Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-664-264/2015Nutartis · 2014-01-23Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. B2-664-264/2015Sprendimas · 2015-01-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
2-865/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01062-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-865/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01062-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.2; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fankas“ ir ko bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar bankrutuojančios įmonės akcininkas trauktinas į šios įmonės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama įtraukti ją į atsakovo B UAB „Fankas“ ir ko bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė esanti B UAB „Fankas“ ir ko akcininkė, kuriai priklauso 250 vienetų (50 procentų) paprastųjų vardinių įmonės akcijų. Pareiškėja turi akivaizdų faktinį bei teisinį suinteresuotumą B UAB „Fankas“ ir ko bankroto procedūromis, nes bendrovės bankrotas įtakoja jos kaip akcininkės turtines ir neturtines teises bei teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė pareiškėją A. P. įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į atsakovo B UAB „Fankas“ ir ko bankroto bylą. Teismas nurodė, kad juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Teismas nustatė, kad pareiškėja, prašydama įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pakankamą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įmonės akcininkai yra tik akcijų savininkai, kurie, likvidavus akcinę bendrovę, turi teisę gauti likusio turto dalį. Teismas pažymėjo, kad administratorius gina visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, tai yra kad atsakovui taikomi apribojimai taip paveiks jos teises ar interesus, kad pateisintų dalyvavimą šioje bankroto byloje. Vien aplinkybė, kad asmuo yra įsigijęs įmonės akcijų, savaime nėra pagrindas jį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į atsakovo B UAB „Fankas“ ir ko bankroto bylą. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bei įgyvendinti procesines teises, įskaitant ir teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-260/2005). Pareiškėja kaip šios bendrovės akcininkė turi nepaneigiamą faktinį ir teisinį suinteresuotumą, nes bankrotas įtakoja jos turtines ir neturtines teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja neteko galimybės ginti įmonės dalyvių interesų; negali gauti informacijos apie bankroto bylą; vertinti kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumo; spręsti klausimo dėl taikos sutarties sudarymo. Pareiškėja nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą bei mano, kad bankrotas yra tyčinis. Atsakovo vadovas neteikia pareiškėjai informacijos, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsakovas B UAB „Fankas“ ir ko atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis. Atsakovas pareiškėjai nėra skolingas, todėl jokios jos materialinės teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėja ir būdama neįtraukta į bankroto bylą trečiuoju asmeniu turi teisę iš bankroto administratoriaus gauti informaciją apie bankroto bylos eigą bei skųsti bankroto administratoriaus veiksmus. Be to, pareiškėja nenurodo kurios ginčo šalies pusėje ji turėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu.

Ieškovai S. P. ir E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas B UAB „Fankas“ ir ko. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos tikslas – nepagrįstais skundais trukdyti operatyvų atsakovo bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės savininkų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 str. 1-2 d., 37 str., 47 str.).

Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas proceso teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės akcininkų (dalyvių) įtraukimą į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, yra suformulavęs keletą taisyklių. Pagal bendrąją taisyklę įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-630/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuri yra atsakovo akcininkė, kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją trečiuoju asmeniu atsakovo bankroto byloje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra atsakovo akcininkė per se nepatvirtina jos faktinio bei teisinio suinteresuotumo atsakovo bankroto bylos baigtimi (CPK 37 str.). Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiškėja privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius kaip bankroto procedūros gali tiesiogiai paveikti jos interesus. Tačiau pareiškėja nei pateikdama prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nei pateidama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta ją įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kaip tiesiogiai jos interesai gali būti paveikti bankroto procedūros. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė yra konfliktiškuose santykiuose su kitu atsakovo akcininku (kuris taip pat yra buvęs atsakovo vadovas), pati savaime nėra pagrindas, patvirtinantis atsakovės galimą teisių pažeidimą bankroto procese, kuriame buvę atsakovo valdymo organai nebeturi įgaliojimų veikti bankrutuojančios įmonės vardu bei atitinkamai galimai pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių bei savininkų interesų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.).

Be to, pareiškėjos išvardinti ribojimai dėl negalėjimo susipažinti su teisme nagrinėjamos bankroto bylos medžiaga, gauti iš teismo informaciją apie bankroto bylos eigą bei teikti teismui atskiruosius skundus, nėra laikytini aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjos faktinį bei teisinį suinteresuotumą atsakovo bankroto byloje. Priešingai nei teigia atsakovė, tokie įstatymo leidėjo įtvirtinti ribojimai nėra laikomi priežastimi, leidžiančia bet kurį asmenį įtraukti į bylą vien tam, kad jis galėtų susipažinti su bylos medžiaga ir skųsti teismo priimtus procesinius sprendimus. Minėti proceso įstatyme įtvirtinti ribojimai yra teisinės pasekmės, kylančios byloje nedalyvaujančiam asmeniui, kuris neturi (ar/ir nėra įrodęs) faktinio bei teisinio suinteresuotumo toje byloje.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantės (pareiškėjos) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pagrindus, leidžiančius bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į tokios įmonės bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dėl ko pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į atsakovo B UAB „Fankas“ ir ko bankroto bylą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), apeliantės (pareiškėjos) A. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas