- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1872-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00027-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. T. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JOFA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „JOFA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. G. (M. T. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-191-230/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JOFA“ direktoriaus M. T. G. (M. T. G.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JOFA“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė BUAB „JOFA“ akcininko M. T. G. prašymą dėl jo įtraukimo į UAB „JOFA“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir prieigos prie bankroto bylos jo atstovui suteikimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 ir 47 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-865/2014 suformuota praktika, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog M. T. G. yra BUAB „JOFA“ akcininkas, pati savaime nepatvirtina jo faktinio bei teisinio suinteresuotumo UAB „JOFA“ bankroto bylos baigtimi ir nesudaro pagrindo jį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas nurodė, kad M. T. G. nepateikė jokių įrodymų, kaip tiesiogiai jo interesai gali būti paveikti bankroto procedūros, t. y. kad bankroto byloje juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis yra, taikomi apribojimai taip paveiks jo teises ar interesus, jog pateisintų dalyvavimą šioje bankroto byloje.
M. T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą, tačiau bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra absoliučiai paneigta, t. y. bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu. Pirmosios instancijos teismas CPK nuostatas ir aktualią teismų praktiką taikė vienpusiškai, neįvertino apelianto faktinio bei teisinio suinteresuotumo (jo turimo intereso reikšmingumo, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumo ir pan. aplinkybių) dalyvauti bankroto procedūroje ir neatskleidė nagrinėto klausimo esmės. Apeliantui nuosavybės teise priklauso visos BUAB „JOFA“ akcijos, t. y. apeliantas yra BUAB „JOFA“ savininkas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas juridinio asmens dalyvio prašymas įtraukti jį į juridinio asmens bankroto procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Taigi, teismo nutartis iškelti bankroto bylą sukelia tam tikrus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytus teisinius padarinius – nuo jos priėmimo pradedamos vykdyti bankroto procedūros.Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys, turinys faktinį bei teisinį suinteresuotumą, įmonės bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, įvertinus jų faktinį bei teisinį suinteresuotumą (turimo intereso reikšmingumą, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumą ir panašias aplinkybes) dalyvauti bankroto procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011).Nustatyta, kad 2014 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teisme gautas apelianto, kaip įmonės direktoriaus, kuris pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „JOFA“ iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškelta atsakovės bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, šia ir vėlesnėmis nutartimis patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 260 582,78 Eur. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius turi nutraukti su vadovu sudarytą darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismui prieinamo viešo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) išrašas patvirtina, kad apeliantas iki 2014 m. vasario 21 d. buvo ne tik atsakovės UAB „JOFA“ direktorius, tačiau nuo 2001 m. balandžio 6 d. yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Nustatytos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, kad apeliantas, kaip atsakovės dalyvis, galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, tačiau tokiu atveju turėtų įrodyti faktinį bei teisinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto procedūroje. 2017 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teisme gautas apelianto, kaip BUAB „JOFA“ akcininko, prašymas įtraukti jį į UAB „JOFA“ bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas šio apelianto prašymo netenkino, nurodydamas, kad apeliantas nepateikė jo dalyvavimą bankroto byloje pateisinančių argumentų ir įrodymų. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, apeliantas padavė atskirąjį skundą.Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką ar neatskleidė nagrinėto klausimo esmės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto suinteresuotumą dalyvauti bankroto procedūroje, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantas prašyme nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų jo dalyvavimą bankroto byloje. Apelianto prašymas įtraukti jį į bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo grindžiamas teismų praktika dėl akcininko galimybės įstoti į bankroto bylą ir vienintele faktine aplinkybe – bankrutavusios įmonės akcijų turėjimu, tačiau vien ši faktinė aplinkybė, kuri akcentuojama ir atskirajame skunde, teismų praktikoje nelaikoma įrodančia pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Apeliantas, pateidamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kaip jo interesai tiesiogiai gali būti paveikti bankroto procedūros. Apeliantas neįrodinėja, kad jo dalyvavimas bankroto procedūrose būtinas dėl tinkamo jo teisės gauti bankrutavusios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas), įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su jam perduota civilinės bylos Nr. 2-1872-241/2017 medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais BUAB „JOFA“ bankroto bylos duomenimis, nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų faktinį bei teisinį apelianto suinteresuotumą dalyvauti bankroto procedūroje.Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias proceso teisės normas ir atmesdamas apelianto prašymą įtraukti jį į atsakovės bankroto procesą trečiojo asmens teisėmis priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.