Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti įmonė veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal LR 2011 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – LR BAĮ) 21 straipansio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „ Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31, Klaipėdoje, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. M., nesuvokusį jo nusiskalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jam duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusią ūkinę operaciją, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

-2010-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje vienu atveju nepagrindė apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) iš A. N. gautų už parduotas durpes 70 Lt;

-2010-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje vienu atveju apskaitos registruose neužregistravo už parduotas durpes, gautų iš A. N. 70 Lt.

Dėl to, laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal LR BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – LR MAĮ) 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, pažeisdamas LR MAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, LR 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – LR PVMĮ) 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba, 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, siekdamas išvengti 12 Lt pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31, Klaipėdoje, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. M., nesuvokusį jo nusiskalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jam duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusią ūkinę operaciją, nuo buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų 70 Lt (230-160) pardavimo įplaukų, nepriskaičiavo ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 12 Lt (70x21 proc.:121 proc.), t.y. į 2010 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę – 58 Lt (11 eilutė) (įrašyta 37916 Lt, turi būti 37974 Lt) ir pardavimo PVM (29 eilutė) – 12 Lt (įrašyta 7962 Lt, turi būti 7974 Lt), tokiu būdu į PVM deklaraciją, užpildytą ir pateiktą elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Apklaustas kaltinamuoju J. G. parodė, kad tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų ar apgaulingos apskaitos vedimo įmonėje nebuvo. Nors už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas jis, kaip vadovas, tačiau iki 2010 m. spalio mėn. visos teisės buvo suteiktos pavaduotojui, ką patvirtina darbo sutartis, įmonės įstatai. Po 2010 m. spalio mėn., atleidus pavaduotoją, ant apskaitos dokumentų pasirašydavo jis, įmonės kasininkas. Parodė, jog įmonė prekiauja durpėmis, kurios yra gabalinės arba pusbrikečiai. 2009-2010 metais durpių kainos nebuvo stabilios, priklausė nuo rinkos kainų, nuo turimų likučių sandėlyje, taip pat brokuotos durpės buvo pigesnės. Kroviniai buvo išduodami vairuotojams, kurie kartu su dokumentais, gautais iš administracijos, vežė juos klientams – pirkėjams. Atvykus pas klientą, jam būdavo perduodama prekė, paimami pinigai, vairuotojas išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Grįžęs kartu su pinigais, vairuotojai pinigus perduodavo jam ir buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Vairuotojai buvo apmokomi kaip teisingai išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Tuo metu įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“, už pirminių dokumentų šiai įmonei perdavimą buvo atsakinga administratorė, o už duomenų pateikimą direktoriaus pavaduotojas. Savo kaltės nepripažįsta, nes tai, kad vieninteliu atveju buhalterinėje apskaitoje nepagrįsta apskaitos dokumentu - kasos pajamų orderiu gautų pajamų -70 Lt. už durpes, ir kad dėl to sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 12 litų, galėjo būti tik nesusipratimas, kadangi tokia suma jokios įtakos jo verslui nedaro, priešingai, jis teikia pakankamai dideles sumas labdarai, finansuoja įvairius projektus, todėl tyčios apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą neturėjo.

Liudytoja A. N. parodė, kad kiekvienais metais perka durpes, skelbimuose ieško, kas parduoda pigiau. 2010 metais pirko brokuotas durpes ir už 1 jų toną sumokėjo apie 160 Lt. Parodė, jog ji ne kartą durpes pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat perka ir iš kitų įmonių, priklauso nuo to, kas parduoda pigiau, kadangi per metus sunaudoja apie 4-5 tonas. Prireikus durpių, ji paskambina į įmonę, susitaria dėl kainos, vairuotojas atveža reikiamą kiekį ir pasiima pinigus. Būdavo atvejų, kad kaina skiriasi, tačiau dėl to į įmonę neskambindavo ir nesiaiškindavo. Patvirtina, kad ikiteisminiu tyrimo metu jos duoti parodymai irgi yra teisingi.

