius MB „I. L.“ prašė teismo priimti jo atsistatydinimą bei nutraukti D. Ž. bankroto bylą. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos D. Ž. prašymą atmetė, patenkino bankroto administratoriaus MB „I. L.“ prašymą ir priėmė jo atsistatydinimą, o prašymo nutraukti D. Ž. bankroto bylą netenkino. Teismas, priimdamas nutartį, nurodė, kad įvertinęs pareiškėjos ir bankroto administratoriaus teismo posėdyje duotus paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad tarp pareiškėjos ir bankroto administratoriaus nesusiklostė abipusiu supratimu paremti teisiniai santykiai dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja ir bankroto administratorius, atstovaujamas vadovo, skirtingai supranta ir aiškina FABĮ normas, reglamentuojančias bendradarbiavimą, informavimą. Kadangi šios aplinkybės sąlygojo, kad pareiškėja ir bankroto administratorius prarado vienas kito pasitikėjimą ir tarp jų negalimas konstruktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas, teismas šias aplinkybes laikė svarbia priežastimi. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatytas bankroto administratoriaus MB „I. L.“ netinkamas pareigų vykdymas, todėl netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl jo atstatydinimo, tačiau tenkintinas bankroto administratoriaus prašymas jį atstatydinti.

Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiami bankroto administratoriaus MB „I. L.“ atsistatydinimo bei Asmens bankroto proceso nutraukimo klausimai, tačiau ne pareiškėjos D. Ž. prašymas atstatydinti bankroto administratorių MB „I. L.“, kadangi iš teismo nutarties matyti, jog pareiškėja savo prašymo atstatydinti bankroto administratorių MB „I. L.“ teismo posėdžio metu atsisakė (žr. teismo nutarties 3., 25 punktai). Taigi, teismui konstatavus, kad tarp šalių buvo prarastas pasitikėjimu vienas kitu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja ir bankroto administratorius, atstovaujamas vadovo, skirtingai supranta ir aiškina FABĮ normas, reglamentuojančias bendradarbiavimą ir informavimą, pareiškėjos prašymas pakeisti bankroto administratorių buvo tenkintas, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju šioje srityje, t. y. bendradarbiavimo ir informavimo srityje bankroto administratoriaus MB „I. L.“ netinkamas pareigų vykdymas nebuvo nustatytas, prašymas pakeisti administratorių buvo tenkintas netenkinus pareiškėjos prašymo atstatydinti bankroto administratorių MB „I. L.“, tačiau tenkinus bankroto administratoriaus prašymą atsistatydinti.

Taigi, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo vertinami pareiškėjų G. M. ir bankroto administratoriaus MB „I. L.“ veiksmai bendradarbiavimo ir informavimo srityje, tačiau nebuvo vertinamos kitos FABĮ 12 straipsnyje nurodytos bankroto administratoriaus pareigos ir jų atlikimas, pvz. pareiga dėl skaidraus ir efektyvaus gaunamų lėšų kaupimo bei judėjimo užtikrinimo, skaidrios jų apskaitos vedimo, dėl kurių Tarnybos įsakymu pareiškėjui MB „I. L.“ buvo skirtas įspėjimas, o pareiškėjui G. M. buvo skirtas įspėjimas ir duotas nurodymas papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, todėl pareiškėjų argumentai, jog skundžiamas Tarnybos įsakymas prieštarauja Teismo nutartimi priimtam procesiniam sprendimui yra atmestini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų G. M. ir mažosios bendrijos „I. L.“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.