Apklausus ją ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, A. N. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį pirko durpes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už jas sumokėjo 230 Lt. 2010-08-13 pinigų priėmimo kvite nurodyta suma 160 Lt neatitinka tikrovės, kadangi ji tikrai sumokėjo 230 Lt (II t., b.l. 116-117).

Liudytoja A. K. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos įmonės nuomavosi aikštelę nuo 2008 metų iki 2010-04-31. Aikštelėje sandėliavo durpes ir vykdė prekybą. Parodė, jog matė kaip vyksta prekyba – vairuotojai pasikrauna durpes į automobilius ir išvažiuoja be jokių dokumentų, kad būtų perduodami kvitai, nematė.

Apklausta liudytoja tyrėja D. P. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurio metu apklausė ir liudytoją A. N.. Liudytoja teigė, kad durpių kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ svyruodavo nuo 240 iki 260 Lt už 1 toną. Atvežus durpes, ji pasirašydavo ant dokumentų, tačiau niekada neatkreipdavo dėmesio, kas juose parašyta. Mokėtas sumas liudytoja prisiminė pati, tik po to jai buvo parodytas kasos pajamų orderis su suma ir data. Už durpes atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos perduodavo vairuotojui, A. N. patvirtino, kad parašas ant dokumento yra jos, tačiau realiai mokėta suma neatitinka nurodytosios ant pinigų priėmimo kvito. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu A. N. duoti parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo 2010-12-06 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, įtarimai buvo pareikšti remiantis specialisto, atlikusio reviziją įmonėje, išvada. Parodė, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) netikrino.

Liudytojas A. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2010 m. liepos mėn. iki šiol. Teikiamas paslaugas sudaro: sudaryti įmonės apskaitą, balansus, apskaičiuoti mokesčius pagal pateiktus pirminius dokumentus, teikti deklaracijas, atstovauti įmonę VMI, Sodroje. Visus finansinius dokumentus iš įmonės pasiimdavo pats atvykęs į įmonę, juos pateikdavo administratorė M. G. ir direktoriaus pavaduotojas M. Š.. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. direktoriaus pavaduotojas nebedirba. Nurodė, jog tvarkydamas įmonės apskaitą, rėmėsi tik dokumentais, negali pasakyti, ar dokumentuose matėsi iniciatyva apgaudinėti valstybę. Apskaitai tvarkyti buvo pateikiami pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai. Tiek pinigų priėmimo kvitai, tiek kasos pajamų orderiai būdavo išrašyti tinkamai, jokių mokėjimų delsimų įmonėje nebūdavo, mokesčiai mokami laiku.

Liudytojas M. Š. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010 m. rugsėjo pabaigos direktoriaus pavaduotoju. Į pareigas įeidavo vadovo nurodymų vykdymas, pagrindinės darbo funkcijos – krovinių ieškojimas, pervežimas, transporto koordinavimas, dokumentų forminimas, sąskaitų už pervežimus išrašymas. Nepamena, ar sąskaitas išrašinėdavo tik jis vienas. Nurodė, jog apie tai, kad vairuotojai galėjo paimti daugiau pinigų iš klientų nei kainuodavo prekės, nieko negirdėjo, niekas nesiskundė. Nepamena atvejų, kad J. G. lieptų nerodyti dalies pajamų, užsakymus iš klientų priimdavo administratorė, nepamena, ar buvo galima derinti durpių kainas. Nurodė, kad jokių operacijų su grynaisiais pinigais įmonėje neatlikinėdavo. Bendrovės kasą ir pinigus valdė vadovas. Nurodymus dėl maršrutų vairuotojams duodavo jis, o dėl pinigų, kainų nurodydavo administratorė, mano, jog ji ir nustatydavo durpių kainas. Nepamena 2010 metais buvusių durpių kainų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabalines durpes ir prusbrikečius įsigydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o briketus veždavosi iš Baltarusijos. Nurodė, kad liudytoją A.K. T. prisimena, jos aikštelėje laikė durpes, tačiau 2010 m. pavasarį teko išsikraustyti dėl asmeninių konfliktų tarp jos ir direktoriaus J. G..

Apklausta specialistė V. B. paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog J. G. neišrašė kasos pajamų orderio klientams, o pagal Kasos taisykles už kasos išlaidų ir pajamų orderius atsako finansininkai-kasininkai arba įmonių vadovai. Išvadoje pateiktas atsakymas į klausimą, ar visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos durpės atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, kiti pažeidimai nebuvo nustatinėjami. Į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 12 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Atsakydama į klausimą, parodė, kad ant pinigų priėmimo kvitų nenurodytas parduodamų prekių kiekis, kiekio matavimo vienetai ir panašūs duomenys neįtakojo negalėjimo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio struktūros tiriamuoju laikotarpiu.

Parodė, jog pasitvirtinus tik vienam - A. N. atvejui, laikotarpis , kuiuo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos būtų nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31. Dokumentais nepagrįstų ir neužregistruotų pajamų liktų 70 Lt., nepriskaičiuoto ir į biudžetą nesumokėto PVM liktų 12 litų. Pelno deklaracijoje būtų neįrašyta 58 Lt. pajamų. Taip pat patvirtino , jog išlikus tik A. N. epizodui, visos pasekmės, nustatytos specialisto išvadoje ir teisės aktų pažeidimai išliktų.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią įmonę samdė krovinių pervežimams atlikti, buvo pasirašomi krovinių važtaraščiai. Durpes klientams išvežiodavo gavę J. G. nurodymus el. paštu, nurodymuose J. G. parašydavo viską – adresą, durpių kiekį, jų kainą, mėnesio gale išrašydavo sąskaitą už vežimo paslaugas, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo. Parodė, kad jis jokios įtakos dėl durpių kainų klientams neturėdavo. Važtaraščius išrašydavo jis, paimdamas pinigus iš klientų visada stengdavosi gauti jų parašą, pinigų priėmimo kvitus išduodavo J. G.. Nežino, ar galėjo būti atvejų, kad vairuotojas paimtų iš kliento daugiau pinigų nei nurodyta pinigų priėmimo kvite. Parodė, jog bendradarbiauja su 5 įmonėmis, prekiaujančiomis durpėmis, todėl visų pristatymo klientams smulkmenų nepamena, mokesčių inspekcijoje viską paaiškino tiksliau, nes tada atsiminė geriau. Niekada netikrindavo, kam atiduoda durpes, kas jas užsakė, neprašydavo klientų asmens dokumentų, ant pinigų priėmimo kvitų dažniausiai buvo jo parašai.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2010 metų vasarą kelis mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vežiojo durpes. Iš vakaro J. G. arba jo žmona pranešdavo kiek maišų, kokių durpių, kokiu adresu, kokiam asmeniui rytoj reikės vežti, būdavo nurodytos kainos, tačiau dabar jų kainų nebepamena. Su savimi turėdavo kvitus, kuriuos perdavęs durpes ir paėmęs pinigus, klientams išrašydavo. Krovinius yra vežęs į Tauragę, Naująją Akmenę, Šiaulius ir Klaipėdos teritoriją. Klientai mokėjo tokias pinigų sumas, kokios buvo nurodytos dokumentuose. Kelis kartus buvo taip, kad J. G. leido klientams iš karto neatsiskaityti. Parodė, jog niekada nėra paėmęs iš žmogaus daugiau pinigų negu nurodyta ant kvito. Pinigų priėmimo kvitai visada būdavo išrašyti, jis tik pasirašydavo ant kvito. Taip pat parodė, jog pateiktame kvite, esančiame 1 t. b.l. 143, yra jo parašas. Pinigus grįžęs po reisų atiduodavo direktoriui, kelis kartus teko perduoti jo žmonai ir M., niekada nėra vežęs pinigų į namus. Savo nuožiūra kainos keisti negalėjo, nes pinigų priėmimo kvitai užpildyti būdavo iš anksto .

Iš 2010-12-14 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, nustatė, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų gautų pajamų, pinigų priėmimo kvituose nenurodė parduodamų prekių kiekių, matavimo vienetų, vieneto kainos, apskaitos dokumentuose yra pasirašę ne tie asmenys, kurių duomenys nurodyti (1 t., b.l. 4-64).

Iš 2011-02-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. pateikė FNTT reikalaujamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei suvestinius apskaitos registrus (1 t., b.l. 70,71).

Iš 2011-08-8 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. pateikė FNTT reikalaujamus kasos dokumentus, darbo sutartis, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus. žiniaraščius (1 t., b.l. 73).

Iš 2011-09-19 specialisto išvados Nr. 5-3/86 matyti, kad ūkinės finansinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo metu nustatyta, jog dėl padarytų LR BAĮ 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. G. laikotarpyje nuo 2010-07-14 iki 2010-08-16 vienu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) ir neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 70 Lt (230-160), gautų iš pilietės A. N.

Taip pat nurodyta, jog nebuvo pateikti duomenys bei dokumentai apie faktiškai įvykusią ūkinę operaciją, nuo buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų 70 Lt (230-160) pardavimo įplaukų, t.y. nepriskaičiavo ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 12 Lt (70x21 proc.:121 proc.), t.y. į 2010 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę – 58 Lt (11 eilutė) (įrašyta 37916 Lt, turi būti 37974 Lt) ir pardavimo PVM (29 eilutė) – 12 Lt (įrašyta 7962 Lt, turi būti 7974 Lt), tokiu būdu į PVM deklaraciją, užpildytą ir pateiktą elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. (1 t., b.l. 84-96).

Iš LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2004-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra J. G. (1 t., b.l. 107-112).

Iš 2010-06-01 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. Kl-10-09 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pavesta tvarkyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 126-129).

Iš 2010-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo „Dėl apskaitos dokumentų“ matyti, kad teisė pasirašyti sąskaitas-faktūras buvo suteikta direktoriui, administratorei ir direktoriaus pavaduotojui, kasos išlaidų ir pajamų orderius pasirašo direktorius, pinigų priėmimo kvitus pasirašo tie darbuotojai, kurie gauna pinigus iš klientų (1 t., b.l. 131).

Iš 2010-08-13 pinigų priėmimo kvito Nr. 672 matyti, kad A. N. už durpes sumokėjo 160,00 Lt (1 t., b.l. 142, 143).

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi įstatymų reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas - buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas - valstybės finansiniai interesai. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Apgaulingos apskaitos tvarkymo dalykas - apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Objektyviai apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, kilus abejonei dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Atsakomybė už veiką, numatytą LR BK 222 straipsnyje atsiranda tuomet kai visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros inter alia reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti dėl asmens veiklos jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, siekiant išvengti mokesčių, bei šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikia valstybės įgaliotai institucijai.

Kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl to, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Klaifena“ buhalterinę apskaitą ir kad siekdamas išvengti mokesčių į deklaracijas bei ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą bei pateikė jas valstybės Klaipėdos apskrities VMI, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymų visumą, nustatyta, jog pinigus iš klientų už durpes, paimdavo durpes nuvežę vairuotojai, tai patvirtino ir pats kaltinamasis, ir prekes vežę vairuotojai. Liudytojas Ž. S. parodė, kad pinigų priėmimo kvitus pasirašydavo tada, kai paimdavo pinigus iš klientų, pripažino, kad parašas ant pinigų priėmimo kvito iš A. N. (1 t., b.l. 143) yra jo, tačiau parodė, jog ant kvitų tik pasirašydavo, kiti duomenys (kliento vardas, pavardė, mokėtina suma) jam gavus kvitą, jau būdavo užpildyti. Akivaizdu, jog Ž. S. pavardė ant kvito parašyta skirtinga rašysena nei kiti duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaina už durpes A. N. buvo nustatyta iš anksto, kaip nurodė ir A. N. – suderinus telefonu, todėl vairuotojas Ž. S. negalėjo turėti jai įtakos ir paimti didesnę pinigų sumą. Teismas, vertindamas liudytojos A. N. parodymus, nustatė, jog ji, duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už durpes 2010 metais mokėjo apie 160 Lt., t.y. ta suma, kuri ir nurodyta pinigų priėmimo kvite (t. 1 b.l. 143). Taip pat prašė tikėti jos parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad minėti parodymai – prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad už durpes 2010 m. rugpjūtį mokėjo 230 Lt, ant kvito pasirašė, tačiau sumos ant jo nurodyta nebuvo (2 t., b.l. 116-117). Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, prokuroras po liudytojų parodymų, specialistės V. B. paaiškinimų, kaltinimą iš esmės pakeitė - iš trijų atvejų, paliko tik vieną – durpių kainos neatitikimą 70 Lt, parduodant jas A. N. 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir dėl to nesumokėjus 12 Lt PVM valstybei. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad neprisimena, kiek mokėjo už durpes, tiksliai kainos neprisiminė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėjo, jog durpių kainos skiriasi priklausomai nuo jų rūšies ir sezono, taip pat parodė, kad sumokėdamas už durpes visada pasirašo ant pinigų priėmimo kvito. Kvitai visada būdavo visiškai užpildyti, būdavo nurodyta suma, ant tuščių dokumentų nėra pasirašęs (3 t., b.l. 45). Įvertinus šio liudytojo parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog liudytojos A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu vertinti kritiškai, kadangi ji šiais parodymais akivaizdžiai abejojo, jie prieštarauja kitų liudytojų (Ž. S., R. V.) parodymams, bei jos pačios duotiems parodymams teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 21 d. nutartyje nurodė, jog specialisto išvada negalima remtis besąlygiškai, jeigu joje pateikti duomenys prieštarauja teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog liudytojos A. N. parodymai nenuoseklūs bei prieštaringi, teismas jais remtis negali, jie vertintini kritiškai, atkreipiant dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu A. N. nurodyta mokėta už durpes pinigų suma atspindi sumą, nurodytą pinigų priėmimo kvite. Kitų analogiškų kaltinimų, teisiamojo posėdžio metu patikslinus J. G. kaltinimą, byloje nebepateikta. Taip pat kitų duomenų, kuriais remiantis negalima būtų nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ar į PVM deklaraciją būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, byloje nėra. Aptartų ir įvertintų įrodymų pagrindu, specialisto išvada dėl to, kad J. G. 70 Lt (230-160), gautų iš A. N. už parduotas durpes, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužfiksavo įmonės kasos pajamose, teismas remtis negali, nes nuosprendį teismas gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti ir pasitvirtino (buvo patvirtinti kitais įrodymais) teisiamajame posėdyje.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje padaroma tiesiogine tyčia - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Remiantis ištirtų bei aptartų įrodymų visuma, J. G. veiksmuose tyčios nenustatyta, t.y. neįrodyta, jog kaltinamasis sąmoningai neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 70 Lt ir, to pasekoje piktybiškai nepriskaičiavo nurodytos sumos ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 Lt PVM laikotarpyje nuo 2010-08-01 iki 2010-12-31, t.y. kaltinamojo J. G. veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamų veikų požymio, todėl teismas daro išvadą, jog J. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 2K-41/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., daro išvadą, kad J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 2 d., 222 str. 1 d. dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir kad siekdamas išvengti mokesčių, į PVM deklaraciją ir ataskaitas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iki nuosprendis įsiteisės, paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.